Prie Hugo Šojaus apleisto kapo…

Pastovėti prie Šilutės krašto mecenato Hugo Šojaus kapo, esančio kitapus gatvės priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, šįkart teko kartu su Šilutę apžiūrinėjančia jauna moterimi iš Vilniaus. Ji sakė norinti pamatyti Hugo Šojaus kapą Šilutėje, tačiau nežinanti, kur jis. Viešnios manymu, H. Šojus yra labai nusipelnęs Šilutei, daug savo žemių padovanojęs. Nuėjome. Deja, nuojauta neapvylė…

Esame priversti dar kartą sugrįžti prie temos, kad Šilutės centre, priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, buvusiose senosiose miesto kapinėse, Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus kapas tebeatrodo labai apgailėtinai. Ne dėl prikritusių ir sugrėbtų lapų krūvų, kurias, žinoma, išveš. Ne dėl to, kad pro kapą takas išgrįstas trinkelėmis, o kitas – praeivių išmintas. Šįkart apie gėles ant kapo: dvi puokštelės plastikinių neužmirštuolių, viena iš kurių – nugriuvusi ant šono. Nuskurę serenčiai – nei lepi, nei priežiūros reikalaujanti gėlė, rodos, augtų ir dykvietėje… Ir dar kelios apskurdusios gėlės…
Priminimas
Oficialiuose istoriniuose šaltiniuose dvarininkas Hugo Šojus pristatomas kaip Šilutės miesto mecenatas.
Įžymus Rytų Prūsijos kultūros ir visuomenės veikėjas Hugo Šojus (1845–1937) gimė ir užaugo turtingam biurgerių sluoksniui priklausiusioje šeimoje. Baigęs Klaipėdos aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862–1869 m. H. Šojus praktikavosi įvairiuose Klaipėdos bei Šilokarčemos (dab. Šilutė) apskrities dvaruose, o 1889 m. tapo Šilokarčemos dvaro savininku. H. Šojaus sprendimas bendruomenės naudai atsisakyti žemės plotų abipus kelio Žibai–Šilokarčema buvo itin svarbus Šilutės miesto raidai. Dvarininko rūpesčiu Šilokarčema iš kaimo virto miestu. Iki tol miestas negalėjo plėstis, nes buvo apsuptas dvaro žemių, kurių dvaro savininkai nesutikdavo pardavinėti. Be to, ši vietovė buvo žemiau kelio sankasos, dažnai užliejama potvynių, dėl to netinkama statyboms. Dvarininkas savo iniciatyva ir lėšomis minėtus žemės plotus paaukštino. Dalį naujai suformuotų žemės sklypų H. Šojus padovanojo turgaus aikštės, uosto plėtrai, pradinės mokyklos (1 ha), gimnazijos (4 ha), apskrities ligoninės, pašto bei gaisrinės (po 0,25 ha), evangelikų liuteronų bažnyčios ir klebonijos (1 ha), siaurojo geležinkelio ir jo stoties statyboms (7 ha). Likusią dalį nebrangiai pardavė privatiems asmenims gyvenamųjų namų bei komercinių įmonių pastatams statyti.
Hugo Šojus įamžintas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios altoriaus freskoje laikantis bažnyčios maketą (dešinėje pusėje, apačioje).
Restauravus Šilutės H. Šojaus dvarą, jame veikia Šilutės H. Šojaus muziejus, jo prieigose yra paminklas H. Šojui.


Moteris atvyko pasigrožėti Šilute
Moterį iš Vilniaus į Mažosios Lietuvos regiono centrą – Šilutę atvedė domėjimasis šio krašto istorija, kultūra, paveldu ir gamta. Pakeliui H. Šojaus kapo link mudvi kalbėjomės apie Šilutę. Viešnia nustebo, kad medžiai ne tik centrinėje Lietuvininkų gatvėje, bet ir kitose gatvėse jau labai seni, peraugę, iš kamienų matyti, kad ligoti. „Kitur Lietuvoje mačiau, kaip vietoj iškirstų medžių jaunus pasodino. Iš pradžių tai būna slogus vaizdas, tačiau seni medžiai šalia gyvenamųjų namų – pavojus, jeigu kokia didesnė vėtra…“ – kalbėjo moteris, neseniai sugrįžusi iš Londono. Ten susitikusi pažįstamų, kurie per uraganą atostogavo vienoje reto grožio saloje. „Kai parodė įrašų, nuotraukų, neįmanoma nupasakoti siaubo, kuris apima tai išvydus. Ir nieko gero – viso pasaulio mokslininkai nežada ramios gamtos, vis pranašauja anomalijas – sausras, karščius, liūtis, vėtras, uraganus. Visa Lietuva, ir Šilutė taip pat, turėtų tam ruoštis. Žmogaus gyvybė yra brangiausia. O žaluma? Jūs turite Šyšos upę, penki žingsniai ir gali sėdėti, gėrėtis. Jūsų kraštas gamtos grožiu yra išskirtinis. Turite atvingiuojantį Nemuną, kitų upių, marias ir jūrą visai netoli“, – kalbėjo moteris, nustebinta ir gūdžiai atrodančio buvusio Šilutės muziejaus pastato. Viešnios akimis, išskirtinio grožio namas netvarkomas greitai ims griūti. Kodėl?
Nutylėjau, negi pasakosi, kad gviešėsi to pastato ir vieni, ir kiti, o dabar Savivaldybė niekaip parduoti neįstengia… Ir apie Šilutės miesto medžių kirtimo istoriją nutylėjau, tačiau kažkodėl kirbėjo mintis, kad viešnia žino gerokai daugiau negu pasakoja.
„Vargeli… Už ką taip?“ – tiek ji tepasakė prie H. Šojaus kapo.
Kai mudvi atsisveikinome, ji pagyrė Šilutės žmones: visi daug pasakoję, noriai kalbėjęsi, lydėję, rodę. „Atvirai pasakysiu, kitur tokių malonių ir paslaugių žmonių nesutikau. Vienas Šilutės gyventojas su manimi vaikščiojo pusantros valandos, močiutė kalbėjosi gal valandą. Tikrai kitur taip nepasitaikė. Šilutėje sutikau labai nuoširdžių žmonių. Esu dėkinga jiems. Dabar kelias veda į Priekulę, vėliau – pajūris. Ir tai ne pabaiga. Kai sukaupsiu medžiagos „iki ausų“, grįšiu į Londoną, nuvešiu saviškiams gabaliukų Lietuvos…“ – atsisveikindama sakė keliauninkė iš Vilniaus.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų