Paviršinių vandens telkinių būklė kelia susirūpinimą

Aplinkos apsaugos agentūra pabaigė projektą, skirtą įgyvendinti paviršinių vandens telkinių valdymo reikalavimus ir taip pagerinti vandenų būklę.

Projekto metu nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų ir visi tarpiniai vandenys (Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantė) neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Tai lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti hidromorfologiniai pokyčiai bei sutelktoji tarša (nuotekos). Įtakos turi ir gamtiniai procesai, besikeičiančios klimatinės sąlygos.

Bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė nesiekia geros pagal 9 kokybinius rodiklius: eutrofikacijos, komerciniams tikslams naudojamų žuvų, mitybos grandinių tarp skirtingų organizmų, pavojingų medžiagų koncentracijos jūroje ir maistui vartojamuose produktuose, biologinės įvairovės, nevietinių rūšių, jūros dugno vientisumo, šiukšlių jūrinėje aplinkoje.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su partneriais – Aplinkos apsaugos politikos centro ekspertais, Gamtos tyrimų centro ir Klaipėdos universiteto mokslininkais, atnaujino ir papildė paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo sistemą, atliko paviršinių vandens telkinių būklės vertinimą, įvertino hidromorfologinių vandens telkinių charakteristikų pakeitimų poveikį paviršiniams vandens telkiniams, nustatė geros būklės neatitikimo priežastis ežerų ir tvenkinių, tarpinių, priekrantės ir upių kategorijos vandens telkiniuose, atliko vandens naudojimo ir sąnaudų susigrąžinimo ekonominę analizę, įvertino taikytų priemonių vandens telkinių būklei gerinti poveikį ir nustatė paviršinių vandens telkinių vandensaugos tikslus.

Atsižvelgiant į Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (JSPD) II-ojo etapo metu atnaujintą Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jų aplinkai įvertinimą, geros aplinkos būklės savybes ir atnaujintus aplinkos apsaugos tikslus ir susijusius rodiklius, esamų priemonių įvertinimą ir nustatytus trūkumus, trukdančius siekti jūros aplinkos apsaugos tikslų ir geros aplinkos būklės, parengta atnaujinta priemonių Baltijos jūros aplinkos būklei pagerinti programa. Įvertinus projekto rezultatus, pagrindu buvo parengtos ir pateiktos ataskaitos Europos Komisijai: tretieji Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planai pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD) reikalavimus ir atnaujinta priemonių gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti programa pagal JSPD reikalavimus.

Įgyvendinant projektą gauta svarbi mokslinė ir ekspertinė informacija padėjo tobulinti vandens telkinių būklės vertinimo sistemą, nustatyti poveikius ir geros būklės neatitikimo priežastis, nustatyti paviršinių vandens telkinių vandensaugos tikslus ir parengti atnaujintą priemonių gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti programą. Atnaujintų upių baseinų rajonų valdymo planų bei priemonių programų ir atnaujintos priemonių gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti programos įgyvendinimas leis pagerinti paviršinių vandens telkinių būklę. Švaresni paviršiniai vandens telkiniai sudarys palankesnes sąlygas turizmo ir rekreacijos vystymui, sukurs sveikesnę žmogaus gyvenamąją aplinką, padės išsaugoti biologinę įvairovę.

Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-001 priemonę „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“.

Projektas buvo skirtas įgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD), Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (JSPD) ir atitinkamų susijusių Lietuvos teisės aktuose reikalavimus dėl paviršinių vandens telkinių valdymo siekiant geros jų būklės.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas uždraudė neatlygintinai dalyti vienkartinius indus

Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuo 2025 m. gegužės 1 d. sutarta uždrausti viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius, pvz., vienkartinius bokalus, lėkštes, kavos puodelius ir kt. Tokiu būdu siekiama skatinti vartotojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę, mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą. Pagal priimtus pakeitimus viešojo maitinimo vietose kaip alternatyva vienkartiniams indams turės būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo

Gardamo kaimo bendruomenė prašo savivaldybės 1000 eurų

Šilutės r. savivaldybės taryba kitą savaitę, be kitų klausimų, posėdyje  svarstys, ar iš savivaldybės biudžeto sušelpti Gardamo kaimo bendruomenę „Tenenys“. Pinigų prašo vaikų žaidimo aikštelei įrengti. Savivaldybės tarybai adresuotas Gardamo kaimo bendruomenės „Tenenys“ prašymas prisidėti prie įgyvendinamo projekto „Viešoji erdvė bendruomenės poreikiams“ skiriant 1000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Bendruomenė paraišką teikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Projekto vertė – 6500 Eur. Projektas turi būti įgyvendintas iki šių metų spalio 31

Savaitgalį žada iki +29 °C  

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad artėjantis savaitgalis bus karštas. Vėsiau tik pajūryje.  Liepos 20 d., šeštadienį, vietomis, didesnė tikimybė šiaurinėje šalies pusėje, trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 10-15, kai kur – 16-18, dieną – 23-28 °C. Liepos 21 d., sekmadienį, kai kur trumpai palis. Vėjas naktį silpnas, dieną šiaurės vakarų, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną – 24-29 °C. Vandens temperatūra upėse siekia 17-25, ežeruose – 22-26, Kuršių mariose – 21-23, Baltijos jūroje – 21

Kelių remontų sezonas pačiame įkarštyje. Ką reikia žinoti vairuotojams?

Ilgai lauktas vasaros sezonas atnešė ne tik šiltus orus atostogaujantiems, bet ir kelia vairuotojams nepatogumų dėl vykdomų kelio remonto darbų. Kelininkai skuba taisyti pagrindines miestų transporto arterijas ir svarbiausius šalies kelius. Remontuojamose atkarpose pasikeičia įprasta eismo tvarka − susiaurėja važiuojamoji dalis, sumažėja leistinas greitis. Neretai įrengiami šviesoforai ir kelio atitvarai, kurie apsunkina vairavimą, todėl vairuotojai turi būti itin dėmesingi. Keliai remontuojami vasarą „Vasaros metu kelių apkrova natūraliai išauga, ypač tuose keliuose, kurie veda į pajūrį, ežeringus regionus, kurortinius miestus. Oficialūs

Taip pat skaitykite