Piliakalniai – mūsų praeities gyvieji ženklai

Šilutės rajono piliakalnių žemėlapis.

LR Seimas 2017-uosius paskelbęs Piliakalnių metais, akcentuoja, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, apsauga nepakankama. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.

Šilutės rajone priskaičiuojama septyniolika piliakalnių: Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – Venckų, Juodžių ir Vanagių; Gardamo sen. – Žakainių ir Eidaičių; Švėkšnos – Paulaičių, Pavilnučio, Gedikų, Jomantų, Lekių, Šiūparių, Uoksų; Katyčių – Akmeniškių I ir Akmeniškių II, Saugų – Sakūtėlių, Stankaičių; Vainuto – Lazduonėnų.

Mena senovę

Piliakalnis – uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus (pylimus, griovius, terasas) turintis reljefo darinys su jį įrengusių žmonių senosios veiklos pėdsakais. Piliakalniais vadinami skirtingi savo išvaizda ir vidine struktūra objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių.

Mūsų krašte, apsuptame vandenų, pelkių, miškų, piliakalniai yra labai svarbi kultūros paveldo dalis. Jie datuojami nuo I tūkstantmečio pradžios iki XII-XIII a. Žvelgiant į dabartinį piliakalnių vaizdą, bendrų požymių, jungiančių visus piliakalnius ir kartu skiriančius juos nuo kitų senovinių įtvirtinimų, surasti sunku. Taip yra todėl, kad dauguma piliakalnių mūsų dienų sulaukė gerokai apirę. Jie nuplauti tekančių upių, nuarti šalia jų gyvenusių žmonių, juose per karus buvo įrengiami apkasai arba bunkeriai. Ir lengvatikiai lobių ieškotojai ant jų bandė savo laimę.

Ant neprižiūrėtų piliakalnių auga medžiai ir krūmai, kurie trukdo išvysti dar likusius jų bruožus. Tačiau nėra taip blogai. Daug žmonių, istorikų, archeologų darbuojasi, stengiasi išsaugoti ateities kartoms piliakalnius ir pateikti žinių apie juos. 2005 metais buvo išleistas didžiulės apimties atlasas „Lietuvos piliakalniai“ (3 tomai). Jo sudarytojai Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela, dailininkė Inga Dambrauskienė. Atlase yra aprašyti visi 824 Lietuvoje  esantys piliakalniai. Leidinyje talpinamos šių laikų nuotraukos, piliakalnių aprašai, žemėlapiai. Apie mūsų rajono piliakalnius rašoma antrajame atlaso tome.

Piliakalniai visais laikais domino tautosakos rinkėjus, kūrėjus. Piliakalniai apdainuoti liaudies dainose, išgarsinti pasakose ir padavimuose. Nemažai padavimų ir legendų apie juos sukurta ir Šilutės rajone. Istoriškai svarbūs ir Pagėgių krašto piliakalniai.

Istorinę praeitį mena Pagėgių savivaldybės teritorijoje stūksantys 6 piliakalniai: Birštoniškių, Kulmenų (Kreivėnų), Vartūliškių, Opstainių I ir Opstainių II, Šereiklaukio.

Opstainių antrasis piliakalnis (Pagėgių sav.).
Nuotrauka iš leidinio „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“

Muziejaus edukaciniai užsiėmimai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai visus norinčius kviečia į edukacines programas, nes geriau yra vieną kartą pamatyti, o ne dešimt kartų išgirsti arba perskaityti. Mokiniams siūloma atnaujinta edukacinė pamoka–ekskursija, skirta Šilutės rajono piliakalniams ir priešistorei pažinti. Šią edukacinę pamoką–ekskursiją sudaro dvi dalys, specialiai pritaikytos tiek šiltajam, tiek šaltajam sezonams. Kai šilta, tiek mokiniai, tiek suaugusieji kviečiami į ekskursiją po Šilutės rajono piliakalnius. Atvėsus orams, apie Šilutės rajono priešistorę, kuomet buvo naudojami piliakalniai, pasakojama muziejaus patalpose, naudojant kompiuterines demonstracines programas, įvairius šaltinius.

Paulaičių piliakalnio (Švėkšnos sen.) žymeklis.

Išsiruošusius į ekskursiją po Šilutės rajoną kviečiama aplankyti 6 Šilutės rajono piliakalnius: Venckų, Vanagių, Žakainių, Pavilnučių, Paulaičių ir Sakūtėlių. Šilutės muziejus yra išleidęs lankstinuką su rekomenduojamu kelionės maršrutu. Ekskursijos dalyviams pasakojama apie  piliakalnio struktūrą ir sudėtines jo dalis, aptariami skirtingi piliakalnių raidos etapai.

Šiandien paminklosaugininkų, bendruomenių, iniciatyvių žmonių rūpesčiu piliakalniai prižiūrimi ir tvarkomi. Vis dažniau galime pamatyti virtine mašinų ir būrius žmonių, kurie keliaudami Lietuvos ir rajono keliais lanko įdomius ir svarbius mūsų krašto istorijos  paminklus – piliakalnius.

Šiemet apie Pamario krašto piliakalnius rašysime dar ne kartą.

 

 

Žakainių piliakalnis (Gardamo sen.).
Šilutės muziejaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite