Savižudybės. Kodėl žmonės pakelia ranką prieš save?

Diskusijų klubas 17.17

Diskusijų klubo nariai po atostogų pasirinko skaudžią temą.

Savižudybė – sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas. O kodėl žmogus priima tokį sprendimą?

Diskusijoje dalyvavo klubo nariai: Irena Arlauskienė, Tatjana Frišmantienė, Birutė Servienė, Antanas Čepys, Jonas Jaunius, Edvardas Jurjonas ir Petras Skutulas.

 

cepys-70Antanas Čepys:

– Pirmiausia – kodėl pasiūliau kalbėti šia tema. Aktualu, nes savižudybių skaičius didelis, šiuo metu šia tema vis plačiau diskutuojama Lietuvoje. Jeigu maždaug iki 2010 metų tai buvo tik specialistų reikalas, tai dabar savižudybių klausimais vis daugiau domisi visuomeninės organizacijos, politikai.

Pasaulyje vidutiniškai kas 40 sekundžių nusižudo vienas žmogus, kas 3 sekundės – bando nusižudyti. Nagrinėjant statistiką labai skaudžiai atrodo didelis savižudybę pasirinkusių 15-25 metų amžiaus asmenų skaičius. Kodėl jaunas žmogus ryžtasi tokiam žingsniui? Specialistų tyrimai ir nuomonės rodo, kad vienos priežasties nėra, dažniausiai būna visas kompleksas priežasčių. Analizė rodo, kad vieno žmogaus savižudybė palieka skaudų pėdsaką ir po to atsiliepia vidutiniškai šešių asmenų gyvenimui, o ekonominių pasekmių net neįmanoma išmatuoti.

Mitas, kad svarbiausia priežastis yra socialinė problema, nes žudosi ir gerai gyvenantieji. Mindaugas Bartninkas savo knygose, skirtose lietuvių senovės tyrinėjimams, pastebi, kad XIII-XIV a. Lietuvoje taip pat buvo daug savižudybių. Gal tai išskirtinis lietuvių bruožas, mums tai būdinga nuo seno?

Pagal statistiką – Lietuva Europoje atrodo blogiausiai. Ir skaičiai yra baisesni už kelių eismo įvykių pasekmes. Pavyzdžiui, vaikų nepilnamečių nusižudo per metus tiek, kad mokykloje būtų viena klasė. Bet jau paskelbėme, kad vyksta „karas keliuose“. Tai kas tada čia?

Didžiausia problema yra prevencija, nes Lietuvoje dar nėra vieningos sistemos, ką ir kaip daryti, kad sustabdytume tokiam žingsniui besirengiantį žmogų.

Kai prieš keliolika metų Suomijoje savižudybėms dėmesį pradėjo skirti visi, tai bendros valstybės ir visuomenės pastangos gerokai sumažino savižudybių skaičių. Todėl džiugu, kad pastaruoju metu ir Lietuvoje ieškoma bendrų veiksmų: dirba mokslininkų grupės, spaudžiami politikai, vis dažniau prabyla visuomenininkai. Rotary klubo Klaipėdos zonoje pavasarį vyko konferencija, buvo pateikta siūlymų. Kupiškyje gegužės 23 d. įvyko didelis seminaras „Savižudybių galime išvengti“, kuriame apie problemas, susijusias su savižudybėmis kalbėjosi vietos valdžia, socialiniai darbuotojai, medikai, policijos atstovai, savižudybių prevencijos biuro vadovai.. Ir po to, per paskutinius 4 mėnesius – nebuvo nė vienos savižudybės (2013-2014 metais būdavo po dešimt per metus).

Viena iš problemų – trūksta specialistų, psichologų. Kita bėda – požiūris į problemų su psichika turinčius žmones. Mūsų visuomenės mentalitetas toks: „Pas psichiatrą tai jau neisiu…“

Net ir teisės aktai kartais trukdo. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai ar kiti jėgos struktūrų darbuotojai darbe susiduria su dideliu stresu, bet jeigu savo iniciatyva nueis pas psichologą, tai vėliau gali turėti problemų dėl darbo.

Didelė problema yra ir alkoholio prieinamumas: kas trečia savižudybė įvyksta išgėrus.

Kaip Lietuvos mastu atrodo Šilutė?

Blogai. Esame maždaug 25 vietoje tarp 60 savivaldybių (žr. lentelę). 2014 metais nusižudė 16 žmonių (arba 38 atvejai šimtui tūkstančių). Iki blogąja prasme pirmaujančių Varėnos ir Kybartų savivaldybių (93 bei 86 atvejai šimtui tūkstančių) lyg ir toli, bet tai yra virš Lietuvos vidurkio (31,7 atvejo šimtui tūkstančių).

 

Savižudybių skaičius Šilutės savivaldybėje (pagal metus)

2011 2012 2013 2014 2014

(100 000 gyventojų)

19 9 20 16 38,0

 

p-skutulas-70Petras Skutulas:

– Antanas minėjo, kad Lietuvoje dar nėra valstybinės politikos, ką ir kaip daryti, kad sumažėtų savižudybių. Iš asmeninė patirties galiu paliudyti, kad tai yra tiesa.

Taip sutapo, kad kartą paskambino man pažįstamas žmogus. Talaefonu pranešė, kad skambina, norėdamas atsisveikinti. Pamaniau, gal žmogus susiruošė į užsienį. Bet jis tviritno, kad daugiau mes nebepasimatysime… Supratau, kad jis atsisveikina visiškai, suplanavęs atisveikinti su šia ašarų pakalne. Turiu pripažinti – pasimečiau. Ką tokiu atveju sakyti, ką daryti? Paskambinau į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, ten patarė, kaip ir ką kalbėti. Pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, bet ten išgirdau, kad tokiais atvejais jie nevažiuoja.

Įkabėjau tą žmogų niekur neiti ir palaukti manęs. Nuvažiavau, paėmiau ir pats iki Švėkšnos nuvežiau. Gyvena ir šiandien.

O kas būtų, jeigu atsisveikinti su gyvenimu nutaręs žmogus paskutinį skambutį padarytų tam, kuris neturi automobilio arba yra kur nors toli išvykęs? Taip ir liko neaišku, kur kreiptis, kokia valstybės institucija privalo reaguoti.

Pasirodo, kad būna ir taip, kad benamiai tokiu būdu kartais ir šantažuoja, kad juos nuvežtų ir palaikytų ligoninėje. Ten šilta, švaru, maistas…

 

arlauskiene-70Irena Arlauskienė:

– Visiškai nepritariu tokiam žmogaus apsisprendimui.

Viena iš priežasčių – visuomenės susveti-mėjimas, nelieka mums įprastos bendravimo kultūros, paguodos. Pavyzdžiui, mokyklose anksčiau buvo klasės vadovas, dabar yra kuratorius, kuris lyg administratorius tik dokumentus tvarko. O klasės vadovas buvo kaip asmeninis jauno žmogaus patarėjas, dažnai žinodavo daugiau už tėvus. Pokalbiai ir geras auklėtinių pažinimas yra padėję ne vienam jaunam žmogui. Jeigu reikėdavo, auklėtojas mokinį parsivesdavo namo, priimdavo miegoti.

Blogai yra ir su mūsų požiūriu į gyvenimą.

Per atostogas buvau Ispanijoje. Kurortas, vakarienė bare. Susirenka senukai, bendrauja, prasidėjo  masiniai šokiai. O aš sėdžiu sau tyliai susigūžusi… Vienas praeidamas rodo man iškeltą nykštį: va taip reikia gyventi, reikia džiaugtis tuo, ką turi, o ne graužti save dėl to, ką galėjai turėti ar ko netekai…

 

jaunius-70

Jonas Jaunius:

– Dėl mokytojų ar auklėtojų pagalbos mokiniui. Taip, mažiau laiko bendraujama neformaliai, ne pamokoje. Bet tai susiję su bendrais pokyčiais visuomenėje. Tikriausiai nesunku įsivaizduoti, kuo gali būti apkaltintas mokytojas, šiandien parsivedęs į namus moksleivį ir dar pasiūlęs pas jį nakvoti…

Dabar yra vaikų teisių apsaugos ir kitokios pagalbos tarnybos, jos ir turi reaguoti, padėti paaugliui. Bet kad toks didelis savižudybių rodiklis, –  akivaizdu, jog pagalba neveiksminga.

Dėl statistikos. Manau, kad ji ne visada parodo tikrą situaciją. Žvilgtelėjau į pasaulinius duomenis, pasirodo, Japonija irgi yra prie pirmaujančių pagal savižudybes valstybių. Bet jeigu ten vis dar stiprus garbės kodeksas, jeigu vyrauja samurajaus filosofija?

Formaliai praradęs garbę ir dėl to nutraukęs savo gyvybę žmogus irgi savižudis, bet man tai yra kas kita. Priešingu atveju mes ir savo protėvius, kurie kovėsi su priešu ir žudėsi, kad nepatektų į kryžiuočių nelaisvę, turime laikyti tiesiog savižudžiais, nors istoriškai juos aukštiname, jais žavimės.

Mano nuomone, pagrindinė priežastis yra gyvenimo būdas ir socialinė aplinka. Nebūtinai gyventi sunkiai, varganai. Gali būti pasiturintis, bet jeigu viską darai save prievartaudamas, kad „taip reikia, visi taip daro“, tada jau blogai. Tada visa tavo veikla, gyvenamoji aplinka, darbas ir laisvalaikis tavęs nebedžiugina, nuolatos jauti psichologinį spaudimą. Tada ir pasigendi to raminančio, palaikančio auklėtojo žodžio, pasiilgsti nerūpestingo laisvalaikio su klasės draugais, tų kavos pertraukėlių su bendradarbiais, talkos su kaimynais ar kažko panašaus.

