„Šilutės siena“ pateko tarp geriausiųjų Europos komunikacijos 2016 m. projektų

AB „Šilutės baldai“ ir koncerno SBA bendruomenės iniciatyva išpiešta „Šilutės siena“ pateko tarp geriausiųjų 2016 m. regiono komunikacijos projektų ir kovos dėl „European Excellence Awards“ apdovanojimo, kurie gruodžio mėnesį bus teikiami Berlyne.

Europos čempionatas

Geriausių Baltijos šalių komunikacijos projektų kategorijoje be „Šilutės sienos“ į finalininkų penketą taip pat pateko „Bitė Lietuva“, Latvijos finansų ir Latvijos aplinko apsaugos ir regionų vystymo ministerijų bei Estijos Pernu miesto turizmo centro įgyvendintos kampanijos.dsc_8669

Dešimtus metus rengiamas „European Excellence Awards“ yra prestižiškiausias komunikacijos projektų konkursas Europoje. Savo geriausius darbus jame pristato didžiausios žemyno bendrovės ir jų reklamos bei ryšių su visuomene agentūros. Koncernas SBA „Šilutės sienos“ projektą įgyvendino kartu su ryšių su visuomene agentūra „KPMS ir partneriai“.

„Tai yra tarsi komunikacijos projektų Europos čempionatas, kurio pirmajame etape paprastai pateikiama daugiau nei 1500 įdomiausių kampanijų. Tai, kad bendruomeninis „Šilutės sienos“ projektas pateko į finalinį etapą, kur dėl geriausiojo vardo varžysis su valstybių ir pirmaujančių verslo įmonių įgyvendintomis kampanijomis yra didelis įvertinimas“, – sako Egidijus Valentinavičius, koncerno SBA viceprezidentas.

500 metrų sienos

„Šilutės sieną“ – bendruomeninį projektą, suvienijusį miesto gyventojus – paskatino  koncernas SBA ir jo valdoma įmonė „Šilutės baldai“. Minint 125-ąjį baldų fabriko gimtadienį buvo nuspręsta kartu su Šilutės bendruomene sukurti ilgiausią metraštį – 500 metrų ilgio sieną, ant kurios atsispindėtų svarbiausi miesto istoriniai įvykiai ir reikšmingiausios krašto asmenybės.dsc_8673

Pradėjus projektą, pirmiausia buvo suburta miesto istorikų grupė, kuri išrinko svarbiausius Šilutės istorijos įvykius ir kraštui nusipelniusius asmenis. Visas sąrašas buvo pateiktas Šilutės miesto gyventojams, kurie galėjo balsuoti už jiems svarbiausius įvykius, taip pat siūlyti įrašyti naujų. Vėliau, atrinkus įvykius, prisijungti prie projekto buvo pakviesti garsūs gatvės dailininkai, kurie kartu su Šilutės dailės mokyklos mokiniais kūrė piešinių, atspindinčių istorinius įvykius, eskizus.

Eskizus piešė mokiniai

Šiame procese dalyvavo beveik 200 šiuo metu dailės mokyklą lankančių vaikų, mokyklos absolventai, baigę ją prieš daug metų. Įgyvendinant projektą aktyviai prisidėjo ir Šilutės r. savivaldybė, kuri rekonstravo gatvę, įrengė dviračių ir pėsčiųjų juostas, sutvarkė aplinką, įrengė apšvietimą.

„Projekto metu vaikai  turėjo galimybę labiau pažinti savo gimtojo krašto istoriją, pažvelgti į ją kūrybiškai ir įgyvendinti vizualines idėjas, išmoko naujos gatvės meno piešimo technikos. Mokiniams ne mažiau svarbu ir tai, kad jų darbai atsirado viešoje erdvėje. Jie tapo matomi ir pasijuto svarbūs“, – apie naudą mokiniams pasakojo projektą padėjęs įgyvendinti menininkas Tadas Šimkus.

Galiausiai dailininkai specialia technika perkėlė eskizus ant „Šilutės baldų“ fabriką juosiančios sienos ir kartu su viso miestelio gyventojais pradėjo tapyti. 10 dienų vykęs procesas sulaukė didžiulio Šilutės gyventojų susidomėjimo – per 1000 žmonių dalyvavo šiame procese.  Žmonės ėjo šeimomis ir kolektyvais – piešė įvairių įmonių darbuotojai ir choro dainininkai, į baldų fabriką atvykę „Ikea“ atstovai ir į Šilutę trumpam grįžę čia augę, bet vėliau svetur išvykę žmonės.

Prisidėjo 3000 šilutiškių

„Šiandien galime drąsiai sakyti, kad mūsų noras miestui ir jo gyventojams įteikti ypatingą dovaną bei suvienyti bendruomenę, paskatinti pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmą, domėjimąsi gimtojo krašto istorija išsipildė 100 procentų. Skaičiuojame, kad prie „Šilutės sienos“ projekto įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo daugiau nei 3000 miesto gyventojų, o tai – kas penktas šilutiškis. Be to, siena turi išliekamąją vertę – teigiamų emocijų pliūpsnį gavo ne tik vienaip ar kitaip kūrimo procese dalyvavę žmonės, ji džiugina ir dar ilgus metus džiugins praeinančių ar pravažiuojančių akis“, – džiaugiasi AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė.

Ant iš 85 segmentų sudarytos „Šilutės sienos“ atsidūrė daugiausiai visuomenės palaikymo sulaukęs potvynis, Šilutės uostas, garsieji Šilutės turgūs, 1944 metų rudenį Šilutėje likę tik 7 senieji gyventojai, taip pat „Šilutės baldų“ fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys. Sieną papuošė ir tokios Šilutės krašte gyvenusios asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Hugo Šojus, Vydūnas, Petras Jakštas, taip pat privilegiją steigti karčemą šile gavęs ir Šilokarčemos gyvenvietės pradininkas Georg Talatt (Jurgis Talaitis)

„Šilutės siena“ ryškiausių krašto kultūros įvykių pagerbimo ceremonijoje 2016 m. buvo pripažinta geriausia regiono „Metų iniciatyva“, sujungusi miesto bendruomenę.

Virginija Dunauskienė, koncerno SBA viešųjų ryšių vadovė

Petro Skutulo nuotraukos

dsc_8665 dsc_8666 dsc_8668 dsc_8670

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite