Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti

Verslininkė sakė, kad ES parama suteikė jos ir vyro verslui didelių galimybių. Ingos Kilčiauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien.

Plėtrą diktavo poreikiai

I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą poilsiauti. „Atvažiuodavo ir kitų poilsiautojų bei vis paklausdavo, ar nenuomojame baidarių, – prisiminė pašnekovė. – Mums būdavo įdomu ir keista, kodėl žmonės klausia. Taip kilo idėja pabandyti užsiimti baidarių nuoma. Prieš dvylika metų jų paklausa buvo tikrai didelė, o pasiūla gerokai mažesnė nei šiandien.“

Iš pradžių, anot verslininkės, jie įsigijo šešias baidares, vėliau – dar keturias. „Matėme, kad trūksta ne tik baidarių, bet ir stovyklavietės, pirtelės, kurių pageidavo klientai, – sakė moteris. – Pirmiausia verslo plėtrą padiktavo rinka. Taip pamažu įsirengėme stovyklavietes, sutvarkėme upės pakrantę, pastatėme namelius svečiams, pirtelę, įsigijome kubilą, įrengėme vaikų žaidimų aikštelę, kurioje yra ir sūpynės, ir čiuožykla, ir batutas.“ Šiuo metu, anot I. Kilčiauskienės, jie turi tris atskiras stovyklavietes, kiekviena iš jų turi savo teritoriją, pavėsinę, atskirą pirtį, žaidimų, tinklinio, futbolo aikšteles, yra krepšinio stovų. Trijuose kaimo turizmo sodybos namukuose verslininkė gali apgyvendinti grupes iki šešiolikos asmenų.

Siūlys naujoves

Kadangi KPP veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ reikalauja paraišką teikti su partneriu, vykdančiu tą pačią veiklą, I. Kilčiauskienė tai darė kartu su vyru Audriumi, kuris pagal verslo liudijimą užsiima baidarių nuoma, turi automobilį ir priekabą joms vežioti. O I. Kilčiauskienė rūpinasi svečių apgyvendinimu, prižiūri prie Šventosios upės įrengtas stovyklavietes.

Parama verslininkai naudojosi jau ne kartą, štai ir dabar laukia dėl karantino užsitęsusio pernai pateiktos paraiškos patvirtinimo.

„Anksčiau gautą paramą naudojome tiek pirmajai interneto svetainei kurti, tiek kompiuteriui bei spausdintuvui pirkti, tiek pirtelėms, kubilui ar vaikų žaidimų aikštelėms įsirengti, tiek baidarėms įsigyti, – teigė verslininkė. – O jei viskas bus gerai ir bus skirtos prašomos lėšos, tai statysime dar vieną namelį, nuotekų valymo įrengimus, įsirengsime saulės elektrinę ant stogo ir kaip naujovę pasiūlysime klientams kabančias palapines.“ Tokios palapinės, anot pašnekovės, Lietuvoje bus pirmosios, jos kabos ant lynų tarp medžių ir atrodys panašiai kaip hamakai, tik su stogu.

Ragina išdrįsti

Pasakiškame Anykščių rajono kampelyje įsikūrę verslininkai nepasigailėjo ryžęsi kreiptis paramos – papildoma piniginė injekcija pasiteisino ir suteikė daugiau galimybių. Kaip sakė I. Kilčiauskienė, galimybę teikti paraišką ji pastebėjo naršydama internete, o projektus visada rašo pati.

Anot pašnekovės, jei ne galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama pagalba, jųdviejų su vyru verslai atrodytų visai kitaip nei dabar. „Pajėgumai būtų kiti, baidarių turėtume mažiau, kaimo turizmo sodybos infrastruktūra būtų visiškai kitokia, gerokai kuklesnė“, – svarstė moteris. Šiuo metu aktyvaus poilsio mėgėjams verslininkai gali pasiūlyti keliauti ne tik šalia kaimo turizmo sodybos tekančia ilgiausia upe Lietuvoje Šventąja, kuri prasideda ir baigiasi mūsų šalyje, bet ir jos intakais ar kitomis aplinkinėmis Aukštaitijos upėmis – Vyžuona, Jara, Virinta, Širvinta. Be to, dabar sutuoktiniai turi galimybę pasiūlyti pramogų ir įmonėms bei gausesnėms turistų grupėms.

„Kiek žinau, bendradarbiavimas Lietuvoje jau pamažu prigyja, – sakė I. Kilčiauskienė. – Gal žmonės dar kiek bijo rizikuoti,  gal dar trūksta pasitikėjimo vienų kitais, tačiau užsienyje bendradarbiavimas labai populiarus.“

Paramos intensyvumas – iki 100 procentų

Paraiškos pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ bus priimamos visą spalį, iki lapkričio 4 d. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal priemonę skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendriems darbo procesams, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. eurų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų. Skiriamos paramos intensyvumas priklauso nuo patirtų išlaidų: projekto bendrosios išlaidos bus finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., o tais atvejais, kai verslo planas įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti verslo plano išlaidų.

Užsak. Nr.2020/61.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite