Pavasario darbai gėlyne. Kur dėti žaliąsias atliekas, kad nesiveistų šliužai?

Kruopščiai puoselėtiems gėlynams vis dažniau žalos padaro ne tik netinkamas dirvožemis ar užklupusi sausra, bet ir invaziniai šliužai. Jais atsikratyti sudėtingiau nei užbėgti už akių jiems rastis. Laiku atlikti pagrindiniai pavasario darbai gėlyne užtikrina, kad vasarą galėsite džiaugtis įvairiaspalviais žiedais, o kenkėjai padarys mažiau žalos.

Pašalinkite pernykščius stiebus

Nutirpus sniegui daugiamečiuose gėlynuose lieka pernykščiai augalų stiebai, kuriuos reikėtų pašalinti, kol nepradėjo kaltis nauji stiebeliai. Gėlių augintoja, ūkio „Gėlių upė“ įkūrėja Angelina Kurauskienė pataria sudžiūvusius stiebus pašalinti iš gėlyno, kad atsikratytumėte kenkėjų.

„Stiebus galima pašalinti ir rudenį, bet aš daugiamečių gėlynų prieš žiemą nepjaunu, tuo pasirūpinu atėjus pavasariui. Jei gėlyne vyrauja varpiniai arba gražūs struktūriniai augalai, pvz., gumbenės, monardos, ežiuolės, reikėtų nudžiūvusią dalį nupjauti iki pat žemės, tuomet stiebai gražiai atželia. Tada reikėtų mulčiuoti ar tręšti, to ankstyvą pavasarį užtenka“, – dalijasi patarimais A. Kurauskienė.

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė, primena, kad susidariusių žaliųjų atliekų negalima mesti bet kur, reikėtų kompostuoti arba išmesti į specialius žaliųjų atliekų konteinerius: „Nukarpyti nudžiūvę augalų stiebai, įvairios šakelės, lapai turėtų keliauti į žaliųjų atliekų konteinerį, kurį galima užsisakyti iš anksto. Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, nes jos greičiau užpildo konteinerius, pradeda pūti ir skleisti nemalonų kvapą.

Pasirūpinkite dirvožemiu

Kad augalai klestėtų, svarbu jiems parinkti tinkamą vietą ir įsitikinti, kad dirva būtų pakankamai drėgna arba priešingai – sausa, jei augalai mėgsta sausrą. „Jei sodelis yra nedideliame kieme, kur nėra galimybės turėti komposto, reikėtų pasirūpinti trąšomis. Trūkstant drėgmės, veiksmingai padeda molio milteliai. Būna, kad šalia neseniai pastatytų namų po žeme yra statybinės skaldos, tokia žemė greitai išdžiūsta, todėl čia reikėtų sodinti sausrai atsparius augalus – šalavijus, zundas, šilokus, astrus, bandrenius, vidutiniškai atsparias sausrai ežiuoles, levandas, dekoratyvinius kiečius“, – rekomenduoja A. Kurauskienė.

Anot A. Kurauskienės, kai kurie daugiamečiai augalai po žiemos pašalo iškyla į paviršių, matosi jų šaknys, tuomet reikėtų užpilti papildomai žemės arba komposto. Tokios pagalbos prireikia kroksams, ežiuolėms, pentiniams. Jei gėlynas samanoja, samanas reikėtų pašalinti, jos trukdo prasikalti stiebeliams.

D. Skrupskelienė atkreipia dėmesį, kad žemės derlingumą pagerina ne tik sintetinės trąšos, tačiau ir pačių pasigamintas kompostas. „Kompostuoti galima visas žaliąsias atliekas – lapus, nedideles šakeles, gėles, žolę, pelenus, augalinio maisto likučius, laikraštinį popierių, pjuvenas. Kompostas tampa puikiu dirvožemiu įvairiems augalams. Žaliųjų atliekų konteinerių turinys taip pat yra kompostuojamas specialiose kompostavimo aikštelėse, o pagamintas kompostas keliauja į ūkius, naudojamas dirvožemio praturtinimui.“

Tinkamai patręškite

Jaukumo gėlynams vasarą suteikia ir medžiai, tačiau rudenį prikritę lapai kelia papildomų rūpesčių. A. Kurauskienė teigia, kad po medžiais dirva yra kitokia, tamsesnė, turtingesnė, nes ją patręšia nukritę lapai. Natūraliai yrantys lapai užtikrina bioįvairovę gėlyne – veisiasi sliekai, žiemoja vabzdžiai.

„Pernykščius lapus aš paprastai palieku gėlyne, nes tai puikus, lengvai suyrantis mulčas, tačiau reikia turėti omenyje, kad po lapais slepiasi sraigės ir šliužai. Pavasarį reikėtų tikrinti, ar jų nėra. Šliužus galima naikinti ir moliuskocidais, bet paprasčiau tokiu atveju lapus nugrėbti ir pašalinti“, – komentuoja A. Kurauskienė.

Žaliųjų atliekų susidaro ir tvarkant rožynus, šalinant eglišakes, po kuriomis augalai žiemojo. A. Kurauskienė pataria rožes atidengti palaipsniui. Nusistovėjus 5 laipsniams šilumos, reikėtų atidengti plėvelę, po keleto dienų nuimti ir eglišakes, kad nesusidarytų pumpurų, kurie užėjus pavasarinėms šalnoms gali nušalti.

„Pernykščius lapus, nuo peržiemojusių augalų nuimtas eglišakes galima mesti į žaliųjų atliekų konteinerį. Jei žaliųjų atliekų susidaro itin daug, verta pasirūpinti didmaišiais – į juos telpa iki 800 kg žaliųjų atliekų. Svarbu nepamiršti, kad didmaišiuose atliekos turėtų būti homogeniškos, negalima žaliųjų atliekų maišyti su statybinėmis ar kitomis atliekomis“, – rekomenduoja D. Skrupskelienė.

Miglė Valaitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Šiais metais daugiamečių pievų atkurti nereikės

Europos Komisijai priėmus deleguotojo reglamento papildymą, susijusį su pirmuoju geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažįsta netekusiu galios. Visiems žemės ūkio veiklos subjektams iki kovo 20 d. bus išsiųsti pranešimai apie daugiamečių pievų atkūrimo procedūros netaikymą. Europos Komisija priėmė papildytą deleguotąjį reglamentą, kurio vienas iš papildymų valstybėms narėms suteikia galimybę netaikyti reikalavimo atkurti daugiametes pievas, jeigu plotas, kuris turi būti pertvarkytas į daugiametes pievas arba kuriame turi būti įkurtos daugiametės

Žydų gelbėtojos – vienuolės iš Švėkšnos

Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu. Žydų gelbėtojai – asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu įvairiais būdais gelbėję žydus nuo sunaikinimo. Manoma, jog išgelbėti vieną gyvybę prireikdavo bent 5-10 žmonių. Už žydų gelbėjimą grėsė įvairios bausmės. Jeigu išduotas žydus slėpęs asmuo aiškindavo, kad tai darė dėl pinigų, jam buvo skiriami trys mėnesiai

Tūkstančiai iškeltų inkilų ir išskirtinė lesyklėlė paukščių sostinėje – Ventėje

Daugiau nei 8 tūkst. naujų namų sparnuočiams – tiek inkilų miškininkai kartu su ornitologais ir gamtos mylėtojais kovo 15 d. iškėlė 35-iose Lietuvos miškų vietose. Inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ rengę miškininkai sulaukė gausaus būrio talkininkų. Metinė šventė Daugiau nei šimtmetį minima ir miškininkų organizuojama inkilų kėlimo šventė, kasmet pritraukia vis daugiau paukščių mylėtojų iš visos Lietuvos. Vieną kartą metuose vykstančioje šventėje miškininkai kvietė dalyvauti ne tik švietimo įstaigas, bet ir gamtai bei paukščiams neabejingą visuomenę. Akcijos metu miškininkai

Taip pat skaitykite