Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis.

Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.

 

„Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame ir porų, kurioms bendro būsto pirkimas yra didesnis įsipareigojimas vienas kitam nei santuoka“, – komentuoja „Realco“ pardavimų vadovė Vytautė Autukė (foto).

Bendrovės užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, maždaug kas trečias būsto pirkėjas arba 37 proc. yra susituokusios poros. Tuo tarpu nesusituokusių porų, perkančių būstą, yra vos 9 proc. Dažniausiai nuo būsto įsigijimo nesusituokusias poras atbaido nežinomybė, kaip gali susiklostyti jų santykiai. Ką nesėkmės atveju reikės daryti su bendrai įsigytu NT?

„Pastebime, kad jei poros nesieja vestuvių planai ar sužadėtuvės, tai dažniau įsigyti turtą kartu su partneriu baiminasi moterys. Greičiausiai taip yra todėl, kad jos nežino, jog joms turtas priklausytų tiek pat, kiek jų partneriui, jei būstas būtų perkamas kartu. Be to, dvejones galima pašalinti oficialiai sudarius ikivedybinę sutartį, kuri turėtų būti patvirtinta notaro“, – aiškina ji.

Ekspertė sako, jog nesusituokusios poros dažniausiai dėmesį kreipia ne į būsto keliamas emocijas, bet į jo likvidumą. Paprastai jos renkasi 2-3 kambarių, ne paties didžiausio ploto būstus. Taip pat tokios poros mažiau žino apie savo poreikius būstui, nes jis dažnu atveju yra pirmas. Vėliau, susituokę ar susilaukę vaikų, pirkėjai ateina su labai tiksliais norais: kad būstas būtų erdvesnis, šviesesnis, svarbu daugiau kambarių, pastato aukštas, terasa.

Teisės į būstą vienodos

Anot V. Autukės, gana dažnai būsto pirkėjams kyla klausimų, kuo skiriasi būsto įsigijimo procesas, kai būstą savo reikmėms perka vienas asmuo ir kai tai daro santykių oficialiai neįregistravusi pora.

„Perkant asmenine nuosavybe NT disponuoja vienas asmuo – jis vienas sprendžia, ar būste gyventi, ar jį parduoti, o gal nuomoti. Perkant būstą partnerystėje, bet neįregistravus santuokos, jis kiekvienam iš partnerių paprastai priklauso po lygiai. Atitinkamai parduodant ar nuomojant tokį būstą sprendimas taip pat turi būti abiejų asmenų. Būna atveju, kai partneriai proporcijas pasiskirsto ir kitokiomis dalimis, pavyzdžiui, trečdalis nuosavybės vienam ir du trečdaliai kitam. Taip nutariama, kai vienas iš asmenų skiria daugiau lėšų ir nori tai įtvirtinti sutartyje bei nuosavybės dokumentuose“, – pasakoja pašnekovė.

Jeigu pora nori apsidrausti nuo ateityje galimai kilsiančių nesutarimų dėl būsto, patariama dar prieš įsigyjant NT pasirašyti tarpusavio ikivedybinę sutartį, kurioje būtų aptarti visi su turto naudojimu ir dalyba susiję klausimai. Tokia notaro patvirtinta sutartis gali būti keičiama abiejų šalių sutikimu bet kuriuo metu, o susituokus jos sąlygas galima perkelti į povedybinę sutartį.

„Realco“ pardavimų vadovė pataria, būstą nusprendusiai įsigyti nesusituokusiai porai pirmiausia apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti. Banko darbuotojai vertina abu asmenis, jų kreditingumo istoriją, darbo užmokestį, patirtį.

„Būna atvejų, kai vienas asmuo poroje uždirba per mažai arba neturi reikiamo darbo stažo paskolai gauti, bet partnerio atlyginimas ir patirtis yra pakankami, tad paskola suteikiama. Pora, net ir nesusituokusi, vertinama bendrai, o ne po vieną asmenį atskirai, nebent kažkurio asmens kreditingumas labai rizikingas. Tačiau tai, ar žmonės ima paskolą susituokę, ar ne, jų kreditingumui įtakos nedaro“, – sako V. Autukė.

Vėliau, išsiaiškinusi kreditavimo galimybes bei sąlygas ir radusi tinkamą būstą, pora turėtų abiejų vardu pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju. Su šia sutartimi banke abiejų poros narių vardu pasirašoma kredito sutartis – tai reiškia, kad abu partneriai vienodomis sąlygomis prisiima atsakomybę vykdyti sutarties įsipareigojimus.

Būsto dalybos nutrūkus santykiams

Nors visos poros bendro gyvenimo pradžioje tikisi, kad santykiai klostysis sėkmingai, dalis neišvengia išsiskyrimo. Tiesa, V. Autukė atkreipia dėmesį, kad NT dalybos iššūkių gali vienodai kelti tiek susituokusiems, tiek to nepadariusiems besiskiriantiems partneriams.

Ekspertė vardija, kad yra keletas variantų, kaip nesusituokusiems partneriams pasidalinti turimą NT.

„Galima bendru sutarimu parduoti NT, padengti paskolą ir pasidalinti likusias nuosavas lėšas. Kitas būdas – vienam iš partnerių išpirkti kito partnerio dalį, tačiau tam būtinas kredituojančios įstaigos leidimas. Jis paprastai suteikiamas, jei turtą norinčio išpirkti poros nario pajamos ir kreditingumas yra tinkami. Įgyvendinus šį būdą, NT tampa asmenine nuosavybe“, – patarimais dalijasi „Realco“ atstovė.

Jeigu bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, o vienas partneris nesutinka kitam parduoti ar leisti kitaip disponuoti NT, arba jei kredituojanti įstaiga nesutinka nei vienam iš partnerių perleisti kredito sutarties, tuomet lieka teisminio įrodinėjimo kelias.

„Tuo tarpu susituokusių žmonių turto dalybos visais atvejais, net jei ir yra šalių bendras susitarimas, turi būti patvirtinamos teismo. Teismas turi priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kas apima ir turimo turto dalybas“, – konstatuoja V. Autukė.

Ekspertė apibendrina, kad būsto įsigijimas, o prireikus ir jo dalybos yra aiškiai reglamentuotas procesas, nepriklausomai nuo to, kas jį perka – vienas asmuo, santykių neįforminusi pora ar sutuoktiniai. Svarbiausia atlikti namų darbus ir nebijoti pasikonsultuoti su specialistais.

Kristina Grubliauskaitė–Svitojė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kiek kišenpinigių duoti vaikams ir kaip jiems padėti suprasti pinigų vertę?

Įsibėgėjant mokslo metams tėvams kyla klausimas: kiek kišenpinigių duoti vaikui ir kaip jį išmokyti juos valdyti? Patarimais tėvams, kaip savo atžalas pamažu mokyti atsakingai elgtis su pinigais, dalijasi Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas. Nebūtina laukti problemos Norėdami išugdyti supratimą apie pinigų vertę, tėvai turėtų kuo anksčiau vaikams pradėti pasakoti apie kasdieninius pirkinius, patiriamas išlaidas ir jų dydį bei galimybes taupyti. Dviejų vaikų tėvas E. Jurevičius su savo dukra apie pinigus pradėjo kalbėti, kai jai buvo treji. Jis įsitikinęs,

Kas yra Reiki ir kaip juo užsiimti?

Reiki gydymo sistema gydymui naudoja universalią gyvybinės jėgos energiją. Perkeliant ir manipuliuojant savo prigimtinės energijos srautu į kito kūną, ši energija gali būti naudojama išgydyti tiesiogiai arba perkeliant kūrinį gaunantį subjektą į gilaus atsipalaidavimo ir saugumo būseną, kad jo kūnas galėtų išgydyti save. Teigiama, kad aukšto Reiki lygio specialisto gydomasis prisilietimas skleidžia šilumą, komfortą ir net dilgčiojimo pojūtį kūne. Kas yra Reiki? Reiki atsirado Japonijoje, nors viena iš dviejų šakų vadinama Vakarų Reiki ir dažniausiai praktikuojama JAV. Reiki yra japonų

Kada ir kodėl verta plauti automobilio variklį?

Švaros paslaugų ekspertai primena po kapotu besislepiančio variklio priežiūros svarbą – neplaunant jo didėja rizika laiku nepastebėti rimtų gedimų ir užbėgti jiems už akių, susidurti su aušinimo problemomis ir į saloną sklindančiais nemaloniais kvapais. Variklį rekomenduojama plauti bent kartą per dvejus metus važinėjant mieste arba 1-2 kartus per metus eksploatuojant automobilį žvyrkeliais. Nors automobilio variklis slepiasi po kapotu ir įprastai yra atidengiamas tik papildyti langų plovimo skysčiui, ant jo vis viena kaupiasi nešvarumai, kuriuos rekomenduojama šalinti. „Daugiausia purvo ir dulkių

Šilutiškius teis naujuose teismo rūmuose

Prieš mėnesį į rekonstruotą pastatą persikraustę Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai surengė atidarymo iškilmes. Per šventę Tauragės apylinkės teismo pirmininkas Egidijus Mockaitis akcentavo, kad tai yra itin svarbus istorinis įvykis. Erdvesnes ir šiltesnes patalpas apžiūrėjo svečiai. Įkurtuvių proga Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus pasveikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė. Sveikinimo žodį tarė Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevčius, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Simbolinį raktą nuo pastato įteikė uždarosios akcinės bendrovės

Taip pat skaitykite