Pirkti iš viso pasaulio išmokome. Metas įprasti parduoti

Simonas Bielskis yra didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios įmonės „Omniva LT“ vadovas. „Omniva“ nuotr.

Elektroninės prekybos sektoriuje dar niekada nebuvo tiek daug galimybių kurti ir plėsti savo verslus. Ypač todėl, kad parduotuvės kuo puikiausiai gali aptarnauti savo vartotojus virtualioje erdvėje, o operatyvų prekių pristatymą užtikrina siuntų bendrovės. Kita vertus, šiandien rinka suteikia ne tik milžinišką potencialą augti, bet ir aršią konkurenciją bei galimybių ribas nuolat peržengiančius varžovus. Todėl, jeigu norime išlikti verslo lyderiais, turime prisitaikyti prie ateities tendencijų ir jas išbandyti pirmieji.

Tad kas laukia verslo sektoriaus ir kaip keisis siuntas pristatančių įmonių veikla?

E. prekybos rinka pasaulyje viršijo 4,93 trln. JAV dolerių

Laikai, kai žmonės atvažiuodavo į konkrečią parduotuvę įsigyti visų reikiamų prekių, jau praeityje. Pastarųjų metų e. komercijos augimas yra neginčijamas ir siekia dar prieš keliolika metų neįsivaizduotas aukštumas: net ir visuotinio ekonominio nuosmukio laikais e. prekybos rinka visame pasaulyje viršijo rekordinius 4,93 trln. JAV dolerių.

Tendencijas atliepia ir Lietuva. „Omniva LT“ duomenimis, 90 proc. lietuvių jau perka elektroninėje erdvėje, o dar 5 proc. – planuoja tą daryti artimiausioje ateityje. Tokie skaičiai sąlygoja, kad garsūs užsienio prekės ženklai į mūsų regioną žvelgia vis rimčiau ir imasi veikti su kur kas didesniais biudžetais nei esame įpratę. Pavyzdžiui, per kiek daugiau nei vienerius metus tokių pasaulinių tinklų kaip „About You“ ar „Zalando“ išlaidos reklamai Lietuvoje siekė atitinkamai 9,5 mln. ir 4.6 mln eurų. O ir reklamos agentūrų, teikiančių internetinės reklamos paslaugas tokias, kaip Google reklama, vis daugėja. Tai lemia, jog mūsų verslininkams konkuruoti su užsienio kompanijomis darosi vis sunkiau, nes jos gali pasiūlyti kelis kartus didesnį biudžetą. Todėl tolimesnė Lietuvos verslų plėtra įmanoma tik ieškant naujų prekybos kanalų ir siūlant savo paslaugas klientams ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Tarptautinės siuntos – perspektyvi galimybė augti?

Dėl didėjančios konkurencijos Lietuvoje pastebime, kad vartotojai vis labiau išnaudoja tarptautinių siuntų privalumus ne tik privačiame gyvenime, bet ir versle. Tą atskleidžia mūsų atliktas tyrimas: per pastarąjį pusmetį į užsienį siuntą siuntė beveik kas penktas lietuvis. 90 proc. apklaustųjų siuntas į užsienį siunčia draugams ar giminaičiams, o 19 proc. grąžina internete pirktas prekes. Tačiau tarptautinių siuntų potencialas dovanomis ar prekių grąžinimu tikrai neapsiriboja, nes verslininkai ir individualia veikla užsiimantys asmenys vis dažniau prekes parduoda pasaulio rinkose.

Net 16 proc. lietuvių prekiauja ir siunčia prekes į užsienį ir naudojasi internetinės prekybos platformomis. Tai rodo, jog lietuviai į tarptautines siuntas žvelgia vis rimčiau ir vertina jas kaip dar vieną galimybę pradėti savo verslą ar jį plėsti. Tarptautinių siuntų privalumai yra akivaizdūs, nes šiomis paslaugomis besinaudojantys verslininkai gali pasiūlyti savo produktus ten, kur jų paklausa yra didžiausia. O svarbiausia – tą atlikti greitai ir patogiai.

Šiandienos problemoms – išmanūs sprendimai

Efektyviu prekių pristatymu rūpinasi siuntų pristatymo bendrovės, kurios siekia sujungti verslus bei naujoms prekėms ir paslaugoms atvirus klientus visame pasaulyje. Modernus ir našus būdas išsiųsti siuntas šiandien – tai pasinaudoti visiems prieinamais paštomatais.

Kita vertus, augantiems siuntų poreikiams patenkinti to nepakaks, ir jau dabar siekiame prisitaikyti prie rinkoje vykstančių pokyčių. Todėl artimiausius metus paskirsime ne tik reikiamos infrastruktūros atnaujinimui, bet ir modernių sprendimų įgyvendinimui, kurie prekiauti tarptautinėje erdvėje padės efektyviau ir našiau.

Taigi, šiandieninis kontekstas lemia, kad verslai Lietuvoje vis dažniau atsiremia į dvi galimybes. Pirmasis – veikti tik Lietuvoje ir konkuruoti su milžiniškais globaliais žaidėjais, tuo pat metu rizikuojant prarasti dalį pelno ir užleisti pozicijas rinkoje. Antrasis – plėsti savo veikimo geografiją patiems ir žengti į užsienio rinkas. Antrasis variantas yra daug patrauklesnis, tačiau jį sąlygoja ribotos verslų galimybės lengvai siųsti savo prekes į visą pasaulį. Todėl „Omniva“ gali tapti ne tik patikimu partneriu, galinčiu siųsti siuntas globaliai, bet ir teikti individualizuotus pasiūlymus.

Dėl šios priežasties diegiame įrankius, kurie mūsų klientams supaprastina siuntų siuntimo logistiką ir leidžia automatizuoti užsakymų formavimo procesus. Geras to pavyzdys – naujoji „Omniva LT“ paslauga „Mix & Match“, kuri kiekvienam verslui pasiūlo vieną platformą, leidžiančią stebėti skirtingų tiekėjų ir vežėjų įsipareigojimus, darbų atlikimo laiką ar svarbiausius kokybinius rodiklius. Šio ir kitų sprendimų diegimas leis sumažinti prekių transportavimo kaštus bei prisidės prie Lietuvos verslų augimo.

 

  • Įmonė „Omniva LT“ valdo didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje. Jį sudaro 351 paštomatas, kurie bendrai turi daugiau nei 47 tūkst. siuntų skyrelių. Bendrovė taip pat valdo pirmąją lietuvišką išorinę prekių grąžinimo platformą FLIPO, o pernai pristatė ir naują tarptautinių siuntų platformą tarptautines.omniva.lt.
  • „Omniva LT“ priklauso Estijos paštui – AB „Eesti Post“, kuris valdo didžiausią paštomatų tinklą Baltijos šalyse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite