Stacionarus ar nešiojamas kompiuteris? Kada rinktis vieną, o kada – kitą?

Šiandien daugybė žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos ar užimamų pareigų, neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio. Šis įrenginys dažnai būna reikalingas ne tik mokantis ar dirbant, bet ir tvarkant kasdienius reikalus, pramogaujant, keliaujant ir t. t. Perkant kompiuterį dažnai kyla klausimas: kurio tipo, stacionarų ar nešiojamąjį, kompiuterį įsigyti. Puiku, jei galite įsigyti abiejų tipų kompiuterius, tačiau, jei planuojate apsiriboti vienu, verta žinoti, kada teikti pirmenybę stacionariam, o kada nešiojamam kompiuteriui.

Stacionarus kompiuteris – mažai keliaujantiems, turintiems daug erdvės

Jeigu keliaujate nedaug ir kompiuteriu naudojatės būdami vienoje patalpoje (darbo kambaryje ar kabinete, svetainėje ir t. t.), tokiu atveju jums tikrai tiks stacionarus kompiuteris. Žinotina, kad stacionarūs kompiuteriai nešiojamuosius lenkia ne tik savo dydžiu, bet ir svoriu, todėl įsigiję tokį įrenginį, tikrai neturėsite nei noro, nei laiko jį kasdien gabenti iš vienos patalpos į kitą. Bet jei mėgstate pastovumą ir esate sėsli asmenybė, tai to ir neprireiks, o stacionarusis kompiuteris puikiai pateisins jūsų lūkesčius.

Tokiu atveju belieka išsirinkti labiausiai tinkantį ir patinkantį stacionarų kompiuterį, o apie jūsų laukia platesnė informacija.

Nešiojamasis kompiuteris puikiai tarnaus skirtingose erdvėse

Nešiojamieji kompiuteriai sveria nedaug (dažno svoris nesiekia nė poros kg), jie būna nedidelių matmenų, tokį įrenginį paprasta nešiotis sus savimi. Taigi, šis kompiuteris puikiai tiks žmonėms, kurie rytais dirba kompiuteriu savo namuose, studijoje ar kabinete, popiet juo nešini dar užsuka ir į biblioteką, o vakarais – lauko terasoje nori stebėti įdomų filmą. Dar nešiojamieji kompiuteriai būna nepamainomi, kai reikia vykti į konferencijas kituose miestuose ar į susitikimus užsienyje. Jei domina nešiojamų kompiuterių įsigijimas, turėtumėte skaityti toliau.

Stacionarūs ir nešiojamieji kompiuteriai puikiai tinka darbui, studijoms, laisvalaikiui, pirkti ar kitiems tikslams. Esminis skirtumas tarp šių dviejų įrenginių: stacionarų kompiuterį verta įsigyti tuo atveju, jei juo naudotis planuojate visada būdami toje pačioje patalpoje, o turėdami nešiojamąjį kompiuterį galėsite laiką leisti įvairiose erdvėse. Kita vertus, pravartu apsvarstyti ir galimybę įsigyti abiejų tipų įrenginius – vienu galėtumėte naudotis būdami darbo kambaryje ar svetainėje, kitą pasiimti vykdami į biblioteką, kavinę, susitikimą su klientais, išvykas.

Bet kuriuo atveju verta prisiminti, kad kompiuteris yra ilgalaikė investicija, todėl tokį pirkinį reikėtų įsigyti tik pasvėrus visus už ir prieš.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite