Per Užgavėnes – tik sveikatai palankūs blynai!

Užgavėnės – diena, kai iki soties galime valgyti blynų. Mes – už sveikatai palankesnius blynus, kurie naudingesni, lengviau virškinami, gausūs organizmui reikalingų medžiagų ir vitaminų ir žinoma, labai labai skanūs. Tad raitojamės rankoves ir kepam blynus. O kad būtų iš ko rinktis, iniciatyva „Sveikatai palankus“ siūlo net 5 skirtingus receptus. Tiesa, prieš tai trumpa atmintinė, kad blynai būtų ne tik skanūs, bet ir sveiki.

 Svarbu, kad riebalai ar aliejus naudojamas kepimui būtų atsparūs terminiam apdorojimui. Svarbu naudoti kepimui nedidelį kiekį kokybiško aliejaus ar riebalų. Neturi būti blynai prisigėrę riebalų ir apskrudę iki tamsiai rudos spalvos.
Blynams kepti tinkamiausias nerafinuotas kokosų aliejus, turintis daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių, kurios atsparios aukštoms temperatūroms. Jis ne tik suteikia patiekalui gerą skonį, bet ir praturtina organizmą geraisiais riebalais. Tinkamiausias nerafinuotas kokosų aliejus. Taip pat tinka lydytas sviestas ghi, kurį gamino ir mūsų senoliai. Gaminamas maistas su ghi įgauna puikų skonį ir kvapą.
Blynai gali būti kepami ne tik iš viso grūdo miltų, bet ir iš dribsnių, virtų pilnaverčių kruopų (grikių, ryžių, kukurūzų, sorų ir t.t.).
Gamindami įberkite bent po 20 % kitokių miltų. Įtraukite į racioną kukurūzų, grikių, ryžių, viso grūdo kviečių, spelta miltų. Grikių ir avižų miltai ne tik turtingi skaidulinėmis medžiagomis, bet gausu vitaminų, gerai virškinami, tinka įvairiuose kepiniuose.
Tešla gali būti praturtinta daržovėmis ar pasaldinta vaisiais (bananas, moliūgas, obuolys, cukinija, morka ir t. t.)
Kita svarbi sąlyga, kad blynai būtų ne per saldūs ir ne per sūrūs. Druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g, pridėtinio cukraus iki 5 g/100 g.
Visuomet prie blynų tiekite šviežių (šaldytų) džiovintų uogų ar šviežių vaisių. Galite praturtinti maltais linų sėmenimis, sėlenomis ir pan.
Blynus tiekti ne su saldinta grietine, ar sviesto ir grietinės padažu, o šlakeliu nesaldinto graikiško jogurto ir visuomet žiupsneliu šviežių vaisių ar uogų. Gali būti vaisių, uogų, žalumynų ar net daržovių tyrė kaip padažas prie blynų.
 

Sveikatai palankių blynų receptai

KOKOSINIAI BLYNAI

7 šaukštai kokosų drožlių; 4 kiaušiniai; didelis bananas.

Viską sudedame į plaktuvą, išplakę kepame ant nedidelio kiekio nerafinuoto kokosų aliejaus. Esant per tirštai masei galima įpilti vandens, esant per skystai – dėti avižų sėlenų. Tiekite su atvėsintomis braškėmis ir graikišku nesaldintu jogurtu, šviežiais apelsinais ar tiesiog apibrastytkite kokosų drožlėmis. Skanaus!

AVIŽINIŲ DRIBSNIŲ BLYNELIAI SU OBUOLIAIS IR CINAMONU

200 g avižinių dribsnių; 150 g viso grūdo ruginių miltų; 185 g obuolių;  1 kiaušinis; 300 ml vandens; 200 ml pieno (2,5% ); žiupsnelis druskos; nerafinuotas kokosų aliejus kepimui; 1 arb. š. kepimo miltelių; ciberžolės; cinamono.

Avižinius dribsnius užpilti vandeniu ir pienu, 5-10 min. brinkinti. Kiaušinius išplakti ir supilti į avižinių dribsnių masę. Obuolius nuplauti, nulupti, išimti seklalizdžius, sutarkuoti. Sumaišyti miltus, kepimo miltelius, druską, suberti tarkuotus obuolius ir įmaišyti į tešlą. Leisti 5 min. pastovėti, kepti įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Patiekti apibarstant cinamonu. Rekomenduojama tiekti su šviežiomis, džiovintomis uogomis ir vaisiais, maltais riešutais ir sėklomis.

 MOLIŪGŲ BLYNAI SU KEFYRU

500 g moliūgų arba cukinijų; 180 g viso grūdo Spelta kvietinių miltų; 200 ml kefyro (2,5 proc.); 3 kiaušiniai; žiupsnelis druskos; lydytas sviestas kepimui.

Moliūgo minkštimą sutarkuoti su burokine tarka. Kitame inde suplakti kiaušinius, kefyrą ir miltus. Įberti druskos. Išmaišytą masę pilti ant moliūgų ir išmaišius kepti ant aliejaus. Rekomenduojama tiekti su avokado tyre, šviežiomis ar raugintomis daržovėmis.

AVIŽINIAI JOGURTINIAI BLYNAI

250 g avižinių dribsnių; 1 arb. š. kepimo miltelių; 400 g nesaldinto graikiško jogurto; 3 bananai; 1 kiaušinis; nerafinuotas kokosų aliejus kepimui; šaldytos uogos (avietės, šilauogės, braškės); ciberžolė.

Sudėkite visus ingredientus, išskyrus uogas, į maisto smulkintuvą ir gerai išsukite (galima naudoti ir rankinį blenderį). Jeigu tešla per tiršta, galite įpilti pora šaukštų vandens. Išmaišius, leiskite tešlai kiek pastovėti. Įkaitinkite keptuvę su aliejumi. Pilkite tešlos su šaukštu į keptuvę (ant viršaus jei norite galite dėti uogų). Kepkite kelias minutes, kai tešloje matysite burbuliukus, blynus apverskite. Pateikiama su norimu užpilu. Rekomenduojama tiekti su šviežiomis, džiovintomis uogomis ir vaisiais, maltais riešutais ir sėklomis. 

AVIŽŲ IR SPELTA MILTŲ BLYNAI SU BRAŠKĖMIS IR AVIETĖMIS

200 g avižinių dribsnių; 200 g viso grūdo Spelta kvietinių miltų; 500 ml avižų pieno; žiupsnelis druskos ir nerafinuoto cukraus; ciberžolė; nerafinuotas kokosų aliejus kepimui.

Sudėkite visus ingredientus ir gerai išmaišykite. Kepkite įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Tiekite su šaldytomis avietėmis bei trintomis braškėmis.

Parengė: Sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė, 8 645 17 472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt

Daugiau sveikatai palankių patiekalų rasite R. Bogušienės knygoje „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“. Įsigyti galite čia: http://sveikataipalankus.lt/produktai/5492-2/

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti