Pirmųjų AKM protrūkių ūkiuose priežastys – biosaugos pažeidimai

VMVT ekspertų duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) į ūkius, kuriuose šiemet patvirtinti ligos židiniai, pateko dėl biologinio saugumo reikalavimų pažeidimų.

Situacija ypač grėsminga Marijampolės ir Šakių rajonuose: juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų. Pirmasis AKM atvejis šiais metais patvirtintas Šakių r. Plokščių seniūnijos nedideliame ūkyje, kuriame laikė tik dvi kiaules. Tuo tarpu Marijampolės rajone vos per vieną savaitę patvirtinti net 2 AKM protrūkiai. Virusas įsisuko į nedidelio ūkio Tursučių kaime tvartą, kuriame savo reikmėms gyventojai penėjo 6 kiaules. Po kelių dienų įtarimų dėl galimo ligos protrūkio kilo Netičkampio kaime esančiame didesniame, komercine veikla užsiimančiame ūkyje, kuriame laikytos 52 kiaulės – 3 paršavedės, 22 paršeliai ir 27 penimos kiaulės.

Visi su maru susidūrę kiaulių laikytojai, teigia, kad pirmieji ligos požymiai buvo labai panašūs – kiaulėms staiga dingo apetitas, pakilo temperatūra, gyvūnai tapo vangūs, o po kelių valandų ar kitą dieną nugaišo. Savininkai, pastebėję nerimą keliančius požymius, apie tai informavo privačius veterinarijos gydytojus ir VMVT specialistus, buvo atrinkti mėginiai, kurie ir patvirtino, kad į ūkius pateko kiaulėms mirtinai pavojingas virusas. Nedelsiant imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius. Aplink užkrėstus ūkius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, visos laikytos kiaulės nugaišintos, ūkių teritorija, pastatai, įrenginiai išvalyti ir dezinfekuoti.

„Svarbu pabrėžti, kad ūkiai, kuriuose pasireiškė AKM, mūsų inspektorių buvo patikrinti dar šių metų gegužės mėnesį ir įspėti, pamokyti, pakonsultuoti dėl biologinio saugumo priemonių taikymo. Deja, ne visi kiaulių laikytojai tinkamai sureagavo į perspėjimus, todėl dabar turime tokias pasekmes“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.

Vis dar aplaidžiai žiūrima į keliamus reikalavimus

AKM protrūkių tyrimo metu specialistai išsiaiškino, kad smulkiuose ūkiuose kiaulės pašarui gavo šviežiai nupjautos žolės ir maisto atliekų. Vieno ūkio savininkai dažnai lankėsi aplinkiniuose AKM užkrėstuose miškuose, kur rinko sraiges. Abiejų ūkių šeimininkai įeidami į tvartą nereguliariai ir netinkamai naudojosi dezinfekciniais kilimėliais, nepripildavo į juos dezinfekavimo medžiagų, ne visada pasikeisdavo darbužius ir avalynę, kiaules laikė drauge su kitais, iš ganyklų parvestais, gyvuliais. Visa tai sudarė didelę riziką AKM virusui iš gamtos (miško) patekti į kiaulių laikymo vietas.

VMVT vadovas pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia vis dar pasitaikantys atvejai, kai kiaules gyventojai augina nelegaliai, t. y. jų nedeklaravę, o dar blogiau, kad dažnu atveju nesilaikoma visiškai jokių biologinio saugumo reikalavimų. Vienas naujausių tokių atvejų užfiksuotas Šakių rajone, tikrinant aplink AKM židinį esančius ūkius. Prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą nebuvo įrengta dezinfekcinio kilimėlio, įėjimas į kiaulių laikymo patalpas nebuvo aptvertas, nebuvo saugomasi nuo graužikų ir t. t., o laikomos kiaulės neženklintos ir įsigytos be privalomų dokumentų, t. y. be veterinarijos pažymėjimo ir gyvūnų gabenimo važtaraščių. Tokie kiaulių laikytojai rizikuoja sulaukti ne tik didelių baudų – jie privalės paskersti laikomas kiaules bei savo lėšomis apmokėti laboratorinių tyrimų išlaidas. Tad už kiekvieną nedeklaruotą kiaulę jos savininkui gali tekti sumokėti iki 200 Eur.

„Kiekvienas AKM atvejis kiaulių ūkyje sukelia neigiamas pasekmes ne tik patiems ūkiams, kuriuose liga nustatyta, bet ir visos šalies ūkiui. Kiekvienas AKM židinys – tai eksporto, prekybos gyvuliais ir mėsos produktais ribojimai. Vadinasi, nuostolių patiria aplink židinį kiaules auginantys ūkiai, skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės. Visi turi suvokti, kad neatsakingai į biosaugą ūkyje žiūrintys ir elementarias atsargumo taisykles ignoruojantys kiaulių laikytojai savo veiksmais sukelia didelį pavojų kaimynams, aplinkiniams ūkiams ir įmonėms“, – sakė D. Remeika.

Vasarą – ypatingas pavojus

VMVT specialistai nuolat perspėja kiaulių laikytojus, kad prasidėjusi vasara yra ypač didelio pavojaus AKM virusui plisti laikotarpis. Apie 98 proc. visų AKM protrūkių Lietuvoje įvyksta būtent šiltuoju metų laiku. Todėl kiaulių laikytojai turi realiai įvertinti, ar jie gali užtikrinti, jog ūkyje  biologinio saugumo reikalavimų bus laikomasi nuolat. Kitu atveju specialistai primygtinai pataria geriau nerizikuoti  ir pasiskersti kiaules. Sveikų kiaulių mėsą laikytojai gali suvartoti savo reikmėms. Nustačius AKM, kiaulės nugaišinamos, o jų mėsa bei produktai – sunaikinami, taigi nuostoliai daug didesni.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių ūkyje gali kilti AKM protrūkis:

  • užkrėsta teritorija, kurioje randama dėl AKM kritusių šernų,
  • aplaidumas laikantis biosaugos priemonių,
  • kiaulių šėrimas šviežia žole ir maisto atliekomis,
  • lankymasis miškuose renkant sraiges, uogas, grybus, medžiojant ir kt.
  • kitų gyvūnų laikymas kartu su kiaulėmis toje pačioje patalpoje.

Kiaulių laikytojai, norintys apsaugoti savo ūkį, turi griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: keisti avalynę ir darbinius drabužius bei švariai nusiplauti rankas prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas, naudoti dezinfekcinius kilimėlius ir juos nuolat užpildyti AKM virusą veikiančiomis dezinfekcinėmis medžiagomis, kiaules šerti tik termiškai apdorotais pašarais.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT, Užsak. Nr.2019/19.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą