Prieš pavojingus pušynų kenkėjus – biologiniais preparatais

Šiemet šalies pušynuose užfiksuota pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio – masinio išplitimo židinių. Jo vikšrai pušų spyglius nugraužė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos ir Veisiejų padalinių girininkijose – Juodkrantės ir Stalų. Jose, kaip informavo VMU, kitų metų pavasarį verpiko vienuolio masinio dauginimosi židiniai bus naikinami purškiant iš oro biologinį preparatą.

Miško sanitarinės apsaugos taisyklės reikalauja naikinti kenkėjus, jeigu medžių spygliai pažeisti 30 proc. ir daugiau arba toks pažeidimas yra numatomas. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos prognozėmis, kitų metų pavasarį minėtose girininkijose pušų lajos gali būti pakenktos 10-90 proc. ir daugiau.

Spyglius nugraužiantis verpikas vienuolis – Lietuvos miškuose natūraliai gyvenanti ir įprasta drugių rūšis. Šių kenkėjų padaugėja kas keletą metų. Nors dažniausiai pati gamta sureguliuoja jų gausą, tačiau kartais tenka įsikišti ir miškininkams – panaudoti biologinį preparatą.

Lietuvoje registruotas biologinis preparatas „Foray 75B“ sėkmingai naudojamas visoje Europoje. Pavyzdžiui, juo šiemet, naikinant verpiką vienuolį, buvo išpurkšti didžiuliai miškų plotai Lenkijoje. Didelio masto purškimai ten planuojami ir kitąmet.

Spyglius graužiančius vabzdžius veiksminga naikinti tik iš oro, nes tik tokiu būdu galima pasiekti medžių lajas. Biologinis preparatas veikia tik drugius. Nei kitoms vabzdžių grupėms, pavyzdžiui, bitėms, nei žmonėms, nei paukščiams , nei žinduoliams jis nėra kenksmingas.

Planuojama, kad biologinis preparatas bus purškiamas Juodkrantės girininkijos 600 ha plote ir Stalų girininkijos 2000 ha plote. Pastarąjį kartą spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi židiniai biologiniu preparatu purškiant iš oro buvo naikinti 2010 metais 6,3 tūkst. ha miškų plote.

Pasak miškininkų, naikinti kenkėjus yra būtina. Antai Baltarusijoje, laiku nesustabdžius vabzdžių kenkėjų, sanitariniais kirtimais teko iškirsti didžiulius miškų plotus. Be to, jeigu prieš verpiko invaziją medynai ir atsilaiko, jie vis tiek nusilpsta, ir juos ima pulti antriniai kenkėjai – kirpikai ir ūsuočiai.

Aplinkos ministerijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę