Saulės elektrinės verslui: nauda juridiniams asmenims bei aktualūs klausimai

Kiekvienas verslininkas, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio idėjos įgyvendinimo link bedirbtų, siekia, jog pastaroji atneštų pajamų. Tad, natūralu, priimant bet kokį sprendimą, įvertinamas šio atsiperkamumas bei pelningumas. Saulės elektrinės verslui (skaityti plačiau) gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir pasiekti taip visų verslininkų siekiamą nepriklausomybę nuo elektros energijos tiekėjų bei, ne mažiau svarbu, propaguoti „žalią“, gamtai draugišką verslą.

Kodėl vis daugiau verslininkų „prisijaukina“ saulės energiją?

Džiugi tendencija, jog saulės elektrinės, vaizdžiai tariant, dygsta kaip grybai po lietaus ne tik individualių asmenų, bet ir verslo subjektų iniciatyva. Saulės jėgainėse pagaminta energija yra naudojama vidiniams įmonės poreikiams tenkinti, o „perviršis“ gali būti parduodamas elektros energijos tinklams ar perkeliamas į kitą mėnesį. Jei pagamintos energijos visgi nepakanka, papildomas kiekis, remiantis sutartyje numatytomis sąlygomis, yra įsigyjama iš elektros energijos tiekėjų. Tiesa, dėl tokios situacijos dažniausiai galvos sukti nereikia. Prieš priimant sprendimą, kokio pajėgumo saulės elektrinė yra reikalinga, apskaičiuojamas numatomas energijos poreikis.

Jau minėjome, kad verslininkai yra suinteresuoti rinktis ekonomiškai patraukliausius sprendimus. „Žalioji“ saulės jėgainių pagamina elektros energija – vienas tokių pavyzdžių. Elektrą gaminantys vartotojai yra ne tik nepriklausomi nuo elektros energijos kainų pokyčių rinkoje. Saulės elektrinių įrengimų kaštai taip pat išsiskiria mažėjimo tendencija, o ir šios eksploatacijos išlaidos, vertinant potencialią naudą, nėra didelės. Tad šis variantas įmonėms, mąstančioms apie ilgalaikes investicijas ir svarstančioms apie elektros energijos optimizavimo galimybes neabejotinai yra vienas patraukliausių.

Galiausiai, nepamirškime ir fakto, jog verslas idealiu atveju turėtų būti socialiai atsakingas prieš save ir visą pasaulį. Investicija į „žaliosios“ elektros energijos plėtrą – puiki galimybė šią idėją vystyti. Juk, galiausiai, dalis įmonių, vykdydami savo veiklą, kaip galutinį produktą į aplinką išskiria ne pačias draugiškiausias medžiagas. Saulės jėgainių pagaminta energija gali tapti puikia šių kompensacija.

Dažniausiai iškylantys klausimai, susiję su saulės jėgainėmis

Savaime suprantama, saulės jėgainės įrengimas – atsakingas žingsnis, galintis kelti nemažai klausimų. Atsakymus į keletą jų ir pabandysime apžvelgti.

Kur galima įrengti saulės elektrinę?

Idealiausias variantas – statyti saulės elektrinę ant stogo ir taip naudingai išnaudoti šį plotą. Tiesa, jei tokios galimybės nėra, saulės jėgainė gali būti įrengiama ant žemės ar net ant fasado vietoje kitos šio dangos. Kitas dėmesio vertas variantas – įsigyti saulės elektrinę saulės parke ir naudotis šios energijos rūšies privalumais išvengiant su eksploatavimu susijusių rūpesčių.

Per kiek laiko galima tikėtis saulės baterijų atsiperkamumo?

Saulės elektrinių atsiperkamumas – individualus reiškinys, priklausantis nuo suvartojamos elektros energijos kiekio bei šių galingumo. Pavyzdžiui, 5 kW galingumo saulės jėgainė turėtų atsipirkti per 5-7 m., tuo tarpu 10 kW – per 5-6 metus.

Ar saulės elektrinės montavimą galima atlikti savarankiškai?

Taip, tačiau ekspertai šią galimybę vertina atsargiai. Svarbu žinoti, jog saulės elektrinės montavimo darbai yra atliekami dideliame aukštyje, neišvengiama kontakto su aukšta elektros įtampa. Vadinasi, kalbame apie didelę atsakomybę bei riziką, tad šio pobūdžio darbus protingiau būtų patikėti šios srities specialistams.

Kaip prižiūrėti saulės modulius?

Ypatingos priežiūros ši konstrukcija nereikalauja, tačiau, norint išlaikyti efektyvesnę elektros energijos gamybą, derėtų juos apvalyti nuo dulkių drėgna šluoste. Žiemą, jei moduliai pasvirę daugiau nei 15 laipsnių, sniegas nuo jų nukrenta pats, valyti specialiai nereikia.

Pr2021/32

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite