Šiandien teikiami svarbiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai

Spalio 8 d. 14 val. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje kultūros ministras Simonas Kairys šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims įteiks aukščiausius Kultūros ministerijos kasmet skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Garbės ženklais „Nešk savo šviesą ir tikėk“ šiemet apdovanojami pedagogė Dalia Adelė Augunas, režisierė, aktorė ir rašytoja Birutė Marcinkevičiūtė, aktorė Violeta Podolskaitė, choreografė, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, bibliotekininkė ir bibliografė Zita Sinkevičienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis.

Verta priminti, kad Karaliaučiaus krašte lietuvybę saugantis ir plėtojantis S. Šamborskis rūpinasi ir draugyste su Pagėgių savivaldybe, su Rambyno regioniniu parku, čia organizuoja renginius ir dalyvauja juose. Viena iš šių metų renginių buvo rugpjūtį. Paviešinta tokia žinia: „Viešoji įstaiga „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė“ rugpjūčio 25 dieną Rambyno regioninio parko lankytojų centre pakvietė į renginių ciklą „Lietuvių kultūros paveldas Karaliaučiaus srityje Martyno Mažvydo šviesoje“, kartu vyko edukacinis renginys „Paskutiniai gandro pavakariai Palaunagė“.

Konferencijos iniciatorius ir projekto vadovas Sigitas Šamborskis pasveikino susirinkusiuosius į nuostabią Mažosios Lietuvos vietą, padėkojo regioninio parko direktorei Dianai Milašauskienei už pagalbą ir gražų bendradarbiavimą“.

Enciklopedijos ir kiti leidiniai plačiai pristato S. Šamborskio veiklą, įspūdingą ir pagarbos vertą. Verta pasidomėti, kad suvoktume, jog Rusijos Karaliaučiaus krašte telkti lietuvius, mokyti lietuvių kalbos, organizuoti meno kolektyvus ir kitaip siekti išsaugoti lietuvybę ir jos šaknis nėra lengva, nėra net saugu…

Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skiriamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.

pamarys.eu pagal lrkn.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite