Piliakalniai – mūsų praeities gyvieji ženklai

Šilutės rajono piliakalnių žemėlapis.

LR Seimas 2017-uosius paskelbęs Piliakalnių metais, akcentuoja, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, apsauga nepakankama. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.

Šilutės rajone priskaičiuojama septyniolika piliakalnių: Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – Venckų, Juodžių ir Vanagių; Gardamo sen. – Žakainių ir Eidaičių; Švėkšnos – Paulaičių, Pavilnučio, Gedikų, Jomantų, Lekių, Šiūparių, Uoksų; Katyčių – Akmeniškių I ir Akmeniškių II, Saugų – Sakūtėlių, Stankaičių; Vainuto – Lazduonėnų.

Mena senovę

Piliakalnis – uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus (pylimus, griovius, terasas) turintis reljefo darinys su jį įrengusių žmonių senosios veiklos pėdsakais. Piliakalniais vadinami skirtingi savo išvaizda ir vidine struktūra objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių.

Mūsų krašte, apsuptame vandenų, pelkių, miškų, piliakalniai yra labai svarbi kultūros paveldo dalis. Jie datuojami nuo I tūkstantmečio pradžios iki XII-XIII a. Žvelgiant į dabartinį piliakalnių vaizdą, bendrų požymių, jungiančių visus piliakalnius ir kartu skiriančius juos nuo kitų senovinių įtvirtinimų, surasti sunku. Taip yra todėl, kad dauguma piliakalnių mūsų dienų sulaukė gerokai apirę. Jie nuplauti tekančių upių, nuarti šalia jų gyvenusių žmonių, juose per karus buvo įrengiami apkasai arba bunkeriai. Ir lengvatikiai lobių ieškotojai ant jų bandė savo laimę.

Ant neprižiūrėtų piliakalnių auga medžiai ir krūmai, kurie trukdo išvysti dar likusius jų bruožus. Tačiau nėra taip blogai. Daug žmonių, istorikų, archeologų darbuojasi, stengiasi išsaugoti ateities kartoms piliakalnius ir pateikti žinių apie juos. 2005 metais buvo išleistas didžiulės apimties atlasas „Lietuvos piliakalniai“ (3 tomai). Jo sudarytojai Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela, dailininkė Inga Dambrauskienė. Atlase yra aprašyti visi 824 Lietuvoje  esantys piliakalniai. Leidinyje talpinamos šių laikų nuotraukos, piliakalnių aprašai, žemėlapiai. Apie mūsų rajono piliakalnius rašoma antrajame atlaso tome.

Piliakalniai visais laikais domino tautosakos rinkėjus, kūrėjus. Piliakalniai apdainuoti liaudies dainose, išgarsinti pasakose ir padavimuose. Nemažai padavimų ir legendų apie juos sukurta ir Šilutės rajone. Istoriškai svarbūs ir Pagėgių krašto piliakalniai.

Istorinę praeitį mena Pagėgių savivaldybės teritorijoje stūksantys 6 piliakalniai: Birštoniškių, Kulmenų (Kreivėnų), Vartūliškių, Opstainių I ir Opstainių II, Šereiklaukio.

Opstainių antrasis piliakalnis (Pagėgių sav.).
Nuotrauka iš leidinio „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“

Muziejaus edukaciniai užsiėmimai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai visus norinčius kviečia į edukacines programas, nes geriau yra vieną kartą pamatyti, o ne dešimt kartų išgirsti arba perskaityti. Mokiniams siūloma atnaujinta edukacinė pamoka–ekskursija, skirta Šilutės rajono piliakalniams ir priešistorei pažinti. Šią edukacinę pamoką–ekskursiją sudaro dvi dalys, specialiai pritaikytos tiek šiltajam, tiek šaltajam sezonams. Kai šilta, tiek mokiniai, tiek suaugusieji kviečiami į ekskursiją po Šilutės rajono piliakalnius. Atvėsus orams, apie Šilutės rajono priešistorę, kuomet buvo naudojami piliakalniai, pasakojama muziejaus patalpose, naudojant kompiuterines demonstracines programas, įvairius šaltinius.

Paulaičių piliakalnio (Švėkšnos sen.) žymeklis.

Išsiruošusius į ekskursiją po Šilutės rajoną kviečiama aplankyti 6 Šilutės rajono piliakalnius: Venckų, Vanagių, Žakainių, Pavilnučių, Paulaičių ir Sakūtėlių. Šilutės muziejus yra išleidęs lankstinuką su rekomenduojamu kelionės maršrutu. Ekskursijos dalyviams pasakojama apie  piliakalnio struktūrą ir sudėtines jo dalis, aptariami skirtingi piliakalnių raidos etapai.

Šiandien paminklosaugininkų, bendruomenių, iniciatyvių žmonių rūpesčiu piliakalniai prižiūrimi ir tvarkomi. Vis dažniau galime pamatyti virtine mašinų ir būrius žmonių, kurie keliaudami Lietuvos ir rajono keliais lanko įdomius ir svarbius mūsų krašto istorijos  paminklus – piliakalnius.

Šiemet apie Pamario krašto piliakalnius rašysime dar ne kartą.

 

 

Žakainių piliakalnis (Gardamo sen.).
Šilutės muziejaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gėlės ir gražiausi žodžiai 95–erių sulaukusiai Emilijai Baikauskienei

Kovo 13 d. šilutiškė Emilija Baikauskienė šventė savo 95–metį. Jubiliejaus iškilmėse buvo ir jos dukra Laimutė, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių 1500 metrų bėgimo vicečempionė. Ilgaamžė Emilija papasakojo, kad gimė netoli Pandėlio, Rokiškio rajone. Šeimoje augo 7 vaikai. Kai Emilija buvo pusantrų metukų, mirė mama. Tėvas netrukus parvedė pamotę. Apie mokslus nebuvo nė ko svajoti. „Nemažai matėme vargo, teko daug dirbti, pas ūkininkus ganyti bandą“, – prisiminimais dalijosi Emilija. Vis dėlto šiek tiek žiemomis pasimokiusi baigė tris klases. 60-aisiais įsivedė

Pavasarį parskrenda ne tik paukščiai…

Saulėtą kovo 22 d., penktadienį, apie 16.52 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai užfiksavo eismo įvykį. Pareigūnams važiuojant pareigūnams Tilžės gatve, Šilutėje, ties kelio vingiu, priešpriešiais ,,parskrido“ automobilis ,,Audi A6″, kuris slydo kelkraščiu ir trenkėsi į pakelėje augantį medį, atotranka automobilį išmetė į priešingą eismo juostą ir tik dėl greitos pareigūno reakcijos automobiliai nesusidūrė. Iš automobilio išlipęs vyras (gim. 1985 m.) akivaizdžiai atrodė neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio kiekio matuoklis parodė net 3,99 promilės. Vairuotojas dėl sužalojimų buvo pristatytas

Rinkimai turi būti skaidrūs ir privalomi. Diskusijos vaizdo įrašas

Kovo 22-ąją „Pamario“ laikraščio redakcijoje antrą kartą susitiko pabendrauti Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir verslininkas, dvi kadencijas anksčiau buvęs Seimo narys, per įvykusius savivaldos rinkimus,  jeigu rezultatai bus patvirtinti, išrinktas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu Audrius Endzinas. Pateikiame pokalbio įrašą. Kovo 29 dieną „Pamario“ laikraštyje paskelbsime šią diskusiją.

Ant plento Šilutė – Žemaičių Naumiestis klosim 12 milijonų

Kovo 19 d. Šilutės rajono savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis rekonstruojančios bendrovės „YIT Lietuva“ atstovais aptarti pradėtų darbų. Kelias iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį, ko gero, baisiausias Vakarų Lietuvoje. Eismas juo intensyvus. Šio beveik 11 km ilgio kelio atkarpos ir naujo tilto per Šyšą Laučiuose statyba kainuos beveik 12 mln. Eur. Finansuoja Automobilių kelių direkcija, nes šis kelias yra jos pavaldumo. Direkcija organizavo darbų rangovo konkursą. Jį laimėjo UAB „YIT Lietuva“.