Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių. 

Žala kasmet didėja 

„Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją.

Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140, o 2020 metais fiksavome beveik 200. Matant augantį susidomėjimą paspirtukais, šiais metais gali nutikti ir dar daugiau nelaimingų atsitikimų, todėl svarbu kalbėti, kaip jų išvengti“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Nuostoliai viršija 60 tūkst. eurų

Dažnas elektrinio paspirtuko vairuotojas nesusimąsto, kad neatsargus važiavimas gali padaryti žalos kitoms transporto priemonėms ir žmonių sveikatai – nukenčia tiek patys vairuotojai, tiek ir aplinkiniai žmonės. Vairuojant bet kokias transporto priemones svarbu įsivertinti vairavimo įgūdžius ir pasirinkti saugų greitį.

„Matyt elektrinis paspirtukas daugeliui siejasi su linksmu pasivažinėjimu, dar visai neseniai atrodė, kad tik vaikai važinėja paspirtukais. Todėl gali būti, jog važiuojama atsipalaidavus, nesusikaupus, ne taip atidžiai stebint kitus eismo dalyviu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad įvykus avarijai dėl paspirtuko vairuotojo kaltės, žalą teks atlyginti jam pačiam.

Vertinant patirtus nuostolius eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, matomas didelis augimas. 2019 metais nuostolių suma viršijo 31 tūkst. eurų, o 2020 metais išaugo dvigubai – suma viršijo 61 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.

Bendrovė pastebi, kad jau šių metų kovo mėnesį paspirtukų vairuotojams buvo sumokėta daugiau nei 3200 eurų suma žaloms padengti.

Ne visi žino taisykles

Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad važiuojant su variklį turinčiais paspirtukais, kurie išvysto iki 25 km/val. greitį, važiuodamas važiuojamąja dalimi, paspirtuko  vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Elektriniu paspirtuku (kurių greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Draudikas teigia, kad yra ir daugiau taisyklų, kurių privalo laikytis kiekvienas paspirtukų vairuotojas. Viena svarbiausių yra kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas – to daryti negalima.

„Važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantys, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Ypač didelė rizika – kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas. Paspirtukų vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, tačiau daugelis šios taisyklės nesilaiko. Elektrinio paspirtuko vairuotojas turėtų nulipti ir jį pervesti, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.

Naujausi elektriniai paspirtukai gali išvystyti ir iki 45 kilometrų per valandą greitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad paspirtukams, važiuojantiems greičiau nei 25 kilometrų per valandą greičiu, reikalingas vairuotojo pažymėjimas, privaloma dėvėti šalmą ir draudžiama važiuoti šaligatviais, dviračių takais“, – dėmesį atkreipia Artūras Juodeikis.

Rolanda Lipnevičiūtė, „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Mokausi ne klasėje…

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje praūžė praktinių studijų savaitės. Pradinukai tapo gamtininkais-tyrinėtojais ir iššmirinėjo artimas ir tolimas pievas sekiodami įvairiausių rūšių vabalėlius, tyrinėdami juos stebinančią augmeniją. 5 ir 8 klasių mokiniai, dirbę savarankiškai nuotoliniu būdu, kūrybiškai atliko pateiktas užduotis ir pristatė savo veiklų rezultatus  konferencijoje „Mokausi pats!“. Šeštokams  priskirta menų programa „M. K.  Čiurlionis – paslaptys kasdienybėje “. Jiems teko pasinerti į šio menininko kūrybą – paieškoti savyje dailininko ir muzikanto gyslelės. Septintokai  tobulino gimtosios ir užsienio kalbų įgūdžius programoje

Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.   Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc.

Taip pat skaitykite