Sodai ir uogynai lūžta nuo gero derliaus, bet dalis jo liks supūti

Išskirtinai šilta vasara šiemet anksčiau subrandino daugelį vaisių ir uogų. Tačiau jų augintojams sunku konkuruoti su užsienio sodininkais, kurių produkcija Lietuvą pasiekia pigesnė nei vietinė. Derlius geras, bet supirkimo kainos – mažesnės nei savikaina.

Valdžios keičiasi, o PVM tokiai produkcijai išlieka stabilus. Palyginkime: kaimyninėje Lenkijoje – 5 %, Lietuvoje – 21 %. Lietuva ES rinkoje liko viena iš kelių valstybių, kuri taiko tokio dydžio pridėtinės vertės mokestį. Apie šią bei kitas problemas Verslinių sodų asociacija per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) primindavo kiekvienai valdžiai, bet padėtis lieka tokia pat“, – teigia ŽŪR.
Dembavos medelyno vadovė, verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, ŽŪR tarybos narė Vitalija Kuliešienė sako, kad šiemet vaisių ir uogų derliumi skųstis negalime – šalnos nepakenkė, nebuvo ypatingų stichinių nelaimių.
„Žinoma, sausra turėjo įtakos, pavyzdžiui, kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni nei turėtų būti, kiti sunoko anksčiau nei įprasta, dalį jų praradome, bet apskritai derlius yra geras. O štai supirkimo kainos pasiekė dugną – krituolių kaina šios savaitės antradienį tebuvo 5-6 centai už kilogramą. Tokia kaina yra mažesnė nei savikaina, todėl kai kurie augintojai obuolių jau net nerenka. Lemia ir didelė pasiūla, ir konkurencija su Lenkijos sodininkais. Prekybos tinklai šiuo metu lietuviškų obuolių perka minimaliai. Delikatesinius obuolius lenkai jiems siūlo po 26 ct/kg, todėl konkuruoti su lenkais mums labai sunku, nes mus tenkintų apie 40 ct/kg kaina. Beje, vasaros pabaigoje tokia kaina ir buvo“, – primena V. Kuliešienė.
Ir sodininkai, ir pirkėjai mato, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvos rinką užplūdo obuoliai iš Lenkijos, ir kainos pastebimai pasikeitė. Anot ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, dėl sausros kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni, vaisiai ir uogos sunoko anksčiau nei įprasta ir vienu metu. Taigi pasiūla daug kartų viršija paklausą, todėl sumenko derliaus pirkimo kainos. Dalis užderėjusių vaisių tikriausiai bus palikta pūti.
Derlius gausus ne tik Lietuvoje 
Alytaus rajono žemdirbių asociacijos vadovo, UAB „Luksnėnų sodai“ direktoriaus Vaido Stanaičio teigimu, 2018–uosius galima vadinti kontrastų metais. „Suprantu, kad iš esmės labai daug ko pakeisti neįmanoma, nes derlius geras ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kuri daro įtaką visai ES rinkai. Kita vertus, daugelis augintojų Lietuvoje neturi saugyklų, todėl priversti visą derlių tiekti rinkai dabar. Todėl balansuojame ant ribos, ar apskritai šiuo metu verta rinkti krituolius. Juk vien už obuolių rinkimą reikia mokėti 3–4 ct/kg, dar transporto išlaidos, o supirkimo kaina krito iki 6-7 ct/kg. Labai tikėtina, kad teks nutraukti obuolių krituolių rinkimą, paliksime pūti. „Luksnėnų sodai“ palaiko ryšius su stambiausiais prekybos tinklais, bet šiuo metu padėtis prasta. Štai „Maximos“ tinklui esame pardavę tik 7 tonas, o pernai tuo pat metu buvome pardavę apie 40 tonų obuolių“, – mena bendrovės vadovas.
Sodininkai tikisi, kad „normalios kainos“ galėtų grįžti prieš šv. Kalėdas.
Vienu metu sunoko visos uogos 
Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪR Tarybos narys Adolfas Jasinevičius patvirtina, kad sausra labai paspartino uogų nokimą, todėl jos pribrendo ne tik anksčiau nei įprasta, bet ir visos vienu metu. Jeigu rinkoje būtų didelė jų paklausa, augintojai gal ir sugebėtų gerokai daugiau derliaus surinkti ir pateikti pirkėjams, tačiau taip nėra.
„Nors turime šaldytuvų, bet ne milžiniškų, – juose labai daug ir ilgai uogų laikyti negali. Saugyklose turime apie 60 tonų ekologiškai užaugintų serbentų. Štai ir susidarė tokia padėtis, kad dar tiek pat uogų tenka palikti neskintas. Jos subrendo vienu metu ir pernoko, apdžiūvo. Kokybė jau prasta, tai palikome – neapsimoka rinkti“, – pasakojo uogų augintojas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad uogų supirkimo kainos, palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 2-3 ct/kg ir liko menkesnės net už savikainą – apie 14 ct/kg. Lietuvos uogų augintojų skaičiavimais, savikaina šiemet siektų apie 35 ct/kg.
Eltos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa