Prie Hugo Šojaus apleisto kapo…

Pastovėti prie Šilutės krašto mecenato Hugo Šojaus kapo, esančio kitapus gatvės priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, šįkart teko kartu su Šilutę apžiūrinėjančia jauna moterimi iš Vilniaus. Ji sakė norinti pamatyti Hugo Šojaus kapą Šilutėje, tačiau nežinanti, kur jis. Viešnios manymu, H. Šojus yra labai nusipelnęs Šilutei, daug savo žemių padovanojęs. Nuėjome. Deja, nuojauta neapvylė…

Esame priversti dar kartą sugrįžti prie temos, kad Šilutės centre, priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, buvusiose senosiose miesto kapinėse, Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus kapas tebeatrodo labai apgailėtinai. Ne dėl prikritusių ir sugrėbtų lapų krūvų, kurias, žinoma, išveš. Ne dėl to, kad pro kapą takas išgrįstas trinkelėmis, o kitas – praeivių išmintas. Šįkart apie gėles ant kapo: dvi puokštelės plastikinių neužmirštuolių, viena iš kurių – nugriuvusi ant šono. Nuskurę serenčiai – nei lepi, nei priežiūros reikalaujanti gėlė, rodos, augtų ir dykvietėje… Ir dar kelios apskurdusios gėlės…
Priminimas
Oficialiuose istoriniuose šaltiniuose dvarininkas Hugo Šojus pristatomas kaip Šilutės miesto mecenatas.
Įžymus Rytų Prūsijos kultūros ir visuomenės veikėjas Hugo Šojus (1845–1937) gimė ir užaugo turtingam biurgerių sluoksniui priklausiusioje šeimoje. Baigęs Klaipėdos aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862–1869 m. H. Šojus praktikavosi įvairiuose Klaipėdos bei Šilokarčemos (dab. Šilutė) apskrities dvaruose, o 1889 m. tapo Šilokarčemos dvaro savininku. H. Šojaus sprendimas bendruomenės naudai atsisakyti žemės plotų abipus kelio Žibai–Šilokarčema buvo itin svarbus Šilutės miesto raidai. Dvarininko rūpesčiu Šilokarčema iš kaimo virto miestu. Iki tol miestas negalėjo plėstis, nes buvo apsuptas dvaro žemių, kurių dvaro savininkai nesutikdavo pardavinėti. Be to, ši vietovė buvo žemiau kelio sankasos, dažnai užliejama potvynių, dėl to netinkama statyboms. Dvarininkas savo iniciatyva ir lėšomis minėtus žemės plotus paaukštino. Dalį naujai suformuotų žemės sklypų H. Šojus padovanojo turgaus aikštės, uosto plėtrai, pradinės mokyklos (1 ha), gimnazijos (4 ha), apskrities ligoninės, pašto bei gaisrinės (po 0,25 ha), evangelikų liuteronų bažnyčios ir klebonijos (1 ha), siaurojo geležinkelio ir jo stoties statyboms (7 ha). Likusią dalį nebrangiai pardavė privatiems asmenims gyvenamųjų namų bei komercinių įmonių pastatams statyti.
Hugo Šojus įamžintas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios altoriaus freskoje laikantis bažnyčios maketą (dešinėje pusėje, apačioje).
Restauravus Šilutės H. Šojaus dvarą, jame veikia Šilutės H. Šojaus muziejus, jo prieigose yra paminklas H. Šojui.


Moteris atvyko pasigrožėti Šilute
Moterį iš Vilniaus į Mažosios Lietuvos regiono centrą – Šilutę atvedė domėjimasis šio krašto istorija, kultūra, paveldu ir gamta. Pakeliui H. Šojaus kapo link mudvi kalbėjomės apie Šilutę. Viešnia nustebo, kad medžiai ne tik centrinėje Lietuvininkų gatvėje, bet ir kitose gatvėse jau labai seni, peraugę, iš kamienų matyti, kad ligoti. „Kitur Lietuvoje mačiau, kaip vietoj iškirstų medžių jaunus pasodino. Iš pradžių tai būna slogus vaizdas, tačiau seni medžiai šalia gyvenamųjų namų – pavojus, jeigu kokia didesnė vėtra…“ – kalbėjo moteris, neseniai sugrįžusi iš Londono. Ten susitikusi pažįstamų, kurie per uraganą atostogavo vienoje reto grožio saloje. „Kai parodė įrašų, nuotraukų, neįmanoma nupasakoti siaubo, kuris apima tai išvydus. Ir nieko gero – viso pasaulio mokslininkai nežada ramios gamtos, vis pranašauja anomalijas – sausras, karščius, liūtis, vėtras, uraganus. Visa Lietuva, ir Šilutė taip pat, turėtų tam ruoštis. Žmogaus gyvybė yra brangiausia. O žaluma? Jūs turite Šyšos upę, penki žingsniai ir gali sėdėti, gėrėtis. Jūsų kraštas gamtos grožiu yra išskirtinis. Turite atvingiuojantį Nemuną, kitų upių, marias ir jūrą visai netoli“, – kalbėjo moteris, nustebinta ir gūdžiai atrodančio buvusio Šilutės muziejaus pastato. Viešnios akimis, išskirtinio grožio namas netvarkomas greitai ims griūti. Kodėl?
Nutylėjau, negi pasakosi, kad gviešėsi to pastato ir vieni, ir kiti, o dabar Savivaldybė niekaip parduoti neįstengia… Ir apie Šilutės miesto medžių kirtimo istoriją nutylėjau, tačiau kažkodėl kirbėjo mintis, kad viešnia žino gerokai daugiau negu pasakoja.
„Vargeli… Už ką taip?“ – tiek ji tepasakė prie H. Šojaus kapo.
Kai mudvi atsisveikinome, ji pagyrė Šilutės žmones: visi daug pasakoję, noriai kalbėjęsi, lydėję, rodę. „Atvirai pasakysiu, kitur tokių malonių ir paslaugių žmonių nesutikau. Vienas Šilutės gyventojas su manimi vaikščiojo pusantros valandos, močiutė kalbėjosi gal valandą. Tikrai kitur taip nepasitaikė. Šilutėje sutikau labai nuoširdžių žmonių. Esu dėkinga jiems. Dabar kelias veda į Priekulę, vėliau – pajūris. Ir tai ne pabaiga. Kai sukaupsiu medžiagos „iki ausų“, grįšiu į Londoną, nuvešiu saviškiams gabaliukų Lietuvos…“ – atsisveikindama sakė keliauninkė iš Vilniaus.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis. Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas

Rajone mažėja vaikų. Visi – į miestą?

Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto nariai pritarė projektui uždaryti Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyrių, o Inkakliuose neliks Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos skyriaus. Mieste situacija geresnė. Siūloma steigti naują grupę „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšelyje–darželyje. Šiuos projektus svarstys Šilutės r. savivaldybės Taryba. Komitete kalbėta ir apie mokinių skaičių grupėse. Prieš kelerius metus buvo siūloma Inkaklių mokyklą–daugiafunkcį centrą jungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos, mat nuolat mažėjo mokinių. Situacija nesikeitė iki šiol – Inkaklių skyrių kitais mokslo metais belankytų keturiolika 1-4 klasės mokinių. Nuo rugsėjo Švėkšnos „Saulės“

Rusnėje tvarkys evangelikų bažnyčią, Šilutėje – buvusią „Eglutę“

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai posėdžiuose svarstė, kuriuos projektus teikti svarstyti Tarybai. Liepos 16 d. Ekonomikos ir finansų komitete pritarta prisidėti tvarkant Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, o Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios Našlaičių globos namuose – tęsti darbus. Remontuos evangelikų bažnyčią Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Vidrinskienė patvirtino, kad Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia šiuo metu yra kritinės būklės. Pro kiaurą maldos namų stogą nuolatos bėga vanduo, pelija sienos, pūva stogo konstrukcijos, laiptai į varpinę. Kadangi, kiekvienais metais iš valstybės biudžeto

Tėvai nerimauja: kam panaudoti vaikų mitybai skirti pinigai?

Pernai šalies mokyklose ir darželiuose keitėsi vaikų maisto racionas. Tuomet tėvai tvirtino, kad jų mažamečiai į namus grįžta alkani, nes patiekto sveiko maisto nevalgo. Šiuo metu tėvai nerimauja dėl mitybai skirtų lėšų panaudojimo. Norėdami išsiaiškinti, ar mitybai skirti pinigai išleidžiami pagal paskirtį, dalis Šilutės rajono tėvų kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Išvadas Kontrolės ir audito tarnyba pateikė antradienį Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatydama 2019 m. veiklos plano vykdymo ataskaitą. Kas paaiškėjo? Vasarį Šilutės rajono