„Šilutės siena“ pateko tarp geriausiųjų Europos komunikacijos 2016 m. projektų

AB „Šilutės baldai“ ir koncerno SBA bendruomenės iniciatyva išpiešta „Šilutės siena“ pateko tarp geriausiųjų 2016 m. regiono komunikacijos projektų ir kovos dėl „European Excellence Awards“ apdovanojimo, kurie gruodžio mėnesį bus teikiami Berlyne.

Europos čempionatas

Geriausių Baltijos šalių komunikacijos projektų kategorijoje be „Šilutės sienos“ į finalininkų penketą taip pat pateko „Bitė Lietuva“, Latvijos finansų ir Latvijos aplinko apsaugos ir regionų vystymo ministerijų bei Estijos Pernu miesto turizmo centro įgyvendintos kampanijos.dsc_8669

Dešimtus metus rengiamas „European Excellence Awards“ yra prestižiškiausias komunikacijos projektų konkursas Europoje. Savo geriausius darbus jame pristato didžiausios žemyno bendrovės ir jų reklamos bei ryšių su visuomene agentūros. Koncernas SBA „Šilutės sienos“ projektą įgyvendino kartu su ryšių su visuomene agentūra „KPMS ir partneriai“.

„Tai yra tarsi komunikacijos projektų Europos čempionatas, kurio pirmajame etape paprastai pateikiama daugiau nei 1500 įdomiausių kampanijų. Tai, kad bendruomeninis „Šilutės sienos“ projektas pateko į finalinį etapą, kur dėl geriausiojo vardo varžysis su valstybių ir pirmaujančių verslo įmonių įgyvendintomis kampanijomis yra didelis įvertinimas“, – sako Egidijus Valentinavičius, koncerno SBA viceprezidentas.

500 metrų sienos

„Šilutės sieną“ – bendruomeninį projektą, suvienijusį miesto gyventojus – paskatino  koncernas SBA ir jo valdoma įmonė „Šilutės baldai“. Minint 125-ąjį baldų fabriko gimtadienį buvo nuspręsta kartu su Šilutės bendruomene sukurti ilgiausią metraštį – 500 metrų ilgio sieną, ant kurios atsispindėtų svarbiausi miesto istoriniai įvykiai ir reikšmingiausios krašto asmenybės.dsc_8673

Pradėjus projektą, pirmiausia buvo suburta miesto istorikų grupė, kuri išrinko svarbiausius Šilutės istorijos įvykius ir kraštui nusipelniusius asmenis. Visas sąrašas buvo pateiktas Šilutės miesto gyventojams, kurie galėjo balsuoti už jiems svarbiausius įvykius, taip pat siūlyti įrašyti naujų. Vėliau, atrinkus įvykius, prisijungti prie projekto buvo pakviesti garsūs gatvės dailininkai, kurie kartu su Šilutės dailės mokyklos mokiniais kūrė piešinių, atspindinčių istorinius įvykius, eskizus.

Eskizus piešė mokiniai

Šiame procese dalyvavo beveik 200 šiuo metu dailės mokyklą lankančių vaikų, mokyklos absolventai, baigę ją prieš daug metų. Įgyvendinant projektą aktyviai prisidėjo ir Šilutės r. savivaldybė, kuri rekonstravo gatvę, įrengė dviračių ir pėsčiųjų juostas, sutvarkė aplinką, įrengė apšvietimą.

„Projekto metu vaikai  turėjo galimybę labiau pažinti savo gimtojo krašto istoriją, pažvelgti į ją kūrybiškai ir įgyvendinti vizualines idėjas, išmoko naujos gatvės meno piešimo technikos. Mokiniams ne mažiau svarbu ir tai, kad jų darbai atsirado viešoje erdvėje. Jie tapo matomi ir pasijuto svarbūs“, – apie naudą mokiniams pasakojo projektą padėjęs įgyvendinti menininkas Tadas Šimkus.

Galiausiai dailininkai specialia technika perkėlė eskizus ant „Šilutės baldų“ fabriką juosiančios sienos ir kartu su viso miestelio gyventojais pradėjo tapyti. 10 dienų vykęs procesas sulaukė didžiulio Šilutės gyventojų susidomėjimo – per 1000 žmonių dalyvavo šiame procese.  Žmonės ėjo šeimomis ir kolektyvais – piešė įvairių įmonių darbuotojai ir choro dainininkai, į baldų fabriką atvykę „Ikea“ atstovai ir į Šilutę trumpam grįžę čia augę, bet vėliau svetur išvykę žmonės.

Prisidėjo 3000 šilutiškių

„Šiandien galime drąsiai sakyti, kad mūsų noras miestui ir jo gyventojams įteikti ypatingą dovaną bei suvienyti bendruomenę, paskatinti pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmą, domėjimąsi gimtojo krašto istorija išsipildė 100 procentų. Skaičiuojame, kad prie „Šilutės sienos“ projekto įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo daugiau nei 3000 miesto gyventojų, o tai – kas penktas šilutiškis. Be to, siena turi išliekamąją vertę – teigiamų emocijų pliūpsnį gavo ne tik vienaip ar kitaip kūrimo procese dalyvavę žmonės, ji džiugina ir dar ilgus metus džiugins praeinančių ar pravažiuojančių akis“, – džiaugiasi AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė.

Ant iš 85 segmentų sudarytos „Šilutės sienos“ atsidūrė daugiausiai visuomenės palaikymo sulaukęs potvynis, Šilutės uostas, garsieji Šilutės turgūs, 1944 metų rudenį Šilutėje likę tik 7 senieji gyventojai, taip pat „Šilutės baldų“ fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys. Sieną papuošė ir tokios Šilutės krašte gyvenusios asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Hugo Šojus, Vydūnas, Petras Jakštas, taip pat privilegiją steigti karčemą šile gavęs ir Šilokarčemos gyvenvietės pradininkas Georg Talatt (Jurgis Talaitis)

„Šilutės siena“ ryškiausių krašto kultūros įvykių pagerbimo ceremonijoje 2016 m. buvo pripažinta geriausia regiono „Metų iniciatyva“, sujungusi miesto bendruomenę.

Virginija Dunauskienė, koncerno SBA viešųjų ryšių vadovė

Petro Skutulo nuotraukos

dsc_8665 dsc_8666 dsc_8668 dsc_8670

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite