Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių. 

Žala kasmet didėja 

„Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją.

Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140, o 2020 metais fiksavome beveik 200. Matant augantį susidomėjimą paspirtukais, šiais metais gali nutikti ir dar daugiau nelaimingų atsitikimų, todėl svarbu kalbėti, kaip jų išvengti“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Nuostoliai viršija 60 tūkst. eurų

Dažnas elektrinio paspirtuko vairuotojas nesusimąsto, kad neatsargus važiavimas gali padaryti žalos kitoms transporto priemonėms ir žmonių sveikatai – nukenčia tiek patys vairuotojai, tiek ir aplinkiniai žmonės. Vairuojant bet kokias transporto priemones svarbu įsivertinti vairavimo įgūdžius ir pasirinkti saugų greitį.

„Matyt elektrinis paspirtukas daugeliui siejasi su linksmu pasivažinėjimu, dar visai neseniai atrodė, kad tik vaikai važinėja paspirtukais. Todėl gali būti, jog važiuojama atsipalaidavus, nesusikaupus, ne taip atidžiai stebint kitus eismo dalyviu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad įvykus avarijai dėl paspirtuko vairuotojo kaltės, žalą teks atlyginti jam pačiam.

Vertinant patirtus nuostolius eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, matomas didelis augimas. 2019 metais nuostolių suma viršijo 31 tūkst. eurų, o 2020 metais išaugo dvigubai – suma viršijo 61 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.

Bendrovė pastebi, kad jau šių metų kovo mėnesį paspirtukų vairuotojams buvo sumokėta daugiau nei 3200 eurų suma žaloms padengti.

Ne visi žino taisykles

Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad važiuojant su variklį turinčiais paspirtukais, kurie išvysto iki 25 km/val. greitį, važiuodamas važiuojamąja dalimi, paspirtuko  vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Elektriniu paspirtuku (kurių greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Draudikas teigia, kad yra ir daugiau taisyklų, kurių privalo laikytis kiekvienas paspirtukų vairuotojas. Viena svarbiausių yra kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas – to daryti negalima.

„Važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantys, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Ypač didelė rizika – kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas. Paspirtukų vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, tačiau daugelis šios taisyklės nesilaiko. Elektrinio paspirtuko vairuotojas turėtų nulipti ir jį pervesti, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.

Naujausi elektriniai paspirtukai gali išvystyti ir iki 45 kilometrų per valandą greitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad paspirtukams, važiuojantiems greičiau nei 25 kilometrų per valandą greičiu, reikalingas vairuotojo pažymėjimas, privaloma dėvėti šalmą ir draudžiama važiuoti šaligatviais, dviračių takais“, – dėmesį atkreipia Artūras Juodeikis.

Rolanda Lipnevičiūtė, „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“. Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa. Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir

Policija praneša apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK informuoja apie įvykius Šilutės rajone, kurie tiriami. Gruodžio 6 d. vakare namuose Lauko g., Šilutėje, rastas moters, gim. 1968 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Policija tiria lapkričio 25 d. vėlaus vakaro įvykį, kai Statybininkų g., Šilutėje,  neblaivus (0,88 prom.) vyras, gim. 1982 m., sukėlė fizinį skausmą kitam neblaiviam (1,32 prom.) vyrui, gim. 1963 m. Gruodžio 6 d. naktį iš vyro, gim. 1982 m., namų Laisvės al., Šilutėje, moteris, gim. 1985

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamos korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos sisteminės korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje. Vakar (gruodžio 6 d.) sulaikytas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Taip pat vakar sulaikyti dviejų privačių bendrovių vadovai, vienam iš jų pareikšti įtarimai dėl papirkimo, kitam – dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atliekami suplanuoti tyrimo veiksmai. Vakar atliktos kratos Šilutės r. savivaldybėje, kitose tyrimui reikšmingose vietose.

Šių metų Laisvės premija paskirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui

Seimas nusprendė šių metų Laisvės premiją skirti Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. V. Zelenskis – kovos už laisvę priešakyje „Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Taip pat skaitykite