Valdžios keičiasi, o PVM tokiai produkcijai išlieka stabilus. Palyginkime: kaimyninėje Lenkijoje – 5 %, Lietuvoje – 21 %. Lietuva ES rinkoje liko viena iš kelių valstybių, kuri taiko tokio dydžio pridėtinės vertės mokestį. Apie šią bei kitas problemas Verslinių sodų asociacija per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) primindavo kiekvienai valdžiai, bet padėtis lieka tokia pat“, – teigia ŽŪR.

Dembavos medelyno vadovė, verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, ŽŪR tarybos narė Vitalija Kuliešienė sako, kad šiemet vaisių ir uogų derliumi skųstis negalime – šalnos nepakenkė, nebuvo ypatingų stichinių nelaimių.

„Žinoma, sausra turėjo įtakos, pavyzdžiui, kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni nei turėtų būti, kiti sunoko anksčiau nei įprasta, dalį jų praradome, bet apskritai derlius yra geras. O štai supirkimo kainos pasiekė dugną – krituolių kaina šios savaitės antradienį tebuvo 5-6 centai už kilogramą. Tokia kaina yra mažesnė nei savikaina, todėl kai kurie augintojai obuolių jau net nerenka. Lemia ir didelė pasiūla, ir konkurencija su Lenkijos sodininkais. Prekybos tinklai šiuo metu lietuviškų obuolių perka minimaliai. Delikatesinius obuolius lenkai jiems siūlo po 26 ct/kg, todėl konkuruoti su lenkais mums labai sunku, nes mus tenkintų apie 40 ct/kg kaina. Beje, vasaros pabaigoje tokia kaina ir buvo“, – primena V. Kuliešienė.

Ir sodininkai, ir pirkėjai mato, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvos rinką užplūdo obuoliai iš Lenkijos, ir kainos pastebimai pasikeitė. Anot ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, dėl sausros kai kurių veislių obuoliai šiemet mažesni, vaisiai ir uogos sunoko anksčiau nei įprasta ir vienu metu. Taigi pasiūla daug kartų viršija paklausą, todėl sumenko derliaus pirkimo kainos. Dalis užderėjusių vaisių tikriausiai bus palikta pūti.

Alytaus rajono žemdirbių asociacijos vadovo, UAB „Luksnėnų sodai“ direktoriaus Vaido Stanaičio teigimu, 2018–uosius galima vadinti kontrastų metais. „Suprantu, kad iš esmės labai daug ko pakeisti neįmanoma, nes derlius geras ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kuri daro įtaką visai ES rinkai. Kita vertus, daugelis augintojų Lietuvoje neturi saugyklų, todėl priversti visą derlių tiekti rinkai dabar. Todėl balansuojame ant ribos, ar apskritai šiuo metu verta rinkti krituolius. Juk vien už obuolių rinkimą reikia mokėti 3–4 ct/kg, dar transporto išlaidos, o supirkimo kaina krito iki 6-7 ct/kg. Labai tikėtina, kad teks nutraukti obuolių krituolių rinkimą, paliksime pūti. „Luksnėnų sodai“ palaiko ryšius su stambiausiais prekybos tinklais, bet šiuo metu padėtis prasta. Štai „Maximos“ tinklui esame pardavę tik 7 tonas, o pernai tuo pat metu buvome pardavę apie 40 tonų obuolių“, – mena bendrovės vadovas.

Sodininkai tikisi, kad „normalios kainos“ galėtų grįžti prieš šv. Kalėdas.

Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪR Tarybos narys Adolfas Jasinevičius patvirtina, kad sausra labai paspartino uogų nokimą, todėl jos pribrendo ne tik anksčiau nei įprasta, bet ir visos vienu metu. Jeigu rinkoje būtų didelė jų paklausa, augintojai gal ir sugebėtų gerokai daugiau derliaus surinkti ir pateikti pirkėjams, tačiau taip nėra.

„Nors turime šaldytuvų, bet ne milžiniškų, – juose labai daug ir ilgai uogų laikyti negali. Saugyklose turime apie 60 tonų ekologiškai užaugintų serbentų. Štai ir susidarė tokia padėtis, kad dar tiek pat uogų tenka palikti neskintas. Jos subrendo vienu metu ir pernoko, apdžiūvo. Kokybė jau prasta, tai palikome – neapsimoka rinkti“, – pasakojo uogų augintojas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad uogų supirkimo kainos, palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 2-3 ct/kg ir liko menkesnės net už savikainą – apie 14 ct/kg. Lietuvos uogų augintojų skaičiavimais, savikaina šiemet siektų apie 35 ct/kg.