Papildomai 20 milijonų eurų vietinės reikšmės keliams

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti.

Klaipėdos apskrities septynioms savivaldybėms paskirta 2295,4 tūkst. Eur. Per 830 tūkst. Eur tenka Klaipėdos miestui, per 389 tūkst. Eur – Klaipėdos rajonui, Šilutės rajonas pagal skirtųjų lėšų sumą yra trečioje vietoje, gauna 357 tūkst. Eur.

„Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų naudoti tik žvyrkeliams asfaltuoti. Taip siekėme neriboti savivaldybių sprendimų ir suteikti joms laisvę panaudoti skiriamas lėšas vietinės reikšmės keliams savo nuožiūra, pagal savus prioritetus, nes tik pačios savivaldybės geriausiai žino, kokiems jų valdomiems keliams tvarkyti investicijų labiausiai reikia“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Iki šiol pagal Biudžeto įstatymą savivaldybėms kasmet būdavo skiriama lėšų vietiniams žvyrkeliams asfaltuoti. Šiemet paskirstytas tokias lėšas visos savivaldybės galės naudoti bet kuriems jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, įskaitant žvyrkelius. Ši suma savivaldybėms paskirstyta papildomai prie jau gautų KPPP lėšų.

Pagal susisiekimo ministro patvirtintą KPPP finansavimo lėšų paskirstymo savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams 2021 m. tvarkos aprašą, 35 proc. lėšų (apie 7 mln. eurų) skiriama miestų savivaldybėms ir 65 proc. (apie 13 mln. eurų) – kitoms savivaldybėms. Konkrečios lėšos kiekvienai savivaldybei nustatomos pagal jų nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.

Finansuojami vietinės reikšmės keliai turės būti oficialiai valdomi savivaldybių, t. y. turės būti įtraukti į savivaldybių tarybų patvirtintus kelių su nurodytais kelių numeriais ir pavadinimais sąrašus. Numatomų tvarkyti kelių objektų sąrašus savivaldybės turės suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Šiuo etapu užbaigiama paskirstyti 2021 m. numatytas KPPP lėšas (531,6 mln. eurų).

2021 m. KPPP lėšos paskirstytos vadovaujantis iki šiol galiojusia tvarka,  tačiau artimiausiu metu numatomi esminiai pokyčiai. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia KPPP lėšų administravimo sistemos pertvarką, pagal kurią naujas KPPP finansavimo modelis bus taikomas jau nuo 2022 m. Taip siekiama užtikrinti nuolatinį, ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą, paremtą aiškiais kriterijais, rodikliais ir strateginiais dokumentais. Taip pat norima užtikrinti, kad savivaldybės gautų didesnę KPPP lėšų dalį, kuri būtų paskirstoma visoms šalies savivaldybėms aiškiais ir lygiateisiais principais.

Susisiekimo min. inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite