Sodai ir uogynai lūžta nuo gero derliaus, bet dalis jo liks supūti

Išskirtinai šilta vasara šiemet anksčiau subrandino daugelį vaisių ir uogų. Tačiau jų augintojams sunku konkuruoti su užsienio sodininkais, kurių produkcija Lietuvą pasiekia pigesnė nei vietinė. Derlius geras, bet supirkimo kainos – mažesnės nei savikaina.

Valdžios keičiasi, o PVM tokiai produkcijai išlieka stabilus. Palyginkime: kaimyninėje Lenkijoje – 5 %, Lietuvoje – 21 %. Lietuva ES rinkoje liko viena iš kelių valstybių, kuri taiko tokio dydžio pridėtinės vertės mokestį. Apie šią bei kitas problemas Verslinių sodų asociacija per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) primindavo kiekvienai valdžiai, bet padėtis lieka tokia pat“, – teigia ŽŪR.
Dembavos medelyno vadovė, verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, ŽŪR tarybos narė Vitalija Kuliešienė sako, kad šiemet vaisių ir uogų derliumi skųstis negalime – šalnos nepakenkė, nebuvo ypatingų stichinių nelaimių.
„Žinoma, sausra turėjo įtakos, pavyzdžiui, kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni nei turėtų būti, kiti sunoko anksčiau nei įprasta, dalį jų praradome, bet apskritai derlius yra geras. O štai supirkimo kainos pasiekė dugną – krituolių kaina šios savaitės antradienį tebuvo 5-6 centai už kilogramą. Tokia kaina yra mažesnė nei savikaina, todėl kai kurie augintojai obuolių jau net nerenka. Lemia ir didelė pasiūla, ir konkurencija su Lenkijos sodininkais. Prekybos tinklai šiuo metu lietuviškų obuolių perka minimaliai. Delikatesinius obuolius lenkai jiems siūlo po 26 ct/kg, todėl konkuruoti su lenkais mums labai sunku, nes mus tenkintų apie 40 ct/kg kaina. Beje, vasaros pabaigoje tokia kaina ir buvo“, – primena V. Kuliešienė.
Ir sodininkai, ir pirkėjai mato, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvos rinką užplūdo obuoliai iš Lenkijos, ir kainos pastebimai pasikeitė. Anot ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, dėl sausros kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni, vaisiai ir uogos sunoko anksčiau nei įprasta ir vienu metu. Taigi pasiūla daug kartų viršija paklausą, todėl sumenko derliaus pirkimo kainos. Dalis užderėjusių vaisių tikriausiai bus palikta pūti.
Derlius gausus ne tik Lietuvoje 
Alytaus rajono žemdirbių asociacijos vadovo, UAB „Luksnėnų sodai“ direktoriaus Vaido Stanaičio teigimu, 2018–uosius galima vadinti kontrastų metais. „Suprantu, kad iš esmės labai daug ko pakeisti neįmanoma, nes derlius geras ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kuri daro įtaką visai ES rinkai. Kita vertus, daugelis augintojų Lietuvoje neturi saugyklų, todėl priversti visą derlių tiekti rinkai dabar. Todėl balansuojame ant ribos, ar apskritai šiuo metu verta rinkti krituolius. Juk vien už obuolių rinkimą reikia mokėti 3–4 ct/kg, dar transporto išlaidos, o supirkimo kaina krito iki 6-7 ct/kg. Labai tikėtina, kad teks nutraukti obuolių krituolių rinkimą, paliksime pūti. „Luksnėnų sodai“ palaiko ryšius su stambiausiais prekybos tinklais, bet šiuo metu padėtis prasta. Štai „Maximos“ tinklui esame pardavę tik 7 tonas, o pernai tuo pat metu buvome pardavę apie 40 tonų obuolių“, – mena bendrovės vadovas.
Sodininkai tikisi, kad „normalios kainos“ galėtų grįžti prieš šv. Kalėdas.
Vienu metu sunoko visos uogos 
Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪR Tarybos narys Adolfas Jasinevičius patvirtina, kad sausra labai paspartino uogų nokimą, todėl jos pribrendo ne tik anksčiau nei įprasta, bet ir visos vienu metu. Jeigu rinkoje būtų didelė jų paklausa, augintojai gal ir sugebėtų gerokai daugiau derliaus surinkti ir pateikti pirkėjams, tačiau taip nėra.
„Nors turime šaldytuvų, bet ne milžiniškų, – juose labai daug ir ilgai uogų laikyti negali. Saugyklose turime apie 60 tonų ekologiškai užaugintų serbentų. Štai ir susidarė tokia padėtis, kad dar tiek pat uogų tenka palikti neskintas. Jos subrendo vienu metu ir pernoko, apdžiūvo. Kokybė jau prasta, tai palikome – neapsimoka rinkti“, – pasakojo uogų augintojas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad uogų supirkimo kainos, palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 2-3 ct/kg ir liko menkesnės net už savikainą – apie 14 ct/kg. Lietuvos uogų augintojų skaičiavimais, savikaina šiemet siektų apie 35 ct/kg.
Eltos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo