Palangos oro uostas bus atnaujintas pagal tarptautinius standartus

Rugsėjo 6 d. Palangos oro uostas užsidarys pusantro mėnesio truksiančiai rekonstrukcijai, kurios metu bus atnaujintas kilimo-tūpimo, taip pat riedėjimo takas ir peronas, modernizuoti inžineriniai tinklai, apšvietimo sistemos, įdiegti energiją taupantys ir aplinką tausojantys sprendimai.

Pasak Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, oro uosto infrastruktūra yra cikliška – jos nusidėvėjusias dalis būtina rekonstruoti kas 10-15 metų, kad būtų atitinkami aviacijos saugos ir aplinkosauginiai reikalavimai. Paskutinį kartą Palangos oro uosto aerodromas rekonstruotas 2007 metais.

Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu taip pat bus atliekamas naujos signalinių LED žiburių sistemos įrengimas, atliktas visos dangos atnaujinimas, įrengtos perono apšvietimo bei paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo sistemos.

„Rekonstruoti takai užtikrina ne tik saugesnį orlaivių judėjimą, bet ir taupo jų kuro sąnaudas. Rekonstrukcijos metu taip pat pagerinamas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas, o įdiegti LED žiburiai mažina viso oro uosto elektros energijos suvartojimo kiekius“, – pažymi D. Čiuplys.

Jo teigimu, Palangos oro uosto rekonstrukcija atliekama, siekiant atitikti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) keliamus reikalavimus tarptautinei aviacijai ir oro uostų veiklai.

„Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimas pagal naujausius tarptautinius standartus leis užtikrinti oro uosto operacijų saugą bei greitesnį orlaivių aptarnavimą, pagerins aplinkosaugos situaciją ir padės kurti pridėtinę vertę visam Vakarų Lietuvos regionui“, –  sako D. Čiuplys.

Pagrindinio ir aktyviausio etapo darbai prasidės rugsėjo 6 dieną. Jų metu pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms – bus sustabdytas oro uosto darbas.

Turi patirties analogiškuose projektuose

2020 metų rudenį paskelbtą Palangos oro uosto rekonstrukcijos rangos viešąjį pirkimą laimėjo Latvijos įmonė A.C.B., kuri įsipareigojo visus darbus atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM). Didesnioji dalis šio projekto finansuojama iš valstybės biudžeto – Vyriausybės sprendimu Palangos oro uosto rekonstrukcijai skirta 10,25 mln. Eurų, šias investicijas patvirtino Europos Komisija. Likusi dalis, 3,35 mln. eurų, finansuojama iš Šiaurės investicijų banko paskolos Lietuvos oro uostams.

A.C.B. grupės vykdomasis direktorius Armands Svikis teigia, kad bendrovė jau turi analogiškos patirties rekonstruodama Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką 2017 metais, todėl rangovas yra pasirengęs įveikti iššūkius Palangos oro uosto rekonstravimo projekte.

„Projekto aktyviausią etapą įgyvendinsime per maksimaliai trumpą laiką, todėl darbai vyks nepertraukiamai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Palangos oro uosto rekonstrukcija suplanuota taip, kad nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai, bendruomenėms ir užtikrintų draugišką kaimynystę. Specialiai šiam projektui parengtame poveikio aplinkai plane numatytos reikalingos priemonės triukšmui ir dulkėtumui slopinti: žemės pylimai, reguliarus birių medžiagų laistymas vandeniu ir kita“, – pažymi A. Svikis.

Apie Lietuvos oro uostus

 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

 

2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Susisiekimo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite