Popietė „Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos – 100“ su Roza Šikšniene

Balandžio mėnesio paskutinę savaitę visose šalies bibliotekose vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Bibliotekininkai kvietė savo lankytojus, skaitytojus, gerbėjus į renginius. 23-iosios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šūkis – „Kartu įveikiant krizes“.

Neabejingi savo krašto istorijai gyventojai balandžio 27 d. buvo pakviesti į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialą, kur vyko pašnekesiai „Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos – 100“. Popietės metu kraštietė istorikė Roza Šikšnienė pasakojo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykius.

Pasibaigus I Pasauliniam karui buvo nustatyta, kad Vokietijos valstybei priklausęs dešinysis Nemuno krantas yra atskiriamas nuo Rytų Prūsijos ir perduodamas nugalėtojų, Tautų Sąjungos, žiniai. 1918 m. lapkričio 30 dieną Klaipėdos krašto lietuvininkai, atstovaujami Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos, pasirašė aktą, po kuriuo pasirašė 24 signatarai. Jame deklaravo Prūsų Lietuvos siekį prisijungti prie Didžiosios Lietuvos. Aktas tapo juridiniu pagrindu 1923 metų Klaipėdos sukilimui. Renginio dalyviai, susipažinę su Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos akto kopija (originalas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje), pasijautė kaip istorijos pamokoje.

Rodomos skaidrės padėjo nusikelti į anuos laikus. Roza Šikšnienė paaiškino, kad sprendimas Klaipėdos kraštą administruoti Prancūzijai buvo tik laikinas, kol pasikeis aplinkybės. Prancūzai dėl Klaipėdos krašto gerovės  nelabai ir stengėsi, daugiau čia jautėsi kaip turistai. Egzistavo reali baimė, kad šitas kraštas gali atitekti Lenkijai, kuri irgi jo norėjo, todėl buvo imtasi veiksmų.

Klaipėdos krašto įvykių scenarijus buvo paruoštas Kaune. Viskam vadovavo tuometinis ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, nuolat palaikęs ryšį su karinės operacijos vadais. Sukilimą organizavo Lietuvos karinė vadovybė, pasitelkusi Šaulių sąjungą. Perrengti civiliais iš Lietuvos į Klaipėdos kraštą buvo atsiųsti Lietuvos kariai ir šauliai, kurie užėmė Klaipėdą, Pagėgius, Šilutę. Daugelis vietos gyventojų išliko pasyvūs, šių įvykių nerėmė, bet ir nesipriešino. Kiti ne iš karto suprato, kas įvyko, nes prieš 100 metų informacija ir žinios nepasiekdavo taip greitai, kaip šiais laikais. Klaipėdos krašto užėmimo operacija truko neilgai: ji prasidėjo sausio 9 d., o jau sausio 15 d. Klaipėdos kraštas buvo tariamų sukilėlių rankose. Lietuva oficialiai neigė organizavusi sukilimą, nes reikėjo parodyti pasauliui, kad vietos gyventojams nėra priimtina Prancūzijos valdžia, kad jie patys nori, jog valdytų Lietuva. Sukilimo metu  žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių. Pastarieji naktį buvo slapta išvežti į Kėdainius, Klaipėdoje iškilmingai palaidoti tik trys žuvusieji.

Kažin kaip viskas būtų pasisukę, jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai. Dabar neįsivaizduojame Lietuvos be Baltijos jūros, be Vilniaus, nes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva.

Greitai prabėgo turiningas laikas klausantis Rozos Šikšnienės pasakojimo. Renginio dalyviai uždavė viešniai klausimų. Beje, ir patys pasidalino girdėtais prisiminimais, nes Ramučiai – Mažosios Lietuvos etnografinio regiono dalis. Popietės pabaigoje muzikinį kūrinį apie gimtuosius namus, apie Lietuvą, atliko Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.

Padėkota viešniai už nuostabią popietę ir įteikta gėlių. Susirinkusieji apžiūrėjo bibliotekoje eksponuojamą tautodailininkės Violetos Astrauskienės (Švėkšna) grafikos darbų parodą „Sapnuoju gimtinę“.

Renginys skirtas Klaipėdos krašto metams ir Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.

Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Ramučių filialo bibliotekininko padėjėja

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite