Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo.

Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541.

Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas.

Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau ir pernai tuo pačiu metu lietuvių tuokėsi ne itin daug – tik 538 poros. Sausis santuokai įregistruoti nebuvo populiarus ir 2019 m. Tada susituokė 569 poros.

Įsimylėjėliai santuokai įregistruoti mieliau renkasi vasarį. Pavyzdžiui, pernai artėjant įsimylėjėlių dienai ar per ją vestuves atšoko 1025 poros, užpernai – 762, o šiemet vasarį – jau tik 429 poros.

Per karantiną susituokti nusprendusios poros savo vestuves turėtų prisiminti ilgai. Ne vienas jų dalyvis per oficialiąją ceremoniją pasakoja pasijutęs lyg per karą: aplinkui tuščia ir tylu. „Šventė – sugadinta, bet ir atidėti jos dar kartą nesinori, nes nežinia, kiek visa tai užtruks“, – sako vasarį žiedus sumainę jauni vilniečiai Martyna ir Domas.

Atšokti vestuves jie planavo pernai vasarą, bet prasidėjus pandemijai išsigando ir atšaukė. Rudeniop vilniečiai vis dėlto nusprendė, kad galbūt vasarį santuokai kliūčių nebus, vis dėlto didelių iškilmių taip pat neplanavo ir neprašovė.

Pagal Teisingumo ministerijos rekomendacijas, santuokos registravimo ceremonijos per karantiną turėjo vykti civilinės metrikacijos skyriuose, o juose galėjo dalyvauti tik penki asmenys: jaunieji, du liudytojai ir vertėjas arba fotografas.

Beje, galiojant judėjimo tarp savivaldybių apribojimams, ceremonijos liudytojus jauniesiems irgi buvo rekomenduojama rinktis iš tos pačios savivaldybės.

Tiesa, civilinės metrikacijos įstaiga liudytojams galėjo išduoti pažymą, patvirtinančią kelionės tikslą, bet rizika likti be liudytojų išliko – policijos punkte budintys pareigūnai turėjo teisę spręsti, ar vestuvės yra svari priežastis judėti iš vienos savivaldybės į kitą.

Oficialioji jungtuvių dalis per karantiną privalo trukti ne ilgiau kaip 15 minučių, o jos dalyviai turi paisyti karantino reikalavimų: laikytis saugaus atstumo, dėvėti veidą bei nosį dengiančias kaukes ir, pageidautina, mūvėti pirštines. Poroms taip pat buvo siūloma pasimatuoti temperatūrą.

Beje, įsigaliojus karantino taisyklėms, būsimi jaunavedžiai buvo atkalbinėjami nuo santuokos įregistravimo. Teisingumo ministerija civilinės metrikacijos įstaigas ragino būsimus sutuoktinius informuoti apie galimybę nukelti ceremoniją.

Gali būti, kad nemažai porų įsiklausė į šiuos raginimus ir santuokos registracijai pasirinko kitą datą, tikėdamiesi, jog karantinas bus atšauktas ir ceremonija galės vykti kaip anksčiau.

Pažvelgus į santuokų registracijos kalendorių Vilniuje, akivaizdu, kad jeigu būsimų sutuoktuvininkų lūkesčiai išsipildys ir karantinas bus sušvelnintas, gegužę civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai vėl turės suktis įprastu tempu.

Pirmąjį gegužės savaitgalį Vilniuje jau nėra nė vieno laisvo laiko santuokos ceremonijai metrikacijos skyriuje. Tokia pati situacija ir beveik visą gegužę, birželį ir liepą. Pavėlavusioms anksčiau pradėti planuoti vestuves poroms vasarą į intensyvų jų tvarkaraštį sostinėje dar galima įsisprausti nebent anksti ryte.

Per karantiną sumažėjo ne tik santuokų. Statistikos departamento duomenimis, mažiau nei ankstesniais metais įregistruojama ir ištuokų.

Lietuvos statistikos departamentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuva pereina prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos

Laisva elektros energijos rinka Lietuvoje tai – valstybės sprendimas nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos. Patirtis rodo, kad tai užtikrins aukštą paslaugų kokybę už geriausią kainą – Lietuvoje anksčiau atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobilaus ryšio sektorius, kuris dabar yra vienas iš efektyviausių Europoje. „Kalbant apie patį procesą, svarbu suprasti, kad parduodama yra tik prekė, kaip, pavyzdžiui, yra su telekomunikacijų paslaugomis. Elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ir tiekimas yra atskirtas. Kas

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Taip pat skaitykite