Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo.

Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541.

Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas.

Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau ir pernai tuo pačiu metu lietuvių tuokėsi ne itin daug – tik 538 poros. Sausis santuokai įregistruoti nebuvo populiarus ir 2019 m. Tada susituokė 569 poros.

Įsimylėjėliai santuokai įregistruoti mieliau renkasi vasarį. Pavyzdžiui, pernai artėjant įsimylėjėlių dienai ar per ją vestuves atšoko 1025 poros, užpernai – 762, o šiemet vasarį – jau tik 429 poros.

Per karantiną susituokti nusprendusios poros savo vestuves turėtų prisiminti ilgai. Ne vienas jų dalyvis per oficialiąją ceremoniją pasakoja pasijutęs lyg per karą: aplinkui tuščia ir tylu. „Šventė – sugadinta, bet ir atidėti jos dar kartą nesinori, nes nežinia, kiek visa tai užtruks“, – sako vasarį žiedus sumainę jauni vilniečiai Martyna ir Domas.

Atšokti vestuves jie planavo pernai vasarą, bet prasidėjus pandemijai išsigando ir atšaukė. Rudeniop vilniečiai vis dėlto nusprendė, kad galbūt vasarį santuokai kliūčių nebus, vis dėlto didelių iškilmių taip pat neplanavo ir neprašovė.

Pagal Teisingumo ministerijos rekomendacijas, santuokos registravimo ceremonijos per karantiną turėjo vykti civilinės metrikacijos skyriuose, o juose galėjo dalyvauti tik penki asmenys: jaunieji, du liudytojai ir vertėjas arba fotografas.

Beje, galiojant judėjimo tarp savivaldybių apribojimams, ceremonijos liudytojus jauniesiems irgi buvo rekomenduojama rinktis iš tos pačios savivaldybės.

Tiesa, civilinės metrikacijos įstaiga liudytojams galėjo išduoti pažymą, patvirtinančią kelionės tikslą, bet rizika likti be liudytojų išliko – policijos punkte budintys pareigūnai turėjo teisę spręsti, ar vestuvės yra svari priežastis judėti iš vienos savivaldybės į kitą.

Oficialioji jungtuvių dalis per karantiną privalo trukti ne ilgiau kaip 15 minučių, o jos dalyviai turi paisyti karantino reikalavimų: laikytis saugaus atstumo, dėvėti veidą bei nosį dengiančias kaukes ir, pageidautina, mūvėti pirštines. Poroms taip pat buvo siūloma pasimatuoti temperatūrą.

Beje, įsigaliojus karantino taisyklėms, būsimi jaunavedžiai buvo atkalbinėjami nuo santuokos įregistravimo. Teisingumo ministerija civilinės metrikacijos įstaigas ragino būsimus sutuoktinius informuoti apie galimybę nukelti ceremoniją.

Gali būti, kad nemažai porų įsiklausė į šiuos raginimus ir santuokos registracijai pasirinko kitą datą, tikėdamiesi, jog karantinas bus atšauktas ir ceremonija galės vykti kaip anksčiau.

Pažvelgus į santuokų registracijos kalendorių Vilniuje, akivaizdu, kad jeigu būsimų sutuoktuvininkų lūkesčiai išsipildys ir karantinas bus sušvelnintas, gegužę civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai vėl turės suktis įprastu tempu.

Pirmąjį gegužės savaitgalį Vilniuje jau nėra nė vieno laisvo laiko santuokos ceremonijai metrikacijos skyriuje. Tokia pati situacija ir beveik visą gegužę, birželį ir liepą. Pavėlavusioms anksčiau pradėti planuoti vestuves poroms vasarą į intensyvų jų tvarkaraštį sostinėje dar galima įsisprausti nebent anksti ryte.

Per karantiną sumažėjo ne tik santuokų. Statistikos departamento duomenimis, mažiau nei ankstesniais metais įregistruojama ir ištuokų.

Lietuvos statistikos departamentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite