Rekordiškai sausas ir saulėtas kovo mėnuo

Šių metų kovas tapo pačiu sausiausiu kovu iš visų nuo 1961 m. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito apie 2 mm kritulių, tačiau atskirose stotyse iškritęs kritulių kiekis kinta nuo 0 mm Vakarų Lietuvoje iki 5 mm pietiniame ir šiaurės rytiniame Lietuvos pakraščiuose. Pastarasis skaičius sudaro iki 15 proc. įprastai iškrentančio kritulių kiekio. Antroje vietoje pagal mažiausią kritulių kiekį liko 1969 m. kovas (9 mm), o trečioje – 2003 m. kovas (10 mm).

  • Įprastai pagal standartinę klimato normą (SKN, 1991–2020 m. vidurkis) kovą iškrenta vidutiniškai 39 mm kritulių.

Pažymėtina, kad nuo 1961 m. analizė atliekama todėl, nes nuo tų metų vykdyti meteorologiniai matavimai apėmė pakankamai tankų tinklą, kuris gerai atspindi visos Lietuvos situaciją. Pažvelgus į pačią ilgiausią Lietuvos kritulių matavimų seką Vilniuje (nuo 1887 m.), 2022 m. kovo mėnesio kritulių kiekis taip pat buvo rekordiškai mažas. Šiemet iškritęs vos 1,2 mm kritulių kiekis Vilniuje antroje vietoje paliko prieš tai buvusį rekordiškai mažą 1928 m. 3 mm kritulių kiekį.

Lietingiausias, jei galima taip pavadinti, kovo dešimtadienis buvo pats pirmasis su vidutiniškai 1,7 mm kritulių. Kovo antrąjį dešimtadienį kritulių visai neiškrito, o trečią jų būta tik simboliškai (0,2 mm).

Tai, kad kovas buvo iš tiesų sausas, parodo ir standartizuotas kritulių indeksas (SPI), kuris yra skaičiuojamas visus metus ir padeda įvertinti kritulių kiekio nuokrypį lyginant su daugiamečiais duomenimis. Tai kovo 3 dešimtadienį SPI 1 (pagal 1 mėnesio kritulių duomenis) pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio (meteorologinė sausra) rodiklį rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje. SPI 2 (pagal 2 mėnesių duomenis) yra taip pat skaičiuojamas, tačiau kovo 3 dešimtadienį pavojingo reiškinio rodiklio nepasiekė.

Šių metų kovo mėnuo buvo ne tik išskirtinai sausas. Nors kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,6 °C aukštesnė nei įprastai (24 vieta pagal šiltumą iš visų kovo mėnesių nuo 1961 m.) ir sausi orai nebuvo ypač šilti, tačiau buvo neįprastai saulėta.

Šių metų kovas tapo pačiu saulėčiausiu kovu nuo 1961 m. Antroje vietoje liko 1969 metų kovas (224 val.), o trečioje – 2013 m. (219 val.). Šių metų kovą vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė net 263 val., tai yra beveik dvigubai daugiau už daugiametį kovo mėnesio vidurkį (SKN 145 val.). Saulė spigino taip intensyviai, jog šių metų kovo reikšmės viršijo net balandžio mėnesio daugiametį vidurkį (SKN 212 val.) ir buvo artimos netgi gegužės mėnesio daugiametėms Saulės spindėjimo reikšmėms (SKN 283 val.). Šį mėnesį, kaip ir įprasta kovui, ilgiausiai Saulė spindėjo pajūryje ir vakarinėje Lietuvos dalyje, trumpiausiai – vidurio ir pietrytinėje šalies teritorijoje, kur Saulės spindėjimo trukmė fiksuota nuo 253 iki 279 val.

Parengė LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė ir Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Gintarė Giliūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkti savivaldybių tarybų narius ir merus galės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti už savivaldybių tarybas ir merus teisę turės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savo gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje deklaravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. 2023 m. sausio 4 d. yra diena, kai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų bus likę 60 dienų. Todėl gyventojai, kurie keičia gyvenamąją vietą persikraustydami iš vienos savivaldybės į kitą ir artėjančiuose rinkimuose norėtų balsuoti už tos savivaldybės kandidatus, raginami iki kitų

Prognozuojami stiprūs vėjai, pūga ir šalčiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie žiemiškus savaitgalio orus ir įspėja apie pūgą. Gruodžio 9 d., penktadienį, orai keisis. Rytinėje šalies pusėje šiandien vyraus debesuotas dangus, dar numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Vakariniuose rajonuose šiandien kritulių nežadama. Tačiau plikledis vietomis vers labiau saugotis. Temperatūra dieną sieks iki 5 laipsnių šalčio. Gruodžio 10 d., šeštadienį, kritulių nenumatoma. Laikysis plikledis, naktį vietomis formuosis rūkas ir šerkšnas. Vėjas vis dar bus nestiprus.  Temperatūra naktį nukris iki 4-9 laipsnių šalčio, ilgiau pragiedrėjus vietomis gali pašalti net

Keliuose – naujovė vairuotojams: leistinas greitis keisis pagal orus

Leistino greičio viršijimas arba nesaugus greitis – pagrindinė pastarųjų penkerių metų eismo įvykių, dėl kurių keliuose nukentėjo žmonės, priežastis Lietuvoje. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija su IT konsultacijų bendrove „CGI Lithuania” įdiegė naują greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS). Ji, reaguodama į susidariusias eismo ir oro sąlygas, keičia leistiną greitį Lietuvos keliuose. Vairuotojams teks atidžiau stebėti kelio ženklus, nes jie nurodo didžiausią leistiną greitį susidariusioms sąlygoms. Informacinė sistema jau veikia. Lietuvoje vasaros laikotarpiu galima važiuoti automagistrale 130 km/h, žiemą

Valyti sniegą nuo saulės elektrinės modulių ar ne?

Saulės elektrinės žiemą pagamina pastebimai mažiau elektros energijos, palyginus su vasara.  Energetikos ekspertai sako, kad lėtesnes saulės modulių darbo apsukas lemia ne tik trumpos ir sąlyginai tamsios žiemos dienos, bet ir juos užklojantis sniegas. Saulės modulių švaros higiena „Vadinamoji saulės modulių švaros higiena yra labai svarbi ruošiantis žiemai ir sniegui. Tobulu atveju saulės elektrinių savininkai pasirūpina papildoma vertikalia užkarda, kad moduliai sniegu būtų užpustomi kuo mažiau. Kartais, jeigu tai įmanoma, galima galvoti ir apie jų nuolydžio kampo padidinimą. Specialiai valyti

Taip pat skaitykite