Šiandien – diena, kai parskrenda gandrai ir meškos ritasi iš guolio

Petro Skutulo nuotr.

Gandro diena (arba Gandrinės, Blovieščiai) – lietuvių šventė, švenčiama kovo 25 dieną, skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. Sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Nuo seno kovo 25-ąją laukiama parskrendant gandrų ir po lygiadienio galutinai įsitvirtina pavasaris. Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad ir meškos šią dieną ritasi iš guolio.

Kažkada Gandrinės buvo laikomos Naujaisiais metais. Tad ne veltui šią dieną svarbūs spėjimai, tikima, kad, kokia bus Gandro diena ir kelios dienos po jos, tokie bus ir visi metai. Dar vienas su švente susijęs keistas tikėjimas – kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti!

Šeimininkės Gandrinių dieną atsikeldavo labai anksti (kad visus metus būtų sveikos ir stiprios, juosmens neskaudėtų) ir ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles, kurias dovanodavo ir kaimynams. Tikėta, kad tuomet javai gerai dygs.

Ūkininkai šią dieną apžiūri javų sėklas, pažarsto rankomis, tarsi žadindami apsnūdusią per žiemą grūdo gyvybę. Šią dieną buvo draudžiama taisyti tvoras, kalti bet kokius kuolus, vežti malkas ar pagalius iš miško (kad kartu neprisivežtum gyvačių). Nepatartina ko nors skolinti, nes gyvuliai susirgs.

Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis, bet tai gali prognozuoti ir kelionių metus. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet vyks lėtai, pastoviu ritmu.

Jei netekėjusios merginos pamatė skrendantį gandrą, reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintį – kad dar tebetupės savo tėvų namuose.

Jei gandrą pamato ištekėjusi moteris, gali būti, kad greitu metu ji susilauks kūdikio.

Mokiniui skrendantis gandras reiškė, kad jis sėkmingai „perskris“ į kitą klasę, stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.

Lizde ant vienos kojos stovintį ar kleketuojantį gandrą pirmąkart tais metais pamatę žmonės gali tikėtis įsigyti naujus namus. Poringi metai bus ir tiems, kurie pirmąsyk išvys iškart du gandrus. Gandro dieną kaimo gyventojai vaikšto vieni pas kitus į svečius, aukštai keldami kojas kaip gandras.

Dar senoliai sakydavo: „Gandro dieną reikia atleisti visiems, kurie jums padarė kažką blogo.“ Seniau buvo manoma, kad gandras gali paimti ligas, nunešti jas į neįžengiamas pelkes ir ten paskandinti. Tai buvęs mylimiausias paukštis. Tikėta, kad gandras atneša žmonėms laimę. O mums visiems ši diena lai suteikia vilties, kad metai bus šviesūs ir kupini džiaugsmo.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite