Po savaitės mokiniai grįžta į klases. Kokių saugumo sąlygų reikės laikytis mokyklose?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę švietimo bendruomenei ir visuomenei pristato, kaip vyks ugdymas švietimo įstaigose naujaisiais mokslo metais, kokių saugumo sąlygų reikės laikytis.

„Pagrindinė žinia, kurią kartojame visą laiką: ugdymas visose švietimo įstaigose vyks kontaktiniu būdu, visi mokiniai laukiami klasėse. Tikimės, kad vaikai mokyklose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Labai to norime. Todėl visi, kiekvienas bendruomenės narys, padarykime tai, kas nuo mūsų priklauso, kad mokyklos būtų saugios. Skiepykimės, laikykimės saugumo sąlygų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kontaktinis mokymas bus organizuojamas laikantis operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro nustatytų saugumo reikalavimų. Griežtesni reikalavimai taikomi aukštojo mokslo studijoms, tęstiniam profesiniam mokymui (kai siekiama ne pirmos kvalifikacijos) ir neformaliam suaugusiųjų švietimui: čia kontaktiniai užsiėmimai galimi tik pasiskiepijusiems, persirgusiems arba periodiškai besitestuojantiems žmonėms.

Bendri saugumo reikalavimai švietimo įstaigoms

Atstumų laikymasis. Darželiuose užtikrinami maksimali grupių izoliacija, vaikai turi lankyti nuolatos tą pačią grupę, grupės veikla turi būti vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto. Pedagogai tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje.

Bendrojo ugdymo mokyklose (1-12 kl.) reguliuojami srautai, kad būtų išvengta jų maišymosi. Mokyklose srauto dydis – 100 žmonių (kelios klasės, grupės). Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje didžiausias srautas gali būti sudaromas tik iš tos pačios klasių grupės (pvz., 6-ų klasių.) mokinių arba iš ne daugiau kaip 100 tik tos pačios programos (pagrindinio arba vidurinio ugdymo) skirtingų klasių (pvz. 7–9 klasių, III–IV gimnazijos klasių ir t.t.) mokinių.

Srauto dydis profesinėje mokykloje – 150 mokinių.

Būreliuose ir kituose neformalaus švietimo užsiėmimuose, organizuojamuose uždarose erdvėse vienu metu, galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 asmenų. Skaičius neribojamas, jei visi vaikai ir darbuotojai yra arba pasiskiepiję arba persirgę, arba nuolat testuojasi dėl COVID-19 ligos.

Kaukės. Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo penktos klasės dėvi kaukes uždarose patalpose. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, dalyvaujantiems stovyklose, mokiniams ir mokytojams, kai jie sportuoja, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu. Taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, arba jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl vykdomos veiklos pobūdžio, pvz., darbo su klausos negalią turinčiais mokiniais.  Tada rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Patalpos vėdinamos ir dezinfekuojamos. Dažnai liečiami paviršiai valomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Patalpos vėdinamos prieš atvykstant mokiniams, pertraukų metu, ypač jei viena bendra patalpa, pvz., valgykla, naudojasi kelios grupės viena po kitos. Jei užsiėmimams naudojamas inventorius, jis turi būti išvalomas ir dezinfekuojamas po kiekvieno panaudojimo.

Taip pat turi būti sudarytos sąlygos rankų higienai ir dezinfekcijai.

Stebima mokinių ir darbuotojų sveikata. Matuojama į švietimo įstaigą atvykstančių mokinių, darbuotojų temperatūra.  Jei vaikas ar darbuotojas turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiuoja (37,3 °C ir daugiau), kosti, yra pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), jis negali dalyvauti pamokose ar dirbti.

Draudžiama į užsiėmimus atvykti asmenims, kuriems privaloma izoliacija.

Testavimas. Neįgijusiems imuniteto švietimo įstaigų darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis. Nepasiskiepiję ir nepersirgę švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys kontaktinį darbą, turės prieš grįždami į darbą ir vėliau periodiškai kas 7–10 dienų testuotis.

Testai privalomi  švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams. Taip pat ir visiems kitų įstaigų darbuotojams, kurie teikia valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose.

Mokinių sveikatos patikrinimas dėl covid-19 yra savanoriškas. Tai nėra barjeras eiti į mokyklą. Ją privalo lankyti visi sveiki ir nesantys izoliacijoje vaikai. Mokykla pasirenka testavimo būdą: kaupiniai (atliekama prižiūrint sveikatos specialistui) ir greitieji antigenų testai (mokiniai atlieka savarankiškai, prižiūrint mokyklos paskirtam darbuotojui). Testuotis kaupinių metodu klasė gali, kai su tokiu būdu sutinka ne mažiau kaip 30 proc. klasės mokinių tėvų.

Ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, grupėse ir klasėse gali būti vykdomas paviršių PGR tyrimas.

Testavimas paviršių PGR tyrimo metodu ugdymo įstaigose turėtų būti vykdomas kas 14 dienų, ėminiai kaupiniams imami kas 4-7 dienas, o savikontrolės tyrimas atliekamas kas 3–5 dienas.

Imunitetą turintiems  – pasiskiepijusiems ar persirgusiems mokiniams – testuotis nereikia.

Skiepijimas. Jis rekomenduojamas visiems švietimo įstaigų darbuotojams, kurie nėra persirgę, taip pat mokiniams nuo 12 metų ir studentams.

Švietimo įstaigų darbuotojai aktyviai skiepijasi: pilnai pasiskiepiję 75 proc. švietimo įstaigų darbuotojų, 5 proc. – vienu skiepu.

Taip pat jau pasiskiepijo beveik kas ketvirtas (24 proc.) 12-15 metų vaikas, 16-24 metų amžiaus grupėje pasiskiepijo 60 proc. gyventojų.

Rugsėjo 1–osios šventė. Ją rengiant mokyklose galioja tie patys saugumo reikalavimai, kaip ir visiems viešiems renginiams.

Atviroje erdvėje vykstančių renginių dalyvių skaičius neribojamas. Tačiau jei šventėje lauke dalyvauja daugiau kaip 500 žmonių, juos reikia skirstyti į sektorius, kad srautai nesimaišytų.

Jei šventė organizuojama patalpoje, joje be srautų skirstymo gali dalyvauti iki 500 žmonių, tačiau negalima užpildyti daugiau kaip 75 proc. patalpoje esančių sėdimų vietų (jei dalyviai turi galimybių pasus, šis reikalavimas netaikomas).

Viduje vykstančios šventės metu apsaugines kaukes dėvėti privaloma. Jei šventė vyksta lauke – kaukes dėvėti rekomenduojama, jei tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas.

Jei vaikas suserga, nebūtinai izoliuojasi visa klasė

Jei klasėje vienas ar keli vaikai užsikrės koronaviruso infekcija, nebūtinai visiems teks izoliuotis. Epidemiologai bendraus su ugdymo įstaiga ir aiškinsis, kokie asmenys turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju ir koks buvo sąlyčio pobūdis. Bus nustatomi didelį ir mažą sąlytį turėję žmonės – bendraklasiai arba pedagogai. Specialistai kiekvieną atvejį vertina individualiai. Jei ugdymo įstaiga gerai valdo srautus, laikosi atstumų, dėvi kaukes, deramai laikosi rankų higienos, izoliavimosi atvejai retesni – tai parodė praėjusiųjų mokslo metų patirtis.

Nustačius, kad rizika buvo aukšta, izoliuotis reikia keturiolika dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos. Norint susitrumpinti izoliacijos laiką, septintą izoliacijos dieną reikia atlikti PGR tyrimą. Gavus neigiamą testo atsakymą, izoliacija gali būti nutraukiama po dešimtos dienos.

Nuotolinis mokymas – tik esant itin sudėtingai situacijai

Atskiru Vyriausybės sprendimu, įvertinus pandeminę situaciją, išbandžius visas kitas pandemijos valdymo priemones, mokyklose gali būti  pereinama prie nuotolinio mokymo. Tačiau net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui, nuotolinis ugdymas nebūtų taikomas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme ir  abiturientams.

Vyriausybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite