Pirmajam lietuviškam kompiuteriui – 60 metų

Pirmoji Lietuvoje sukurta skaičiavimo mašina, kurią galima laikyti pirmuoju lietuvišku kompiuteriu, buvo pavadinta kuklios nacionalinės gėlės vardu – „Rūta“. Pirmojo kompiuterio atsiradimo data laikoma 1962 m. gruodžio 23 diena.

Tą dieną buvo baigti „Rūtos“ bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią serijinei gamybai. 2022 m. pirmasis lietuviškas kompiuteris švenčia 60 metų sukaktį ir yra garbingai eksponuojamas kaip svarbus kompiuterinės technikos paminklas Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje.

Pirmojo lietuviško kompiuterio „Rūta“ kūrėjas, Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. Gintautas Grigas prisimena, kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje 1959 m. buvo ruošiamasi gaminti Maskvoje suprojektuotą EV80 lempinę skaičiavimo mašiną, amerikietiško IBM 604 kopiją. Rusiška kopija veikė nepatikimai, todėl tobulinant šią mašiną buvo suprojektuota visiškai nauja lietuviškoji „Rūta“.

Rusiškame kompiuteryje buvo 2000 lempų

„Rusiška skaičiavimo mašina buvo labai nepatikima dėl naudojamų elektroninių lempų, kurių mašinoje buvo apie 2000. Lempos nuolat perdegdavo ir blogai kontaktuodavo, jų naudojimo ciklas buvo trumpas. Paeksperimentavę supratome, kad iš tobulinimų nieko gero nebus ir nusprendėme projektuoti iš esmės naują skaičiavimo mašiną feritranzistorinių elementų pagrindu. Taip pavyko lempų skaičių grandinėse sumažinti per pusę, o mašinos patikimumą ir galią padidinti. Žinoma, mūsų iniciatyvos kurti lietuvišką kompiuterį nepatiko Maskvai, todėl teko daugybę kartų važiuoti į Maskvą siekiant įteisinti „Rūtos“ projektą“, – pasakoja aktyvus Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys dr. G. Grigas.

„Rūta“ buvo antrosios kartos skaičiavimo mašina, sukurta Specialiame konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos feritranzistorinių elementų pagrindu. Dėl to ji veikė patikimiau, jos priežiūra buvo paprastesnė negu tuo metu dominavusių pirmosios kartos skaičiavimo mašinų, sudarytų iš elektroninių lempų. Pirmasis lietuviškas kompiuteris turėjo nedidelę registrinę atmintį, bet lanksčias darbo su dideliais duomenų kiekiais, laikomais perfokortose, galimybes.

Per 10 metų – 702 lietuviški kompiuteriai

„Rūta“ buvo pradėta masiškai gaminti 1964 m. Iki 1974 m. iš viso buvo pagaminti 702 lietuviški kompiuteriai, kurie būdavo įdarbinami įvairių įstaigų buhalteriniams skaičiavimams automatizuoti.

Vėlesnės lietuviško kompiuterio versijos buvo daug tobulesnės, su kietaisiais diskais ir kitais išoriniais įrenginiais, galimybe per telefono linijas siųsti duomenis. Taip Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų kiekiams buhalterijose apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje.

Taip pat šiais metais minima kita sukaktis – 30 metų Lietuvos nacionaliniam domenui. 1992 m. padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas. 1993 m. užregistruoti pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt.

Nuo 1994 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG administruojamas nacionalinis .lt domenas suteikė tvirtą pamatą Lietuvos interneto ir skaitmeninės ekonomikos plėtrai. Dabar .lt domeną naudoja 226 tūkst. interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be šiuolaikinių kompiuterių, mobiliųjų įrenginių ir sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. sveikatos, mokesčių deklaravimo ir kitos paslaugos internete.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite