Prieš šimtą metų Žemaičių Naumiestyje

Mūsų sąmonėje ryškiai įrašyta Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo diena – 1918 metų vasario 16-oji. Lietuvos Taryba, paskelbusi Nepriklausomybės Aktą, stengėsi jį įgyvendinti, bet tam prieštaravo kaizerinė vokiečių administracija. Padėtis pasikeitė 1918 m. rudenį, kai Vokietija patyrė pralaimėjimą Vakarų fronte. Tik 1918 m. lapkričio 3 d. Berlynas leido Lietuvą valdyti civilinei lietuvių administracijai.

Skubiai reikėjo sudaryti Lietuvos vyriausybę, organizuoti savivaldos struktūras, suformuoti lietuvių kariuomenės būrius. Gruodžio 7 d. Vokietijos kariuomenė ėmė trauktis iš Rytų fronto. Jos paliktą teritoriją tuoj užėmė Raudonoji armija. 1919 m. pradžioje raudonarmiečių būriai jau šeimininkavo Vilniuje.

Lietuvoje susidarė be galo sudėtinga padėtis: priešas puola, iškyla grėsmė šalies laisvei ir nepriklausomybei. 1918 m. po Šv. Kalėdų pasklido Lietuvoje Ministro pirmininko Mykolo Šleževičiaus raginimas eiti kovon: „Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę“. Vyriausybė kariams savanoriams pažadėjo skirti žemės.

1919-ieji metai prasidėjo žūtbūtine Lietuvos kova su Raudonąja armija, su bermontininkais, su puolančiais lenkų pulkais. Tais metais mūsų kariai išvijo raudonarmiečius iš Lietuvos, sutriuškino bermontininkus Radviliškio, Šiaulių kautynėse, o lenkų puolimą sustabdė.

Kas tuo metu dėjosi paprūsėje – Švėkšnos, Naumiesčio, Degučių, Vainuto miesteliuose ir kaimuose? Žmonės rėmė Lietuvos laisvės idėją, kūrė įvairias savivaldos struktūras, nors ryšį palaikyti su Vyriausybe, įsikūrusia Kaune, buvo nelengva. Šiame krašte pirmuoju žymiu įvykiu, kuris parodė žmonių norą ginti Nepriklausomybę, reikėtų laikyti žemaičių pasipriešinimą okupantų norui išvežti į Vokietiją valstiečių grūdus, supiltus „magazinuose“, kaip prievolę okupacinei valdžiai.

Švėkšniškis Antanas Klumbys prisimena: kai vokiečiai ėmė kraustytis iš Lietuvos, vėlų 1918 m. rudenį buvo išrinktas Švėkšnos valsčiaus komitetas, kurį autorius pavadino „darbininkų komitetu“. A. Klumbys rašo: „Kai vokiečiai norėjo išvežti surinktus produktus, darbininkai neleido. Vokiečiai pasišaukė į pagalbą kareivius iš Klaipėdos krašto. Bet konfliktą pavyko taikiai likviduoti. Produktai liko vietoje ir buvo išparduoti ar išdalinti nepasiturintiems“ („Švėkšna atsiminimuose,2“ K. 1999, 185 psl.).

Pypliškės kaime gyvenęs ūkininkas Antanas Razma savo prisiminimuose pasakoja, kad  Naumiestyje žmonės irgi priešinosi okupacinei valdžiai: „Vokiečių viešpatavimui pasibaigus, mūsų žmonės norėjo neduoti išvežti tų grūdų į Vokietiją, norėjo užvaldyti grūdų sandėlius, o vokiečiai nepasidavė. Kilo vos ne kruvinų susirėmimų. Bet vokiečiai buvo dar gerai ginkluoti ir, jeigu reikalas koks didesnis su mūsų žmonėmis įvykdavo, tai jie tuoj iš Mažosios Lietuvos arba Tilžės parsitraukdavo gerai ginkluotų kareivių, ir mūsų žmonės, būdami neginkluoti, gaudavo vokiečiams duoti laimėti. Mūsų žmonės gavo jiems už tuos grūdus sumokėti, nors ne per brangią kainą skaičiavo. Taip pat nemažai buvo supilta ir bulvių, ir už tas mažumą gavo mokėti“.

Naumiestiškis Domininkas Markvaldas prisimena, kad padėtis buvo gana įtempta, vokiečiai žmonėms rodė savo jėgą: „Tuo metu, kai miestelyje triukšmavo susirinkę vyrai, jie šaudė iš kulkosvaidžio neva į taikinį, galėjo pataikyti ir į minią. Vėliau paaiškėjo, kad jie šaudė iš baimės, kad neužpultų jų ir neatimtų ginklų“ („Pamarys“, 2020-03-13, Nr.11(3279). Atsirado protingų vyrų, kurie mokėjo diplomatiškai derėtis su okupacinės valdžios atstovais, viskas baigėsi be kraujo praliejimo. Vieningo centro, vadovaujančio švėkšniškių ir naumiestiškių veiksmams, nebuvo. Žemaičiai jau aiškiai suprato, kad jie gyvena Nepriklausomoje Lietuvoje, kad, vieningai veikdami, gali pasipriešinti ginkluotai jėgai.

1919 m. pradžioje ir vėliau mūsų krašto jauni vyrai, išgirdę raginimą ginti Lietuvą, stojo savanoriais į kariuomenę. Kazimieras Brokorius, gyvenęs Vainuto valsčiaus Kivylių kaime, savo kelią į savanorių gretas taip prisiminė: „Susidariusi pirmoji Lietuvos taryba per savo atsišaukimus kvietė savanorius eiti į frontą prieš Lietuvos priešus – savo tėvynės vaduoti. Tuomet, nieko nelaukdamas, palikę savo brangiuosius sodybos laukus, savo mylimuosius tėvelius, brolius ir seseles, vykau į savo apskrities komendantūrą. Tauragės komendantūroje, išgavę kelionės geležinkelio bilietus, išvažiavome į Kauną ir tuoj patekome į skirstymo punktą“ (Algimantas Liekis  „Vainutas“, V. 2006, 101 psl.). Po kelių mokymosi mėnesių savanoriai kariai jau kovėsi fronte.

Kai kurie Naumiesčio krašto kariai 1919-1920 metais žuvo už Tėvynės laisvę. 1928 m. naumiestiškiai, minėdami Nepriklausomybės dešimtmetį, pastatė paminklą, kuriame įrašė žuvusiųjų karių pavardes: L. Nausėdas, A. Gudaitis, L. Stankus, D. Bitinas, L. Rabinzonas, A. Mickus, G. Bružaitis, K. Kazlauskas. Paminklas 1951 m. buvo sovietų aktyvistų sudaužytas ir užkastas, o 1988 m. Sąjūdžio rėmėjų atstatytas. Šiandien paminklas stovi miestelio centre ir visiems primena: tautos valios, laisvės ir nepriklausomybės troškimo niekas negali sunaikinti.

Kai žemaičių sūnūs kovojo su Lietuvos priešais, Paprūsės krašte tekėjo, atrodytų, gana ramus gyvenimas: ūkininkavo, rėmė kariuomenę, rinko vietinę valdžią, steigė mokyklas, rūpinosi įvairiais buities reikalais. Energingi naumiestiškiai sumanė padėti per okupaciją nuskurdusiems tautiečiams ir įkūrė labdaros draugiją. Išlikęs labai įdomus steigiamojo susirinkimo protokolas. Štai ištrauka iš jo (kalba netaisyta, viso protokolo faksimilė spausdinama greta):

1919 m. 12 sausio Naumiesčio  mokyklos bute įvyko Naumiesčio parapijonų susirinkimas dėl steigimo Katalikų labdaringos draugijos. Vadovauti tam susirinkimui išrinktas vietos klebonas kn. Bublys ir sekretoriu Domininkas Markvaldas.

Nutarta:

1) Narių metinis mokestis nemažiau 3 markių.

2) Rinkti aukas ne vientiktai pinigais, bet ir kitus dalykus, kaipva: grūdus, ruputes, drabužius etcet. 3) Aukas priima Draugijos Valdyba ir paskirti pavargėlių kuratoriai. Dėl kontrolės gi nutarta, kad per visuotinus susirinkimus būtų skelbiama kas ką buvo paaukavęs ir kas buvo sušelptas ir kaip sušelptas…“

Draugiją kūrė tuomet didžiausią autoritetą turintys naumiestiškiai, bet ji buvo steigiama religiniu pagrindu. Žydai ir evangelikai turėjo rūpintis savo tikėjimo žmonėmis. Labdaros draugijos steigimą Naumiestyje galima vertinti kaip vietos savivaldos norą tvarkyti socialinius reikalus.

Aišku, kad draugijos vadovai buvo katalikų klebonas J. Bublys ir Domininkas Markvaldas, kurio ranka parašytas protokolas. Šiame dokumente nurodyta, kur vyko susirinkimas – Naumiesčio mokyklos bute. Šią pastabą galima patikslinti: susirinkimas vyko Liudvikos ir Domininko Markvaldų name, kuriame veikė lietuviška mokykla. Šis dokumentas patvirtina žinią, kad 1918-1919 mokslo metais Naumiestyje Markvaldų šeimos iniciatyva tikrai veikė lietuviška mokykla. Protokolo turinys dabar mums kalba, kad  Markvadų šeima pasižymėjo veiklumu, išsilavinimu, patriotizmu, kad jai reikėtų didelio istorikų dėmesio. Istoriniai įvykiai, dokumentai liudija, kad tarp žmonių, kurie dėjo Nepriklausomos Lietuvos pamatus, buvo daug Naumiesčio krašto žemaičių – lietuvių tautos patriotų.

Anatolijus ŽIBAITIS

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite