Padeda sugrąžinti kurtinius į Lietuvos girias

Kurtiniai – didingi Lietuvos girių paukščiai, tačiau beveik išnykę. Todėl įspūdingą „Nenykstančių rūšių“ kampaniją tęsianti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia: „Grąžinti verta!“. Ir padeda sugrąžinti kurtinius į Lietuvos miškus.

Saugoti gamtą ir naikinti šiukšles skatinančios „kampanijos organizatorė USAD nusprendė padėti atkurti nykstančią paukščių rūšį – kurtinius. Todėl ne pelno siekianti įstaiga aktyviai palaikys vienintelį Lietuvoje kurtinių veislyną, įgyvendinantį paukščių atkūrimo programą Karšuvos girioje, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate.

Žaisminga šiukšlių medžioklė buvo tik pradžia

Šimtus tūkstančių peržiūrų per kelias savaites internete surinkęs „“ vaizdo siužetas ir regioniniuose parkuose kylantys informaciniai stendai, kuriuose buteliai, skardinės ir kitos atliekos stenduose vaizduojami tarsi invaziniai augalai, grybai ar gyvūnai. Visiems suprantamai ir aiškiai pateikiama informacija, kaip padėti šiems kenkėjams išnykti iš Lietuvos gamtos. Visa tai buvo tik pradžia. 

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas teigia, kad iniciatyva „Nenykstančios rūšys“ yra dvipusė: „Pirma, šia kampanija norėjome atkreipti visuomenės dėmesį į gamtoje vis dar pastebimas šiukšles – atrinkome dažniausiai sutinkamas ir labiausiai paplitusias atliekas. Pažvelgėme į jas tarsi į invazinius ir didelę žalą darančius kenkėjus, kurių dalies atsikratyti paprasta. Tereikia tiesiog gabenti tuščias užstato pakuotes į taros surinkimo vietas, o visas kitas atliekas – į rūšiavimo konteinerius. Antra, kampanija norime padėti išsaugoti tikrą Lietuvoje nykstančią gyvūnų rūšį – kurtinius. Todėl prisidedame palaikydami Karšuvos girioje vykdomą šių paukščių populiacijos atkūrimo programą“.

Kurtinių populiacijos atkūrimo programa Viešvilės rezervate prasidėjo prieš daugiau negu dešimt metų, pradėjus formuoti motininę bandą. Dabar girioje bėgioja ir skraido šios bandos palikuonys. „Iki šiol į laisvę paleisti 62 kurtiniai, kurie tapo nuolatiniais Karšuvos girios gyventojais – pavasarį galima išgirsti užburiančių jų tuoktuvių giesmių“, – dalijasi Darius Nicius, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas. Ši direkcija yra atsakinga už Pagramančio, Rambyno, Nemuno deltos, Pajūrio regioninių parkų bei Viešvilės gamtinio rezervato teritorijas.

Grąžinti kurtinius į girią – ilgas ir sudėtingas darbas

Viešvilės gamtinio rezervato specialistas Saulius Bartminas priduria, kad paukščių populiacijos atkūrimas Lietuvoje yra retas reiškinys ir tai – sudėtingas bei ilgalaikis procesas. Todėl bet koks palaikymas ir parama Viešvilės „kurtinynui“ yra labai vertingi – lėšos gali būti panaudotos įsigyti naujam paukščiui, lesalui ar siųstuvams, kurie specialistams leistų sekti į laisvę paleistus sparnuočius.

S. Bartminas pasakoja, kad Viešvilės veislyne išsiritę, paauginti kurtinių jaunikliai paleidžiami rezervato teritorijoje, kuri atitinka šiems paukščiams įprastų buveinių aplinką – Karšuvos girios plotuose ramu, gausu krūmokšnių, uogienojų, o buferinės apsaugos zonoje beveik 30 ha iškirstas eglių pomiškis.

Kurtinys yra vienas stambiausių miško paukščių. Patinai sveria nuo 3,5 iki 6,5 kilogramo, patelės – nuo 1,7 iki 3 kilogramo. Anksčiau didžiuosiuose Lietuvos miškuose ši rūšis gyveno gan plačiai. Kurtinių buvo pastebima Anykščių, Panevėžio, Kauno, Šakių, Zarasų, Jurbarko, Tauragės, Utenos rajonų didžiuosiuose miškuose. Dabar kurtiniai išlikę tiktai Pietryčių Lietuvos didžiosiose giriose. Jų skaičius tesiekia 400.

Inga Tarasonienė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Ką verta žinoti apie betoninius gyvenamųjų namų elementus?

Betoninių namų statyba suteikia namų savininkams daug privalumų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ilgaamžiškumą ir neprideda nereikalingos priežiūros. Be to, betoniniai namai sukuria saugią, patogią ir sveiką aplinką, taip pat teigiamai prisideda prie aplinkos. Daugelis šių privalumų suteikia namų savininkams ilgalaikių finansinių santaupų. Betoniniai blokai prieš izoliuotas betonines formas Dvi sienų sistemos, dažniausiai naudojamos betoniniams namams statyti, yra betoniniai blokai ir izoliuotos betoninės formos (ICF). Abu metodai suteikia daug betoninio namo statybos pranašumų. Tačiau, skirtingai nei ICF sienos, betono blokeliai turi

Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

LB-menas

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai „Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio

Taip pat skaitykite