Savivaldybės nori būti pasirengusios įvairiems scenarijams

Lietuvoje veikiančias 60 miestų ir rajonų savivaldybių vienija Savivaldybių asociacija.

Jai priklauso ir Šilutės rajono savivaldybė.

Siekiant tinkamai pasirengti įvairiems scenarijams dėl į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų, šalies savivaldybės dar kartą kelia konkrečius klausimus Vyriausybei ir ragina pagaliau aiškiai susitarti dėl tolesnio savivaldybių vaidmens valdant situaciją.

Rugpjūčio 4 d., trečiadienį, vykusiame išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) posėdyje savivaldybių vadovai suformulavo klausimus apie tai, kokie numatomi veiksmų planai artimiausiu metu valdant susidariusią situaciją. Merai akcentavo, jog nors pirmuosius klausimus jie buvo pateikę beveik prieš mėnesį, ne į visus iki šiol gauti atsakymai, o situacijai intensyviai rutuliojantis nepalankia linkme, būtina jau dabar aptarti konkretų visų savivaldybių vaidmenį bei sąlygas, kuriomis jos gali prisidėti valdant krizę.

„Savivaldybių veikloje – mažiau politikavimo, daugiau konkretaus darbo. Būtent todėl raginame jau dabar aptarti konkrečius krizės valdymo būdus ir artimiausius sprendimus, kad galėtume tinkamai jiems pasiruošti. Nenorime, kad visiems šalies gyventojams svarbūs sprendimai mus užkluptų netikėtai arba būtų „nuleisti“ per vieną dieną –  norime planuoti, pasverti galimybes ir tiksliai žinoti, kam ir kokiomis sąlygomis ruoštis,“ – teigė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, situacijai pasienio savivaldybėse tampant vis mažiau nuspėjamai, akivaizdu, kad būtina jau dabar kalbėti apie atsarginį variantą pirminiam Vyriausybės planui migrantus lokalizuoti, o ne paskirstyti po visą šalį.

Pagrindiniai merų keliami klausimai susiję su realios situacijos, prognozių ir sprendimų įvardijimu tiek užtikrinant, kad nelegalūs migrantai nepatektų į Lietuvos teritoriją, tiek rūpinantis tais, kurie jau yra Lietuvoje. Taip pat – ar planuojama nelegalius migrantus apgyvendinti ir kitose savivaldybėse?

Šiuo metu nelegalūs migrantai apgyvendinti 8 savivaldybėse.

Savivaldybės jau anksčiau išreiškė palaikymą principui lokalizuoti migrantų gyvenamąją vietą specialiai tam sukurtoje infrastruktūroje. Savivaldybės buvo įpareigotos suteikti patalpas tik karantinavimosi laikotarpiui (10 dienų), tačiau jam pasibaigus migrantai vis dar gyvena jose.

Merai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors preliminarus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas Finansų ministerijos buvo patvirtintas liepos 12 dieną, jame nebuvo numatyta kompensuoti daugelio išlaidų, kurias savivaldybės patyrė pritaikydamos negyvenamus pastatus migrantų apgyvendinimui, užtikrindamos saugumą, apmokėjimas darbuotojams už papildomą darbo krūvį. Finansų ministrės pažadas kompensuoti išlaidas „proto ribose“ neatsako į visus savivaldybėms kylančius klausimus, tai padarytų patikslintas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, atsižvelgus į pateiktas savivaldybių praktines įžvalgas.

Kitas svarbus ir iki šiol neišspręstas klausimas – nelegalių migrantų gydymas. Pasienio savivaldybių vadovai teigė, jog migrantams ypač dažnai kviečiama greitoji pagalba, o tais atvejais, kai nustatoma rimta sveikatos problema, labai trūksta vertėjų, gydytojams sunku susikalbėti. Taip pat sudėtinga gauti dermatovenerologų, onkologų, psichiatrų bei kitų specialistų pagalbą, iki šiol neaišku, į kokias klinikas vežti pacientus su skubiomis sveikatos problemomis.

Susidurdami su gyventojų nerimu dėl savo saugumo, savivaldybių vadovai taip pat klausia, kokios pajėgos yra sutelktos pasienyje ir teritorijose, kuriose nelegalūs migrantai apgyvendinti, ar ketinama vykdyti koordinuotą ir reguliarią komunikaciją gyventojams.

„Kaip ir šios krizės pradžioje, taip ir dabar, savivaldybės pasirengusios prisidėti ją sprendžiant, tačiau praėjus mėnesiui esame vėl priversti patys kelti klausimus ir laukti atsakymų,“ – savivaldybių poziciją apibendrino M. Sinkevičius.

Savivaldybių asociacijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite