Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo.

Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541.

Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas.

Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau ir pernai tuo pačiu metu lietuvių tuokėsi ne itin daug – tik 538 poros. Sausis santuokai įregistruoti nebuvo populiarus ir 2019 m. Tada susituokė 569 poros.

Įsimylėjėliai santuokai įregistruoti mieliau renkasi vasarį. Pavyzdžiui, pernai artėjant įsimylėjėlių dienai ar per ją vestuves atšoko 1025 poros, užpernai – 762, o šiemet vasarį – jau tik 429 poros.

Per karantiną susituokti nusprendusios poros savo vestuves turėtų prisiminti ilgai. Ne vienas jų dalyvis per oficialiąją ceremoniją pasakoja pasijutęs lyg per karą: aplinkui tuščia ir tylu. „Šventė – sugadinta, bet ir atidėti jos dar kartą nesinori, nes nežinia, kiek visa tai užtruks“, – sako vasarį žiedus sumainę jauni vilniečiai Martyna ir Domas.

Atšokti vestuves jie planavo pernai vasarą, bet prasidėjus pandemijai išsigando ir atšaukė. Rudeniop vilniečiai vis dėlto nusprendė, kad galbūt vasarį santuokai kliūčių nebus, vis dėlto didelių iškilmių taip pat neplanavo ir neprašovė.

Pagal Teisingumo ministerijos rekomendacijas, santuokos registravimo ceremonijos per karantiną turėjo vykti civilinės metrikacijos skyriuose, o juose galėjo dalyvauti tik penki asmenys: jaunieji, du liudytojai ir vertėjas arba fotografas.

Beje, galiojant judėjimo tarp savivaldybių apribojimams, ceremonijos liudytojus jauniesiems irgi buvo rekomenduojama rinktis iš tos pačios savivaldybės.

Tiesa, civilinės metrikacijos įstaiga liudytojams galėjo išduoti pažymą, patvirtinančią kelionės tikslą, bet rizika likti be liudytojų išliko – policijos punkte budintys pareigūnai turėjo teisę spręsti, ar vestuvės yra svari priežastis judėti iš vienos savivaldybės į kitą.

Oficialioji jungtuvių dalis per karantiną privalo trukti ne ilgiau kaip 15 minučių, o jos dalyviai turi paisyti karantino reikalavimų: laikytis saugaus atstumo, dėvėti veidą bei nosį dengiančias kaukes ir, pageidautina, mūvėti pirštines. Poroms taip pat buvo siūloma pasimatuoti temperatūrą.

Beje, įsigaliojus karantino taisyklėms, būsimi jaunavedžiai buvo atkalbinėjami nuo santuokos įregistravimo. Teisingumo ministerija civilinės metrikacijos įstaigas ragino būsimus sutuoktinius informuoti apie galimybę nukelti ceremoniją.

Gali būti, kad nemažai porų įsiklausė į šiuos raginimus ir santuokos registracijai pasirinko kitą datą, tikėdamiesi, jog karantinas bus atšauktas ir ceremonija galės vykti kaip anksčiau.

Pažvelgus į santuokų registracijos kalendorių Vilniuje, akivaizdu, kad jeigu būsimų sutuoktuvininkų lūkesčiai išsipildys ir karantinas bus sušvelnintas, gegužę civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai vėl turės suktis įprastu tempu.

Pirmąjį gegužės savaitgalį Vilniuje jau nėra nė vieno laisvo laiko santuokos ceremonijai metrikacijos skyriuje. Tokia pati situacija ir beveik visą gegužę, birželį ir liepą. Pavėlavusioms anksčiau pradėti planuoti vestuves poroms vasarą į intensyvų jų tvarkaraštį sostinėje dar galima įsisprausti nebent anksti ryte.

Per karantiną sumažėjo ne tik santuokų. Statistikos departamento duomenimis, mažiau nei ankstesniais metais įregistruojama ir ištuokų.

Lietuvos statistikos departamentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite