Prie Hugo Šojaus apleisto kapo…

Pastovėti prie Šilutės krašto mecenato Hugo Šojaus kapo, esančio kitapus gatvės priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, šįkart teko kartu su Šilutę apžiūrinėjančia jauna moterimi iš Vilniaus. Ji sakė norinti pamatyti Hugo Šojaus kapą Šilutėje, tačiau nežinanti, kur jis. Viešnios manymu, H. Šojus yra labai nusipelnęs Šilutei, daug savo žemių padovanojęs. Nuėjome. Deja, nuojauta neapvylė…

Esame priversti dar kartą sugrįžti prie temos, kad Šilutės centre, priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, buvusiose senosiose miesto kapinėse, Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus kapas tebeatrodo labai apgailėtinai. Ne dėl prikritusių ir sugrėbtų lapų krūvų, kurias, žinoma, išveš. Ne dėl to, kad pro kapą takas išgrįstas trinkelėmis, o kitas – praeivių išmintas. Šįkart apie gėles ant kapo: dvi puokštelės plastikinių neužmirštuolių, viena iš kurių – nugriuvusi ant šono. Nuskurę serenčiai – nei lepi, nei priežiūros reikalaujanti gėlė, rodos, augtų ir dykvietėje… Ir dar kelios apskurdusios gėlės…
Priminimas
Oficialiuose istoriniuose šaltiniuose dvarininkas Hugo Šojus pristatomas kaip Šilutės miesto mecenatas.
Įžymus Rytų Prūsijos kultūros ir visuomenės veikėjas Hugo Šojus (1845–1937) gimė ir užaugo turtingam biurgerių sluoksniui priklausiusioje šeimoje. Baigęs Klaipėdos aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862–1869 m. H. Šojus praktikavosi įvairiuose Klaipėdos bei Šilokarčemos (dab. Šilutė) apskrities dvaruose, o 1889 m. tapo Šilokarčemos dvaro savininku. H. Šojaus sprendimas bendruomenės naudai atsisakyti žemės plotų abipus kelio Žibai–Šilokarčema buvo itin svarbus Šilutės miesto raidai. Dvarininko rūpesčiu Šilokarčema iš kaimo virto miestu. Iki tol miestas negalėjo plėstis, nes buvo apsuptas dvaro žemių, kurių dvaro savininkai nesutikdavo pardavinėti. Be to, ši vietovė buvo žemiau kelio sankasos, dažnai užliejama potvynių, dėl to netinkama statyboms. Dvarininkas savo iniciatyva ir lėšomis minėtus žemės plotus paaukštino. Dalį naujai suformuotų žemės sklypų H. Šojus padovanojo turgaus aikštės, uosto plėtrai, pradinės mokyklos (1 ha), gimnazijos (4 ha), apskrities ligoninės, pašto bei gaisrinės (po 0,25 ha), evangelikų liuteronų bažnyčios ir klebonijos (1 ha), siaurojo geležinkelio ir jo stoties statyboms (7 ha). Likusią dalį nebrangiai pardavė privatiems asmenims gyvenamųjų namų bei komercinių įmonių pastatams statyti.
Hugo Šojus įamžintas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios altoriaus freskoje laikantis bažnyčios maketą (dešinėje pusėje, apačioje).
Restauravus Šilutės H. Šojaus dvarą, jame veikia Šilutės H. Šojaus muziejus, jo prieigose yra paminklas H. Šojui.


Moteris atvyko pasigrožėti Šilute
Moterį iš Vilniaus į Mažosios Lietuvos regiono centrą – Šilutę atvedė domėjimasis šio krašto istorija, kultūra, paveldu ir gamta. Pakeliui H. Šojaus kapo link mudvi kalbėjomės apie Šilutę. Viešnia nustebo, kad medžiai ne tik centrinėje Lietuvininkų gatvėje, bet ir kitose gatvėse jau labai seni, peraugę, iš kamienų matyti, kad ligoti. „Kitur Lietuvoje mačiau, kaip vietoj iškirstų medžių jaunus pasodino. Iš pradžių tai būna slogus vaizdas, tačiau seni medžiai šalia gyvenamųjų namų – pavojus, jeigu kokia didesnė vėtra…“ – kalbėjo moteris, neseniai sugrįžusi iš Londono. Ten susitikusi pažįstamų, kurie per uraganą atostogavo vienoje reto grožio saloje. „Kai parodė įrašų, nuotraukų, neįmanoma nupasakoti siaubo, kuris apima tai išvydus. Ir nieko gero – viso pasaulio mokslininkai nežada ramios gamtos, vis pranašauja anomalijas – sausras, karščius, liūtis, vėtras, uraganus. Visa Lietuva, ir Šilutė taip pat, turėtų tam ruoštis. Žmogaus gyvybė yra brangiausia. O žaluma? Jūs turite Šyšos upę, penki žingsniai ir gali sėdėti, gėrėtis. Jūsų kraštas gamtos grožiu yra išskirtinis. Turite atvingiuojantį Nemuną, kitų upių, marias ir jūrą visai netoli“, – kalbėjo moteris, nustebinta ir gūdžiai atrodančio buvusio Šilutės muziejaus pastato. Viešnios akimis, išskirtinio grožio namas netvarkomas greitai ims griūti. Kodėl?
Nutylėjau, negi pasakosi, kad gviešėsi to pastato ir vieni, ir kiti, o dabar Savivaldybė niekaip parduoti neįstengia… Ir apie Šilutės miesto medžių kirtimo istoriją nutylėjau, tačiau kažkodėl kirbėjo mintis, kad viešnia žino gerokai daugiau negu pasakoja.
„Vargeli… Už ką taip?“ – tiek ji tepasakė prie H. Šojaus kapo.
Kai mudvi atsisveikinome, ji pagyrė Šilutės žmones: visi daug pasakoję, noriai kalbėjęsi, lydėję, rodę. „Atvirai pasakysiu, kitur tokių malonių ir paslaugių žmonių nesutikau. Vienas Šilutės gyventojas su manimi vaikščiojo pusantros valandos, močiutė kalbėjosi gal valandą. Tikrai kitur taip nepasitaikė. Šilutėje sutikau labai nuoširdžių žmonių. Esu dėkinga jiems. Dabar kelias veda į Priekulę, vėliau – pajūris. Ir tai ne pabaiga. Kai sukaupsiu medžiagos „iki ausų“, grįšiu į Londoną, nuvešiu saviškiams gabaliukų Lietuvos…“ – atsisveikindama sakė keliauninkė iš Vilniaus.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Durų dizaino patarimai: ką rinktis, norintiems išskirtinumo?

Ką jau ką, tačiau duris surasime kiekvienuose namuose. Belieka tik pridurti, kad šiandieniniai vartotojai durims kelia vis daugiau reikalavimų. Vienas iš jų – norima, kad durys būtų unikalios, išskirtinės. Tad, jei ir jūs esate vienas iš tų žmonės, kuriam taip pat tai yra labai svarbu, labai tikėtina, kad jums padės šie puikūs durų dizaino patarimai. Nevenkite skirtingų žaliavų Dėmesį verta atkreipti į tai, kad gaminys, kuris pagamintas tik iš vienos žaliavos, retai kada gali sužavėti išskirtinumu. Kur kas geriau rinktis

Apklausa: šeši iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja

Šalyje šiek tiek padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Rugpjūčio mėnesį šeši iš dešimties šalies gyventojų pripažino maną, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (38 proc.) apklaustų suaugusių gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties (60 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje

Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis

Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai. Iš jų 44 registruoti Kauno, 29 – Šiaulių, 28 – Vilniaus, 3 – Panevėžio ir 1 – Klaipėdos apskrityse. 1 mirties atvejis užfiksuotas Vilniuje. Asmuo priklausė rizikos grupei dėl amžiaus. Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms šiuo metu siekia 4490. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 2051 žmogus. Nuo jos mirė 92 žmonės. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 2327 žmonės. Šią

Pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukos

Rugsėjo 25-ąją, netoli Šilutės, Macikų kaime pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos Gulago lagerių (1941-1955) aukų atminimas. Kartu pašventinta ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietė. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Romos apeigų katalikų, Evangelikų liuteronų ir Stačiatikių ortodoksų bažnyčių Lietuvoje, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Pagerbė tylos minute „Įsiklausydami į Antrojo Pasaulinio karo aidus,