Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių. 

Žala kasmet didėja 

„Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją.

Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140, o 2020 metais fiksavome beveik 200. Matant augantį susidomėjimą paspirtukais, šiais metais gali nutikti ir dar daugiau nelaimingų atsitikimų, todėl svarbu kalbėti, kaip jų išvengti“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Nuostoliai viršija 60 tūkst. eurų

Dažnas elektrinio paspirtuko vairuotojas nesusimąsto, kad neatsargus važiavimas gali padaryti žalos kitoms transporto priemonėms ir žmonių sveikatai – nukenčia tiek patys vairuotojai, tiek ir aplinkiniai žmonės. Vairuojant bet kokias transporto priemones svarbu įsivertinti vairavimo įgūdžius ir pasirinkti saugų greitį.

„Matyt elektrinis paspirtukas daugeliui siejasi su linksmu pasivažinėjimu, dar visai neseniai atrodė, kad tik vaikai važinėja paspirtukais. Todėl gali būti, jog važiuojama atsipalaidavus, nesusikaupus, ne taip atidžiai stebint kitus eismo dalyviu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad įvykus avarijai dėl paspirtuko vairuotojo kaltės, žalą teks atlyginti jam pačiam.

Vertinant patirtus nuostolius eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, matomas didelis augimas. 2019 metais nuostolių suma viršijo 31 tūkst. eurų, o 2020 metais išaugo dvigubai – suma viršijo 61 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.

Bendrovė pastebi, kad jau šių metų kovo mėnesį paspirtukų vairuotojams buvo sumokėta daugiau nei 3200 eurų suma žaloms padengti.

Ne visi žino taisykles

Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad važiuojant su variklį turinčiais paspirtukais, kurie išvysto iki 25 km/val. greitį, važiuodamas važiuojamąja dalimi, paspirtuko  vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Elektriniu paspirtuku (kurių greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Draudikas teigia, kad yra ir daugiau taisyklų, kurių privalo laikytis kiekvienas paspirtukų vairuotojas. Viena svarbiausių yra kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas – to daryti negalima.

„Važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantys, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Ypač didelė rizika – kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas. Paspirtukų vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, tačiau daugelis šios taisyklės nesilaiko. Elektrinio paspirtuko vairuotojas turėtų nulipti ir jį pervesti, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.

Naujausi elektriniai paspirtukai gali išvystyti ir iki 45 kilometrų per valandą greitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad paspirtukams, važiuojantiems greičiau nei 25 kilometrų per valandą greičiu, reikalingas vairuotojo pažymėjimas, privaloma dėvėti šalmą ir draudžiama važiuoti šaligatviais, dviračių takais“, – dėmesį atkreipia Artūras Juodeikis.

Rolanda Lipnevičiūtė, „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geliniai priauginimai privers jus visam laikui atsisakyti akrilo

Tik nedaugelis dalykų man teikia didesnį pasitenkinimą ir atpalaiduoja labiau nei kelionė į nagų saloną, kad galėčiau pasidaryti naujus akrilinius nagus. Tai smulkmenos, kurių laukiu su nekantrumu, ir kurios daro jį tokį mielą. Nuo nagų lako spalvos pasirinkimo iki nagų apdirbimo įrankių išlyginančio nagų nelygumus, burzgimo garso ir, žinoma, išėjimo su šviežiai dengtais nagais, kuriais galėsiu baksnoti, baksnoti, baksnoti į kiekvieną paviršių, pro kurį praeisiu. Paskui ateina ne tokia džiuginanti dalis, pavyzdžiui, nagas lūžta per pusę arba visiškai nulūžta; skausmingas

Rytoj į pamokas sugrįžta Usėnų mokyklos mokiniai

Dėl COVID-19 užkrato plitimo kurį laiką buvo uždaryta Usėnų pagrindinė mokykla. Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė informavo, kad ši mokykla atnaujina darbą, mokiniai rytoj sugrįžta į klases. „Blogai, nes daugelyje mokyklų izoliavosi ir mokinių, ir darbuotojų. Praėjusią savaitę rajono švietimo įstaigose nustatyti 53 nauji susirgimo atvejai. Nerimą kelia Šilutės Žibų pradinė mokykla, kur izoliavosi šeši klasių komplektai“, – situaciją švietimo įstaigose apibūdino vedėja. Yra ir gera žinia. Šiais mokslo metais į mokyklas atėjo 15 mokinių

Šilutės kultūros ir pramogų centras kviečia

Šią savaitę Šilutės kultūros ir pramogų centras kviečia į renginius: rugsėjo 23 d. (ketvirtadienį), 18 val. Šilutės Vydūno gimnazijoje prasidės reguliarūs kino seansai „KINO DEBESYS“, į kuriuos šilutiškius kviesime kiekvieną ketvirtadienį. Šią savaitę kviečiame žiūrėti daug gerų įvertinimų sulaukusį, pirmąjį vaidybinį režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmą „IZAOKAS“. Daugiau inf. https://www.facebook.com/KINOdebesysSilute rugsėjo 25 d. (šeštadienį), 16 val. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyks baigiamasis klasikinės muzikos festivalio „MUZIKINĖ VERDENĖ” koncertas. Programoje: KAUNO VALSTYBINIS CHORAS kartu su soliste, LNOBT operos viltimi pripažinta AISTE PILIBAVIČIŪTE.

Ar tvarkys Švėkšnos sinagogą?

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai renkasi į komitetų posėdžius. Po mėnesio atostogų rengiamasi rugsėjo gale vyksiančiam Tarybos posėdžiui. Vienas iš svarstomų sprendimo projektų yra dėl pritarimo projektui „Švėkšnos sinagogos sutvarkymas ir pritaikymas turizmui“. Pritarimas reikštų įsipareigojimą  prisidėti prie projekto finansavimo iš Savivaldybės biudžeto ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų bei užtikrinti netinkamų finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinų išlaidų padengimą ir tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skiriama parama. Pagal projektą numatyti Švėkšnos sinagogos kapitalinio remonto darbai bei

Taip pat skaitykite