Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių. 

Žala kasmet didėja 

„Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją.

Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140, o 2020 metais fiksavome beveik 200. Matant augantį susidomėjimą paspirtukais, šiais metais gali nutikti ir dar daugiau nelaimingų atsitikimų, todėl svarbu kalbėti, kaip jų išvengti“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Nuostoliai viršija 60 tūkst. eurų

Dažnas elektrinio paspirtuko vairuotojas nesusimąsto, kad neatsargus važiavimas gali padaryti žalos kitoms transporto priemonėms ir žmonių sveikatai – nukenčia tiek patys vairuotojai, tiek ir aplinkiniai žmonės. Vairuojant bet kokias transporto priemones svarbu įsivertinti vairavimo įgūdžius ir pasirinkti saugų greitį.

„Matyt elektrinis paspirtukas daugeliui siejasi su linksmu pasivažinėjimu, dar visai neseniai atrodė, kad tik vaikai važinėja paspirtukais. Todėl gali būti, jog važiuojama atsipalaidavus, nesusikaupus, ne taip atidžiai stebint kitus eismo dalyviu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad įvykus avarijai dėl paspirtuko vairuotojo kaltės, žalą teks atlyginti jam pačiam.

Vertinant patirtus nuostolius eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, matomas didelis augimas. 2019 metais nuostolių suma viršijo 31 tūkst. eurų, o 2020 metais išaugo dvigubai – suma viršijo 61 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.

Bendrovė pastebi, kad jau šių metų kovo mėnesį paspirtukų vairuotojams buvo sumokėta daugiau nei 3200 eurų suma žaloms padengti.

Ne visi žino taisykles

Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad važiuojant su variklį turinčiais paspirtukais, kurie išvysto iki 25 km/val. greitį, važiuodamas važiuojamąja dalimi, paspirtuko  vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Elektriniu paspirtuku (kurių greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Draudikas teigia, kad yra ir daugiau taisyklų, kurių privalo laikytis kiekvienas paspirtukų vairuotojas. Viena svarbiausių yra kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas – to daryti negalima.

„Važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantys, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Ypač didelė rizika – kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas. Paspirtukų vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, tačiau daugelis šios taisyklės nesilaiko. Elektrinio paspirtuko vairuotojas turėtų nulipti ir jį pervesti, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.

Naujausi elektriniai paspirtukai gali išvystyti ir iki 45 kilometrų per valandą greitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad paspirtukams, važiuojantiems greičiau nei 25 kilometrų per valandą greičiu, reikalingas vairuotojo pažymėjimas, privaloma dėvėti šalmą ir draudžiama važiuoti šaligatviais, dviračių takais“, – dėmesį atkreipia Artūras Juodeikis.

Rolanda Lipnevičiūtė, „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite