„Šilutės siena“ pateko tarp geriausiųjų Europos komunikacijos 2016 m. projektų

AB „Šilutės baldai“ ir koncerno SBA bendruomenės iniciatyva išpiešta „Šilutės siena“ pateko tarp geriausiųjų 2016 m. regiono komunikacijos projektų ir kovos dėl „European Excellence Awards“ apdovanojimo, kurie gruodžio mėnesį bus teikiami Berlyne.

Europos čempionatas

Geriausių Baltijos šalių komunikacijos projektų kategorijoje be „Šilutės sienos“ į finalininkų penketą taip pat pateko „Bitė Lietuva“, Latvijos finansų ir Latvijos aplinko apsaugos ir regionų vystymo ministerijų bei Estijos Pernu miesto turizmo centro įgyvendintos kampanijos.dsc_8669

Dešimtus metus rengiamas „European Excellence Awards“ yra prestižiškiausias komunikacijos projektų konkursas Europoje. Savo geriausius darbus jame pristato didžiausios žemyno bendrovės ir jų reklamos bei ryšių su visuomene agentūros. Koncernas SBA „Šilutės sienos“ projektą įgyvendino kartu su ryšių su visuomene agentūra „KPMS ir partneriai“.

„Tai yra tarsi komunikacijos projektų Europos čempionatas, kurio pirmajame etape paprastai pateikiama daugiau nei 1500 įdomiausių kampanijų. Tai, kad bendruomeninis „Šilutės sienos“ projektas pateko į finalinį etapą, kur dėl geriausiojo vardo varžysis su valstybių ir pirmaujančių verslo įmonių įgyvendintomis kampanijomis yra didelis įvertinimas“, – sako Egidijus Valentinavičius, koncerno SBA viceprezidentas.

500 metrų sienos

„Šilutės sieną“ – bendruomeninį projektą, suvienijusį miesto gyventojus – paskatino  koncernas SBA ir jo valdoma įmonė „Šilutės baldai“. Minint 125-ąjį baldų fabriko gimtadienį buvo nuspręsta kartu su Šilutės bendruomene sukurti ilgiausią metraštį – 500 metrų ilgio sieną, ant kurios atsispindėtų svarbiausi miesto istoriniai įvykiai ir reikšmingiausios krašto asmenybės.dsc_8673

Pradėjus projektą, pirmiausia buvo suburta miesto istorikų grupė, kuri išrinko svarbiausius Šilutės istorijos įvykius ir kraštui nusipelniusius asmenis. Visas sąrašas buvo pateiktas Šilutės miesto gyventojams, kurie galėjo balsuoti už jiems svarbiausius įvykius, taip pat siūlyti įrašyti naujų. Vėliau, atrinkus įvykius, prisijungti prie projekto buvo pakviesti garsūs gatvės dailininkai, kurie kartu su Šilutės dailės mokyklos mokiniais kūrė piešinių, atspindinčių istorinius įvykius, eskizus.

Eskizus piešė mokiniai

Šiame procese dalyvavo beveik 200 šiuo metu dailės mokyklą lankančių vaikų, mokyklos absolventai, baigę ją prieš daug metų. Įgyvendinant projektą aktyviai prisidėjo ir Šilutės r. savivaldybė, kuri rekonstravo gatvę, įrengė dviračių ir pėsčiųjų juostas, sutvarkė aplinką, įrengė apšvietimą.

„Projekto metu vaikai  turėjo galimybę labiau pažinti savo gimtojo krašto istoriją, pažvelgti į ją kūrybiškai ir įgyvendinti vizualines idėjas, išmoko naujos gatvės meno piešimo technikos. Mokiniams ne mažiau svarbu ir tai, kad jų darbai atsirado viešoje erdvėje. Jie tapo matomi ir pasijuto svarbūs“, – apie naudą mokiniams pasakojo projektą padėjęs įgyvendinti menininkas Tadas Šimkus.

Galiausiai dailininkai specialia technika perkėlė eskizus ant „Šilutės baldų“ fabriką juosiančios sienos ir kartu su viso miestelio gyventojais pradėjo tapyti. 10 dienų vykęs procesas sulaukė didžiulio Šilutės gyventojų susidomėjimo – per 1000 žmonių dalyvavo šiame procese.  Žmonės ėjo šeimomis ir kolektyvais – piešė įvairių įmonių darbuotojai ir choro dainininkai, į baldų fabriką atvykę „Ikea“ atstovai ir į Šilutę trumpam grįžę čia augę, bet vėliau svetur išvykę žmonės.

Prisidėjo 3000 šilutiškių

„Šiandien galime drąsiai sakyti, kad mūsų noras miestui ir jo gyventojams įteikti ypatingą dovaną bei suvienyti bendruomenę, paskatinti pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmą, domėjimąsi gimtojo krašto istorija išsipildė 100 procentų. Skaičiuojame, kad prie „Šilutės sienos“ projekto įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo daugiau nei 3000 miesto gyventojų, o tai – kas penktas šilutiškis. Be to, siena turi išliekamąją vertę – teigiamų emocijų pliūpsnį gavo ne tik vienaip ar kitaip kūrimo procese dalyvavę žmonės, ji džiugina ir dar ilgus metus džiugins praeinančių ar pravažiuojančių akis“, – džiaugiasi AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė.

Ant iš 85 segmentų sudarytos „Šilutės sienos“ atsidūrė daugiausiai visuomenės palaikymo sulaukęs potvynis, Šilutės uostas, garsieji Šilutės turgūs, 1944 metų rudenį Šilutėje likę tik 7 senieji gyventojai, taip pat „Šilutės baldų“ fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys. Sieną papuošė ir tokios Šilutės krašte gyvenusios asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Hugo Šojus, Vydūnas, Petras Jakštas, taip pat privilegiją steigti karčemą šile gavęs ir Šilokarčemos gyvenvietės pradininkas Georg Talatt (Jurgis Talaitis)

„Šilutės siena“ ryškiausių krašto kultūros įvykių pagerbimo ceremonijoje 2016 m. buvo pripažinta geriausia regiono „Metų iniciatyva“, sujungusi miesto bendruomenę.

Virginija Dunauskienė, koncerno SBA viešųjų ryšių vadovė

Petro Skutulo nuotraukos

dsc_8665 dsc_8666 dsc_8668 dsc_8670

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite