Šiaulių bankas įsitvirtina būsto finansavimo segmente: per pusmetį išduota paskolų už beveik 100 mln. eurų

Šiaulių bankas per pirmąjį šių metų pusmetį klientams suteikė būsto paskolų už 98,8 mln. eurų – daugiau nei dvigubai (125 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2020 m. sausi-birželį išduota paskolų už 43,4 mln. eurų). Antrasis šių metų ketvirtis išsiskyrė būsto kreditavimo sparta – per šį laikotarpį pasirašyta būsto paskolų už 56 mln. eurų, kai pirmąjį 2021 m. ketvirtį pasirašyta sutarčių už 42,4 mln. eurų.

„Šių metų pradžioje, paskelbus naują karantiną, būsto kreditavimo perspektyvas vertinome atsargiau, tačiau antrasis metų ketvirtis išsiskyrė dideliu klientų aktyvumu – vien antrąjį ketvirtį paraiškų skaičius, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, išaugo daugiau nei trečdaliu, nors jau pirmasis ketvirtis Šiaulių bankui buvo rekordinis. Pastaruoju metu matome tendenciją kreditavimo sutartis sudaryti greičiau – mažėjant būsto pasiūlai, klientai mažiau laiko skiria ir būsto paieškoms. Preliminarios sutartys sudaromos nedelsiant, siekiama greičiau sudaryti kredito sutartį“, – situaciją apžvelgė Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė Dovilė Kalvaitienė.

Remiantis Šiaulių banko būsto paskolų duomenimis, didžiausias būsto paskolų rinkos aktyvumas fiksuojamas keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau sparčiai didėja ir būsto kreditų paraiškų kiekis mažesniuose Lietuvos miestuose.

„Pastaraisiais metais stebime, kad regionų būsto kreditavimo rinka tampa vis gyvybingesnė. Suprantama, naujos statybos būsto mažesniuose miestuose statoma mažai, todėl pirminės rinkos pasiūlymai yra pavieniai, vyrauja sandoriai antrinėje būsto rinkoje. Pandemija išryškino ir naują regioninės būsto rinkos aspektą – didmiesčių gyventojai aktyviau ieško būsto mažesniuose miestuose ar kaimiškose vietovėse, taip pat vis dar domimasi sodybų, poilsio patalpų, t. y. ne pagrindinio turto įsigijimo galimybėmis“, – teigė. D. Kalvaitienė.

Šiaulių banko atstovės teigimu, pastebima, kad bendrame būsto paskolų portfelyje mažėja paskolų, skirtų  būsto statybai dalis. Jei pirmąjį ketvirtį tokios paraiškos sudarė beveik 10 proc. paraiškų , tai antrąjį ketvirtį – vos 5 procentus. „Šiemet ypač pakilusios statybinių medžiagų kainos bei jų trūkumas bent laikinai atšaldė gyventojų norus patiems statyti savus namus“, – tendenciją komentavo D. Kalvaitienė.

Be to, specialistė pastebi, kad vis daugiau klientų domisi jau turimų paskolų refinansavimo galimybėmis siekiant užsitikrinant geresnes finansavimo sąlygas. Tokių paraiškų kiekis antrąjį metų pusmetį išaugo gana ženkliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite