Šiandien – diena, kai parskrenda gandrai ir meškos ritasi iš guolio

Petro Skutulo nuotr.

Gandro diena (arba Gandrinės, Blovieščiai) – lietuvių šventė, švenčiama kovo 25 dieną, skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. Sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Nuo seno kovo 25-ąją laukiama parskrendant gandrų ir po lygiadienio galutinai įsitvirtina pavasaris. Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad ir meškos šią dieną ritasi iš guolio.

Kažkada Gandrinės buvo laikomos Naujaisiais metais. Tad ne veltui šią dieną svarbūs spėjimai, tikima, kad, kokia bus Gandro diena ir kelios dienos po jos, tokie bus ir visi metai. Dar vienas su švente susijęs keistas tikėjimas – kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti!

Šeimininkės Gandrinių dieną atsikeldavo labai anksti (kad visus metus būtų sveikos ir stiprios, juosmens neskaudėtų) ir ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles, kurias dovanodavo ir kaimynams. Tikėta, kad tuomet javai gerai dygs.

Ūkininkai šią dieną apžiūri javų sėklas, pažarsto rankomis, tarsi žadindami apsnūdusią per žiemą grūdo gyvybę. Šią dieną buvo draudžiama taisyti tvoras, kalti bet kokius kuolus, vežti malkas ar pagalius iš miško (kad kartu neprisivežtum gyvačių). Nepatartina ko nors skolinti, nes gyvuliai susirgs.

Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis, bet tai gali prognozuoti ir kelionių metus. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet vyks lėtai, pastoviu ritmu.

Jei netekėjusios merginos pamatė skrendantį gandrą, reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintį – kad dar tebetupės savo tėvų namuose.

Jei gandrą pamato ištekėjusi moteris, gali būti, kad greitu metu ji susilauks kūdikio.

Mokiniui skrendantis gandras reiškė, kad jis sėkmingai „perskris“ į kitą klasę, stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.

Lizde ant vienos kojos stovintį ar kleketuojantį gandrą pirmąkart tais metais pamatę žmonės gali tikėtis įsigyti naujus namus. Poringi metai bus ir tiems, kurie pirmąsyk išvys iškart du gandrus. Gandro dieną kaimo gyventojai vaikšto vieni pas kitus į svečius, aukštai keldami kojas kaip gandras.

Dar senoliai sakydavo: „Gandro dieną reikia atleisti visiems, kurie jums padarė kažką blogo.“ Seniau buvo manoma, kad gandras gali paimti ligas, nunešti jas į neįžengiamas pelkes ir ten paskandinti. Tai buvęs mylimiausias paukštis. Tikėta, kad gandras atneša žmonėms laimę. O mums visiems ši diena lai suteikia vilties, kad metai bus šviesūs ir kupini džiaugsmo.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite