Socialiniame tinkle piktinasi žiedinėmis sankryžomis

„Facebook“ išplito vaizdo įrašas, kuriame autobusų vairuotojas įstrigo rekonstruojamoje Cintjoniškių, V. Kudirkos ir Gluosnių gatvių sankirtoje rengiamoje žiedinėje sankryžoje.

Vaizdo įraše matyti, jog autobuso vairuotojas, įvažiavęs į žiedinę sankryžą, vis bando įsukti į reikiamą kelio juostą, tačiau jam nepavyksta – vairuojamos transporto priemonės ratas stringa ties borteliu.
Nuomonės įvairios
Po šiuo vaizdo įrašu pasipylė neigiami komentarai, jog šis žiedas niekam nereikalingas, o sprendimas sankryžą paversti žiedine esąs kvailas. „Šilutiškiai nesinervinkite. Dabar Lietuvoje daug kur tokį durnyną padarė. Pusę Lietuvos esu pravažiavęs, siaubas su keliais“, – nuomonę išsakė Gintaras, o jam antrino Mindaugas, teigdamas, kad žiedas nereikalingas – tai esanti tik pinigų plovykla. „Tie autobusai – tarybiniai, jie niekur netelpa, o apie žiedų dydį – patyliu“, – rašo Audrius.
Kiti praneša, kad ne tik autobusams sunku pravažiuoti žiedą, bet ir lengviesiems automobiliams.
Panašios nuomonės ne vienas komentatorius, tačiau kiti siūlo ir sprendimą – važiuoti kitu keliu. „Galima apvažiuoti ir kitu keliu, išvengiant žiedo“, – siūlo Mantas.
Neigiamų komentarų ir skatinimų peržiūrėti vaizdo įrašą yra net keliasdešimt, tačiau nuomonę išsakė ir optimistiškiau nusiteikusių asmenų. Pavyzdžiui, Asta ramina komentatorius, jog sutvarkius žiedą bus viskas gerai ir linki kantrybės. Anot jos, autobusams, sunkvežimiams skirti kiti keliai. „Leiskite pabaigti darbus ir nustokite bambėti“, – skelbia Asta. Panašios nuomonės yra ir Toma: „Ar jūs mokate džiaugtis? Įžvelgti, kaip keičiasi mūsų miestas į gerąją pusę. Koks dar pinigų plovimas? Žiedai reikalingi spūsčių mažinimui. Leiskite ramiai pabaigti darbus“.

Tai kadras iš vaizdo įrašo socialiniame tinkle, kai vairuotojas bando išvažiuoti iš žiedinės sankryžos.

Komentuoja vyr. inžinierius
Darbus vykdančios įmonės vyr. inžinierius Donatas Stakvilevičius išsamiau komentuoti šį nutikimą negalėjo. Jis ramindamas vairuotojus pabrėžia, jog šiuo metu vis dar vyksta remonto darbai, todėl gali visko nutikti. Anot jo, kai šie darbai bus baigti, tuomet ir pakomentuosiąs.
„Kaip ir suplanuota, darbus planuojama užbaigti gruodį. Mažesnioji sankryža yra beveik baigta, tačiau dėl prasto oro negalime išpilti asfalto dangos, o kitoje – artimiausiu metu bus betonuojamas žiedo vidus ir kabinamos vėliavos“, – pasakojo vyr. inžinierius, pridurdamas, kad H. Šojaus ir Cinjoniškių gatvių sankryžoje išpiltas vienas dangos sluoksnis, o pagerėjus oro sąlygoms bus pilami dar du sluoksniai.
Dar rugpjūtį D. Stakvilevičius informavo, kad po šių sankryžų rekonstrukcijos bus užtikrintas ne tik geresnis automobilių srauto pralaidumas, bet sankryžos taps ir saugesnės. To tikisi ir šilutiškiai.
Vis dėlto kodėl vieniems vairuotojams sekasi išlaviruoti tarp aukštų žiedo bortų, o kitiems ši užduotis tampa per sudėtinga?

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po