Prieš pavojingus pušynų kenkėjus – biologiniais preparatais

Šiemet šalies pušynuose užfiksuota pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio – masinio išplitimo židinių. Jo vikšrai pušų spyglius nugraužė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos ir Veisiejų padalinių girininkijose – Juodkrantės ir Stalų. Jose, kaip informavo VMU, kitų metų pavasarį verpiko vienuolio masinio dauginimosi židiniai bus naikinami purškiant iš oro biologinį preparatą.

Miško sanitarinės apsaugos taisyklės reikalauja naikinti kenkėjus, jeigu medžių spygliai pažeisti 30 proc. ir daugiau arba toks pažeidimas yra numatomas. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos prognozėmis, kitų metų pavasarį minėtose girininkijose pušų lajos gali būti pakenktos 10-90 proc. ir daugiau.

Spyglius nugraužiantis verpikas vienuolis – Lietuvos miškuose natūraliai gyvenanti ir įprasta drugių rūšis. Šių kenkėjų padaugėja kas keletą metų. Nors dažniausiai pati gamta sureguliuoja jų gausą, tačiau kartais tenka įsikišti ir miškininkams – panaudoti biologinį preparatą.

Lietuvoje registruotas biologinis preparatas „Foray 75B“ sėkmingai naudojamas visoje Europoje. Pavyzdžiui, juo šiemet, naikinant verpiką vienuolį, buvo išpurkšti didžiuliai miškų plotai Lenkijoje. Didelio masto purškimai ten planuojami ir kitąmet.

Spyglius graužiančius vabzdžius veiksminga naikinti tik iš oro, nes tik tokiu būdu galima pasiekti medžių lajas. Biologinis preparatas veikia tik drugius. Nei kitoms vabzdžių grupėms, pavyzdžiui, bitėms, nei žmonėms, nei paukščiams , nei žinduoliams jis nėra kenksmingas.

Planuojama, kad biologinis preparatas bus purškiamas Juodkrantės girininkijos 600 ha plote ir Stalų girininkijos 2000 ha plote. Pastarąjį kartą spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi židiniai biologiniu preparatu purškiant iš oro buvo naikinti 2010 metais 6,3 tūkst. ha miškų plote.

Pasak miškininkų, naikinti kenkėjus yra būtina. Antai Baltarusijoje, laiku nesustabdžius vabzdžių kenkėjų, sanitariniais kirtimais teko iškirsti didžiulius miškų plotus. Be to, jeigu prieš verpiko invaziją medynai ir atsilaiko, jie vis tiek nusilpsta, ir juos ima pulti antriniai kenkėjai – kirpikai ir ūsuočiai.

Aplinkos ministerijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės