Sodai ir uogynai lūžta nuo gero derliaus, bet dalis jo liks supūti

Išskirtinai šilta vasara šiemet anksčiau subrandino daugelį vaisių ir uogų. Tačiau jų augintojams sunku konkuruoti su užsienio sodininkais, kurių produkcija Lietuvą pasiekia pigesnė nei vietinė. Derlius geras, bet supirkimo kainos – mažesnės nei savikaina.

Valdžios keičiasi, o PVM tokiai produkcijai išlieka stabilus. Palyginkime: kaimyninėje Lenkijoje – 5 %, Lietuvoje – 21 %. Lietuva ES rinkoje liko viena iš kelių valstybių, kuri taiko tokio dydžio pridėtinės vertės mokestį. Apie šią bei kitas problemas Verslinių sodų asociacija per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) primindavo kiekvienai valdžiai, bet padėtis lieka tokia pat“, – teigia ŽŪR.
Dembavos medelyno vadovė, verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, ŽŪR tarybos narė Vitalija Kuliešienė sako, kad šiemet vaisių ir uogų derliumi skųstis negalime – šalnos nepakenkė, nebuvo ypatingų stichinių nelaimių.
„Žinoma, sausra turėjo įtakos, pavyzdžiui, kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni nei turėtų būti, kiti sunoko anksčiau nei įprasta, dalį jų praradome, bet apskritai derlius yra geras. O štai supirkimo kainos pasiekė dugną – krituolių kaina šios savaitės antradienį tebuvo 5-6 centai už kilogramą. Tokia kaina yra mažesnė nei savikaina, todėl kai kurie augintojai obuolių jau net nerenka. Lemia ir didelė pasiūla, ir konkurencija su Lenkijos sodininkais. Prekybos tinklai šiuo metu lietuviškų obuolių perka minimaliai. Delikatesinius obuolius lenkai jiems siūlo po 26 ct/kg, todėl konkuruoti su lenkais mums labai sunku, nes mus tenkintų apie 40 ct/kg kaina. Beje, vasaros pabaigoje tokia kaina ir buvo“, – primena V. Kuliešienė.
Ir sodininkai, ir pirkėjai mato, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvos rinką užplūdo obuoliai iš Lenkijos, ir kainos pastebimai pasikeitė. Anot ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, dėl sausros kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni, vaisiai ir uogos sunoko anksčiau nei įprasta ir vienu metu. Taigi pasiūla daug kartų viršija paklausą, todėl sumenko derliaus pirkimo kainos. Dalis užderėjusių vaisių tikriausiai bus palikta pūti.
Derlius gausus ne tik Lietuvoje 
Alytaus rajono žemdirbių asociacijos vadovo, UAB „Luksnėnų sodai“ direktoriaus Vaido Stanaičio teigimu, 2018–uosius galima vadinti kontrastų metais. „Suprantu, kad iš esmės labai daug ko pakeisti neįmanoma, nes derlius geras ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kuri daro įtaką visai ES rinkai. Kita vertus, daugelis augintojų Lietuvoje neturi saugyklų, todėl priversti visą derlių tiekti rinkai dabar. Todėl balansuojame ant ribos, ar apskritai šiuo metu verta rinkti krituolius. Juk vien už obuolių rinkimą reikia mokėti 3–4 ct/kg, dar transporto išlaidos, o supirkimo kaina krito iki 6-7 ct/kg. Labai tikėtina, kad teks nutraukti obuolių krituolių rinkimą, paliksime pūti. „Luksnėnų sodai“ palaiko ryšius su stambiausiais prekybos tinklais, bet šiuo metu padėtis prasta. Štai „Maximos“ tinklui esame pardavę tik 7 tonas, o pernai tuo pat metu buvome pardavę apie 40 tonų obuolių“, – mena bendrovės vadovas.
Sodininkai tikisi, kad „normalios kainos“ galėtų grįžti prieš šv. Kalėdas.
Vienu metu sunoko visos uogos 
Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪR Tarybos narys Adolfas Jasinevičius patvirtina, kad sausra labai paspartino uogų nokimą, todėl jos pribrendo ne tik anksčiau nei įprasta, bet ir visos vienu metu. Jeigu rinkoje būtų didelė jų paklausa, augintojai gal ir sugebėtų gerokai daugiau derliaus surinkti ir pateikti pirkėjams, tačiau taip nėra.
„Nors turime šaldytuvų, bet ne milžiniškų, – juose labai daug ir ilgai uogų laikyti negali. Saugyklose turime apie 60 tonų ekologiškai užaugintų serbentų. Štai ir susidarė tokia padėtis, kad dar tiek pat uogų tenka palikti neskintas. Jos subrendo vienu metu ir pernoko, apdžiūvo. Kokybė jau prasta, tai palikome – neapsimoka rinkti“, – pasakojo uogų augintojas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad uogų supirkimo kainos, palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 2-3 ct/kg ir liko menkesnės net už savikainą – apie 14 ct/kg. Lietuvos uogų augintojų skaičiavimais, savikaina šiemet siektų apie 35 ct/kg.
Eltos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo