Piliakalniai – mūsų praeities gyvieji ženklai

Šilutės rajono piliakalnių žemėlapis.

LR Seimas 2017-uosius paskelbęs Piliakalnių metais, akcentuoja, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, apsauga nepakankama. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.

Šilutės rajone priskaičiuojama septyniolika piliakalnių: Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – Venckų, Juodžių ir Vanagių; Gardamo sen. – Žakainių ir Eidaičių; Švėkšnos – Paulaičių, Pavilnučio, Gedikų, Jomantų, Lekių, Šiūparių, Uoksų; Katyčių – Akmeniškių I ir Akmeniškių II, Saugų – Sakūtėlių, Stankaičių; Vainuto – Lazduonėnų.

Mena senovę

Piliakalnis – uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus (pylimus, griovius, terasas) turintis reljefo darinys su jį įrengusių žmonių senosios veiklos pėdsakais. Piliakalniais vadinami skirtingi savo išvaizda ir vidine struktūra objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių.

Mūsų krašte, apsuptame vandenų, pelkių, miškų, piliakalniai yra labai svarbi kultūros paveldo dalis. Jie datuojami nuo I tūkstantmečio pradžios iki XII-XIII a. Žvelgiant į dabartinį piliakalnių vaizdą, bendrų požymių, jungiančių visus piliakalnius ir kartu skiriančius juos nuo kitų senovinių įtvirtinimų, surasti sunku. Taip yra todėl, kad dauguma piliakalnių mūsų dienų sulaukė gerokai apirę. Jie nuplauti tekančių upių, nuarti šalia jų gyvenusių žmonių, juose per karus buvo įrengiami apkasai arba bunkeriai. Ir lengvatikiai lobių ieškotojai ant jų bandė savo laimę.

Ant neprižiūrėtų piliakalnių auga medžiai ir krūmai, kurie trukdo išvysti dar likusius jų bruožus. Tačiau nėra taip blogai. Daug žmonių, istorikų, archeologų darbuojasi, stengiasi išsaugoti ateities kartoms piliakalnius ir pateikti žinių apie juos. 2005 metais buvo išleistas didžiulės apimties atlasas „Lietuvos piliakalniai“ (3 tomai). Jo sudarytojai Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela, dailininkė Inga Dambrauskienė. Atlase yra aprašyti visi 824 Lietuvoje  esantys piliakalniai. Leidinyje talpinamos šių laikų nuotraukos, piliakalnių aprašai, žemėlapiai. Apie mūsų rajono piliakalnius rašoma antrajame atlaso tome.

Piliakalniai visais laikais domino tautosakos rinkėjus, kūrėjus. Piliakalniai apdainuoti liaudies dainose, išgarsinti pasakose ir padavimuose. Nemažai padavimų ir legendų apie juos sukurta ir Šilutės rajone. Istoriškai svarbūs ir Pagėgių krašto piliakalniai.

Istorinę praeitį mena Pagėgių savivaldybės teritorijoje stūksantys 6 piliakalniai: Birštoniškių, Kulmenų (Kreivėnų), Vartūliškių, Opstainių I ir Opstainių II, Šereiklaukio.

Opstainių antrasis piliakalnis (Pagėgių sav.).
Nuotrauka iš leidinio „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“

Muziejaus edukaciniai užsiėmimai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai visus norinčius kviečia į edukacines programas, nes geriau yra vieną kartą pamatyti, o ne dešimt kartų išgirsti arba perskaityti. Mokiniams siūloma atnaujinta edukacinė pamoka–ekskursija, skirta Šilutės rajono piliakalniams ir priešistorei pažinti. Šią edukacinę pamoką–ekskursiją sudaro dvi dalys, specialiai pritaikytos tiek šiltajam, tiek šaltajam sezonams. Kai šilta, tiek mokiniai, tiek suaugusieji kviečiami į ekskursiją po Šilutės rajono piliakalnius. Atvėsus orams, apie Šilutės rajono priešistorę, kuomet buvo naudojami piliakalniai, pasakojama muziejaus patalpose, naudojant kompiuterines demonstracines programas, įvairius šaltinius.

Paulaičių piliakalnio (Švėkšnos sen.) žymeklis.

Išsiruošusius į ekskursiją po Šilutės rajoną kviečiama aplankyti 6 Šilutės rajono piliakalnius: Venckų, Vanagių, Žakainių, Pavilnučių, Paulaičių ir Sakūtėlių. Šilutės muziejus yra išleidęs lankstinuką su rekomenduojamu kelionės maršrutu. Ekskursijos dalyviams pasakojama apie  piliakalnio struktūrą ir sudėtines jo dalis, aptariami skirtingi piliakalnių raidos etapai.

Šiandien paminklosaugininkų, bendruomenių, iniciatyvių žmonių rūpesčiu piliakalniai prižiūrimi ir tvarkomi. Vis dažniau galime pamatyti virtine mašinų ir būrius žmonių, kurie keliaudami Lietuvos ir rajono keliais lanko įdomius ir svarbius mūsų krašto istorijos  paminklus – piliakalnius.

Šiemet apie Pamario krašto piliakalnius rašysime dar ne kartą.

 

 

Žakainių piliakalnis (Gardamo sen.).
Šilutės muziejaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite