Spalio 6 d. išplatintas Lietuvos žemės ūkio tarybos LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen adresuotas PAREIŠKIMAS DĖL NEPASITIKĖJIMO žemės ūkio ministru. 

Pareiškimo įžangoje rašoma, kad „sprendimas išreikšti nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Tai – ne spontaniškas veiksmas. Sulaukiame vis daugiau raginimų iš ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų tai daryti. Pasigirsta kvietimų protestams. Štai nusigyvenome iki to, kad net Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija šaukiasi pagalbos dėl susitikimų su Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistais nebuvimo. Jų nebuvo per šį „ministravimo“ periodą ir su mumis, neskaitant keleto, kurių išsireikalavome patys. Tačiau rezultatas niekinis. Daugiau priešingas.

Vertindama susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, Lietuvos žemės ūkio taryba reiškia susirūpinimą esama Žemės ūkio ministerijos vykdoma politika ir reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku bei jo vykdoma veikla“.

Pareiškime prirašyti beveik 4 lapai kaltinimų ministrui. Tarp jų tokie:

• Dėl žemės ūkio srities kompetencijų trūkumo ministro politinio pasitikėjimo komandoje ir artimesnių, geriau asmeniškai suprantamų temų traukos ministro sprendimai balansuoja ant privačių interesų ribos, o delsimas imtis neatidėliotinų veiksmų kelia grėsmę svarbių žemės ūkio sektorių egzistavimui.
• Kitų ES valstybių narių patirtis liudija, jog pasitinkant keliamus naujus iššūkius, žemės ūkio ministerijoms ir jų specialistams yra būtina mokslo įstaigų bei žemės ūkio praktikų pagalba, tačiau dabartinė Žemės ūkio ministerijos vadovybė nuo pirmųjų darbo dienų kūrė iki šiol nebūdingas ir dirbtines kliūtis bendradarbiavimui su mokslo ir žemdirbių bendruomene.

• Žemdirbių susirūpinimą kelia faktas, kad su žemės ūkiu susijusios studijos ir tyrimai užsakomi ne mūsų universitetams ir institutams, bet fondams, kurių kompetencija nekelia pasitikėjimo (pvz. VšĮ “Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas” patikėtas tyrimas „Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo įvertinimas ir didinimas ekstremalių situacijų ir krizių sąlygomis”, o Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano SPAV (strateginį pasekmių aplinkai vertinimą) atlieka ir vertinimo dokumentus rengia VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“).
• Griaunama žemės ūkio konsultavimo sistema. Toliau proteguojami Žemės ūkio rūmų organizuojami menkos vertės solidžiai finansuojami seminarai, žemdirbių tarpe vadinami „buterbrodiniais”. 
• Didelę dalį šalies teritorijos užima nederlingos žemės. Ministras savo iniciatyva nusprendė nuimti apie 7 mln. eurų paramos iš menkiausio derlingumo žemių ir tuos pinigus ketvirtiems metams paskirti gerokai didesnio derlingumo žemių, kurių našumo balas yra virš 34,4 – 45,4 ir daugiau, savininkams, tokiu būdu pasmerkdamas skurdui apie 20 tūkstančių ūkininkų.
• Vienu iš LR aštuonioliktosios Vyriausybės programos prioritetų numatytos „tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos“. Vyriausybė taip pat planuoja didelį dėmesį skirti darniai Lietuvos regionų plėtrai. Visa tai neįmanoma be aukštos kvalifikacijos, naujausias žemės ūkio verslo tendencijas ir inovacijų galimybes žinančių specialistų. Skaičiai rodo, kad tendencijos yra itin blogos ir regionuose greitai neliks agronomų, hidrotechnikų, žemės ūkio inžinierių, gyvulininkystės specialistų ir kitų svarbių žemės ūkiui darbuotojų ir verslo kūrėjų. Žemės ūkio ministerija nerodo dėmesio aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui bei esamų perkvalifikavimui. VDU Žemės ūkio akademija šiemet pradėjo organizuoti parengiamąsias studijas, kuriomis siekiama regionų jaunimui sudaryti galimybes papildomai pasiruošti studijuoti universitete žemės ūkiui svarbiose studijų programose. Šią iniciatyvą remia žemės ūkio verslas ir Lietuvos gyventojai. Žemės ūkio ministerija prie šios iniciatyvos neprisidėjo. Lietuvoje vidutinis ūkininko amžius – 58 metai, manome, kad įgyvendinti Europos žaliojo kurso ir kitus žemės ūkiui keliamus reikalavimus be jaunųjų ūkininkų ir aukštos kvalifikacijos specialistų nepavyks.

pamarys.eu inf.