Mūsų visuomenėje vyksta kardinalūs pokyčiai, mes savo noru pasukome į Vakarų kultūrą, o ten visame kame konkurencija. Ir kartais žmonės neatlaiko tokio gyvenimo, kai nuolatos lenktyniauja su menamu varžovu. Manau, kad pirmas vaistas žmogui, pajutusiam norą nusižudyti, tai gyvenimo būdo ir aplinkos pakeitimas. Kuo didesnis tas noras, tuo kardinaliau reikia keisti.

 

jurjonas-70

Edvardas Jurjonas:

– Manau, kad trūksta informacijos apie tai, kas ir kur gali suteikti pagalbos. Reikia aktyviau ir masiškai viešinti pagalbos tarnybų telefonus, jaunimo linijos ir kitus kontaktus.

Žmogus iš prigimties yra kūrėjas. Bet ar sudaromos sąlygos kūrybai? Jos ribotos. Kūrėjas – lyg tas lakūnas: pakilo, skraido, o sąlygų nutūpti nėra. Štai ir kyla depresijos, stresinės situacijos. Gyvename taip, kad laiko moralinėms vertybėms nelieka. Pažiūrėkime, kas labiausiai viešinama spaudoje, žiniasklaidoje?

Sutinku, kad kai visai jau blogai ir nematai išeities, vietoje savižudybės geriau pasirinkti kitokį gyvenimą. Skaičiau knygą kaip žmogus viską paliko ir iškeliavo aplink pasaulį. O paskui parašė knygą…

 

Antanas Čepys:

– Dėl gyvenimo konkurencijoje ir iš to kylančioje įtampoje. Taip, pagal kai kuriuos duomenis danai laikoma laimingiausia tauta, bet Danija suvartoja daugiausiai antidepresantų. Amerikoje panašiai, antidepresantai vartojami masiškai.

O dėl pagalbos, tai pavyzdžiui, Jaunimo pagalbos linijai trūksta savanorių. Iš pradžių buvo, kad spėdavo atsiliepti į vieną skambutį iš dešimties, dabar jau atsako į vieną iš keturių. Ten dirba tik savanoriai, jie yra mokomi, kaip su kuo kalbėtis.

 

serviene-70Birutė Servienė:

– Kokias priežastis matau aš. Mokykloje vis dar susiduriame su patyčiomis. Tipinis literatūros pavyzdys „Paskenduolė“. Smurtas šeimose, gyvenamoje aplinkoje. Bet visa tai socialinės problemos. Tėvai nebendrauja su vaikais namie. Mokyklose yra psichologai ar socialiniai darbuotojai, bet vaikai atsisako su jais bendrauti. Kodėl? Menka specialistų kvalifikacija ar dar kas? Žinau atvejų, kai mokiniai pasako: „Kaip aš galiu eiti pas psichologę, jeigu po savaitės visa mokykla žinos!“ Nesaugo paslapties, ir paauglys sunkią minutę vėl lieka vienas.

Ar labai skiriasi priežastys pas mus ir Vakaruose? Kodėl vis pasitaiko masinių žudynių JAV, nors ten yra daug prevencijos programų?

 

prysmantiene-70Tatjana Frišmantienė.

– Mano giminėje savižudžių nėra, o vyro pusėje net keli. Kodėl? Ar tikrai lietuviai kitaip vertina pasaulį, gyvenimą, išsikelia nerealius tikslus?

Manau, kad savižudis yra silpnavalis, labai savanaudis žmogus. Jeigu tokie būtų visi tie, kuriuos į Sibirą trėmė? Taigi nė vienas nebūtų grįžęs. Nereikia ieškoti kaltininko, reikia spręsti iškilusias problemas. Nereikia galvoti, kad kažkas yra potekstėje, nes slapti mąstymai priveda prie kažko nesuvokiamo. Žmogus pats save įspaudžia į kampą.

Lietuviai bet kurioje situacijoje skuba bambėti, kritikuoti kitus. Kodėl? Nebark vaiko, neniekink jo, kad nemoka užmauti slieko ant kabliuko, o dar kartą parodyk. Ir dar lietuviai labai sureikšmina mirtį, todėl ir į savižudybę požiūris yra netinkamas.

Užrašė Jonas Jaunius

 

Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:

(skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų. Daugiau informacijos – puslapyje www.klausau.lt.)

 

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII
visą parą
Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111 I-VII
11:00 – 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277 II-VI
16.00 – 20.00
Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-VII
visą parą
Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII
visą parą

 

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje:

http://www.vaikulinija.lt

Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje:

http://www.jaunimolinija.lt/laiskai

Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php

arba vilties.linija@gmail.com

Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu:

pagalba@moteriai.lt

Atsako per tris dienas

Valstybinis psichikos sveikatos centras, Savižudybių prevencijos biuras Vilniuje: 8-52 499 976.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Taip pat skaitykite