Šilutės valdžia už pasitikėjimą atsidėkoja spjūviu į veidą ir taukuota špyga

„Pamario“ laikraštis elektroniniu paštu gavo laišką, kurio pabaigoje parašyta: „Traksėdžių bendruomenė, ketinamos reorganizuoti mokyklos mokinių tėvai“. Jokių konkrečių žmonių pavardžių nei jų parašų po laišku nėra. Tiesa pranešimas išsiųstas iš elektroninio pašto traksedziuviltis@gmail.com .

Pateikiame gautąjį laišką, tiesa, nelabai šventinį, skaitytojų teismui.

 

Viešas Šilutės rajono Traksėdžių kaimo ir aplinkinių vietovių gyventojų laiškas (tekstas netaisytas – red. pastaba)

Traksėdžių (Šilutės raj.) gyventojus ne taip seniai pasiekė lyg perkūnas iš giedro dangaus žinia – ketinama reorganizuoti Traksėdžių pagrindinę mokyklą. Šioje švietimo įstaigoje šiuo metu mokosi 109 mokiniai, dirba 24 pedagogai. Po mokyklos reorganizavimo, kurio sprendimą politikai ketina padaryti kuo skubiau, iki Savivaldybės biudžeto lėšų 2016 m. patvirtinimo, beliktų tik pradinės klasės. Vadinasi, apie 20 mokytojų būtų tiesiogiai išleisti į gatvę, o mokyklinio amžiaus vaikai į artimiausią mokyklą turėtų vykti po 5 ir net  daugiau kilometrų, kurių pusę yra nepravažiuojami.

Traksėdžių gyvenvietės bendruomenės žmonėms, iš kurių rinkėjų teisę turi apie 1000 asmenų, politikų akibrokštas panaikinti vienintelę čia esančią mokyklą, sukėlė pasipiktinimo ir nuoskaudos jausmą.

Apie numatomas reformas su tėvais niekas nesitarė, neklausė nuomonės, nedarė jokių tyrimų ar apklausų. Anot traksėdiškių, viskas buvo „nuleista“ iš viršaus, o apie planuojamus sprendimus jie sužinojo 2016 m. sausio 23 d. iš rajono spaudos ir vietinės reikšmės televizijos parengto reportažo. Pagrindiniai valdininkų argumentai tokie, kad Traksėdžių mokykla arčiausiai miesto (nepasitikinus deklaruojama, jog tėra vos 1-2 km), ir kad reikia papildyti Šilutės mokyklų klases….

„Rodos, dar ne taip seniai iš valdžios atstovų tegirdėjome pažadus, jog iš jų pusės bus dedamos visos pastangos, kad Šilutėje gyvenantiems žmonėms būtų geriau, patogiau, kad bus atsižvelgta į tai, jog kuo daugiau čia gyvenančių žmonių atrastų darbo vietas, jaustųsi saugūs, pilnateisiai rajono gyventojai. Deja, panašu, kad pažadais buvome „maitinami“ tik iki asmeninių politikų tikslų. Po skandalingai ir garsiai per šalį nusiritusios gėdingos rinkimų organizavimo „tvarkos“ į Šilutės rajono savivaldybės tarybą, bei mero postą, keičiasi ir priešrinkiminiai pažadai. Beje, jie tąkart buvo garsiai laidomi tų pačių politikų, kurie dabar gardžiuojasi solidžiais valdžios postais, o rajono meras Vytautas Laurinaitis buldozeriniu principu toliau veda diktatorišką politiką.

Mes, Šilutės rajono Traksėdžių kaimo ir aplinkinių vietovių gyventojai, kreipiamės į visus, norėdami būti išklausyti ir išgirsti, nes mūsų „teisingoji ir tikroji“ valdžia jau net nesivargina atsigręžti į paprastą žmogų, į jo problemas ar bent ieškoti bendros diskusijos. Čia, Šilutės rajone, viskas vykdoma pagal vieno diktatoriaus užsakymus, o kas maišosi kelyje, būna nustumtas, sutryptas po politinio „buldozerio“ vikšrais.

Deklaruodami, jog uždarę mokyklas (be Traksėdžių pagrindinės mokyklos politikai ketina taip pat reorganizuoti Inkaklių mokyklą-daugiafunkcį centrą, Gardamo ir Pašyšių pagrindines mokyklas), sutaupys savivaldybės biudžeto lėšų, nesidrovi jų švaistyti savoms reikmėms – kalėdiniams atvirukams, vakaronėms valdžios atstovai vienu ypu išleidžia apie 4500 Eur. O kur dar kitos reprezentacinės išlaidos, semiamos iš mūsų ir taip skylėto biudžeto. Beje, kas mėnesį ir kiekvienas tarybos narys sugeba kurui išleisti apie 250-350 Eur – taip deklaruojama metų ketvirčio tarybos narių išlaidų ataskaitoje.

Sužinoję, jog ketinama tiesiogiai prieš mūsų vaikų nosis užtrenkti jų mokyklos duris, esančios Traksėdžiuose, visi tėvai ėmėme ieškoti išeities ir  kreiptis pagalbos į politikus.

Surengėme ne vieną bendruomenės susirinkimą su Šilutės rajono Savivaldybės atstovais, parengėme kreipimosi raštus į vietos politikų tarybą ir kitas institucijas. Kreipėmės ir į Seimo Pirmininko pavaduotoją Kęstą Komskį, kuris buvo atvykęs susitikti su bendruomene, jos išklausė ir sutiko su išreikšta nuomone, jog nėra rimto pagrindo uždaryti mokyklą.

Deja, į daugelį kitų skaudžių klausimų taip ir neišgirdome konkrečių atsakymų iš Švietimo skyriaus atstovų: kas nuveš ir parveš mūsų vaikus į miesto mokyklas, kas užtikrins vaikų, gyvenančių atokiose sodų bendrijose susisiekimą? Kaip žinia, šiuo metu atokiuose sodų bendrijose gyvenantiems vaikams iki Traksėdžių pagrindinės mokyklos reikia įveikti 2-3 kilometrus apleistais, šlapiais, neapšviestais, dažnai nepravažiuojamais keliais.

Nors kreipėmės į politikus prašydami sutvarkyti kelius, sulaukėme tik vieno atsakymo – nėra tam lėšų. Negi jų dabar atsiras, kai politikai jau turi numatę kitus prioritetus, kur skirti lėšas? Beje, tų kelių nepravažiuotų ir nusamdyti mokykliniai autobusiukai.

Jei mūsų vaikų dabartinė mokykla bus uždaryta, jiems iki miesto mokyklos reikės vykti jau ne 2 ar 3 kilometrus, o po 6  ir daugiau kilometrų.

Skaudus politikų kirtis verčia ne tik jaustis pažemintais, bet ir apdrėbtais purvais. Dar ne taip seniai per tą pačią Šilutės televiziją daugelį pribloškė Šilutės rajono gyventojų išrinkto Seimo nario Artūro Skardžiaus neišmanėliški žodžiai. Anot politiko, kaimo mokyklos pedagogus ir jų profesinį lygį penkiomis galvomis lenkia mieste dirbantys mokytojai. Tai Seimo narys tesugebėjo pasakyti nematydamas gyventojų ir tų pačių pedagogų akių, o tik žvelgdamas į filmavimo kamerą. Bendruomenės pakviestas Seimo narys vis tik nusprendė apsilankyti Traksėdžių mokykloje ir iš pirmų lūpų išgirsti apie esamas problemas.

Kai taip vyksta artimoje mūsų aplinkoje bei drastiškai plėšomi mūsų bendruomenės turimi kultūros ir švietimo židiniai, nebegalime tylėti. Juolab kad labiausiai kenčia mūsų vaikai, kurie nenori prarasti savo mokyklos?

Negi tam, kad nors kažkas į mus atkreiptų dėmesį, kad išgirstų, jau reikia drastiškų mūsų veiksmų? Ar reikia susideginti, kaip tą padarė R.Kalanta, ar burtis į Garliavos mitingus?

Tačiau vienas politikų smūgis Šilutėje keičiamas ir kitu. Svarstydami naująjį biudžetą, Šilutės rajono „išrinktieji“ jau nebesuka savo godžių smegenų, kaip išsaugoti kaimuose išlikusius vienintelius kultūros židinius, kaip išlaikyti gyventojus, kad jie neliktų be darbo ir neemigruotų į svetimas šalis – beje, pagal statistiką, iš Šilutės rajono yra daugiausia emigravusių gyventojų, lyginant su kitais šalies rajonais. (Ar Šilutės rajono savivaldybei nekyla paprasčiausias klausimas – kodėl? ).

Norėdami toliau pasipelnyti ir niekingai trypdami rinkėjams dalintus pažadus, kurie, pasirodo, buvo melagingi, šiandien valdininkai mums kiša savo taukuotas špygas ir skuba priimti sprendimus – jiems, pagal naujai pateiktą Savivaldybės metinį biudžeto sprendimą, reikia 20 tūkst. eurų tarybos nario išlaidoms, jiems dar reikia 100 tūkst. eurų administracijos išlaikymui, 67 tūkst. Eur sekretoriatui, 22 tūkst. Eur – Švietimo skyriui. (Tokie skaičiai buvo pateikti Socialinio komiteto posėdžio metu.)

Ar dar gali būti kokia viltis, kai tiesiogiai mums spjaunama į veidą? Ir iš viso, kuo galima tikėti, kai politikai daro vien tai, kas tik jiems naudinga? Kiek dar reikės „sunaikinti‘‘ kaimo mokyklų, kad užtektų švietimui lėšų?

GERBIAMI RAJONO POLITIKAI, REIKALAUJAME PRISIIMTI POLITINĘ ATSAKOMYBĘ UŽ JŪSŲ  SPRENDIMUS IR DUOTUS PAŽADUS PRIEŠ RINKIMUS.

Traksėdžių bendruomenė, ketinamos reorganizuoti mokyklos mokinių tėvai

Hits: 28

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite