Paaugliai vis dažniau svaiginasi pavojingomis medžiagomis

Vaiko teisių gynėjai kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD) atkreipia tėvų, pedagogų ir kitų su vaikais dirbančių žmonių dėmesį, kad pastaruoju metu drastiškai daugėja atvejų, kai vaikai ima svaigintis priklausomybę sukeliančiomis ir kitomis itin pavojingomis medžiagomis. Tad labai svarbu būti itin atidiems, išmokti atpažinti besisvaiginantį vaiką ir laiku kreiptis pagalbos.

Signalas tėvams

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka vykti padėti šeimoms, kuriose augantys vaikai vartoja tokias medžiagas.

„Pastebime, kad vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie vaikų svaiginimosi atvejus, o pastaruoju metu keli vaikai mirė apsinuodiję itin pavojingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, jau ne kartą teko padėti šeimoms paaiškėjus, kad vaikai uostė dujas, vis dažniau gauname pranešimų apie kartu su elektroninėmis cigaretėmis vartojamas nuodingas medžiagas. Deja, keletas tokių atvejų jau baigėsi mirtimi, tad suaugusiems yra ypač svarbu išmokti pastebėti ir atpažinti, kai vaikas svaiginasi bei laiku kreiptis pagalbos“, – sako I. Skuodienė.

Jai pritaria ir NTAKD laikinoji vadovė Gražina Belian: ,,Siūlome aktyviai įsijungti tėvams, nuo kurių priklauso itin daug: aplinka, kurioje vaikas auga, suformuojamos vertybės, matomas pavyzdys, ar užmezga saugius ryšius šeimoje. Saugūs ryšiai šeimoje, mokykloje, vaikų aplinkoje yra svarbiausi veiksniai psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai“.

Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių yra stipriai išaugęs ir yra vienas didžiausių Europoje. Dar 2019 m. vykdyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis (tyrimas kartojamas kas ketverius metus), Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15-16 m. moksleivių, o tabako cigaretes buvo rūkę 54 proc. šio amžiaus mokinių. Mokinių elektroninių cigarečių vartojimas bent kartą gyvenime padidėjo nuo 46 proc. 2015 m. iki 65 proc. 2019 m. Taip pat padidėjo dalis moksleivių, kurie pirmąją elektroninę cigaretę vartojo iki 13 metų amžiaus.

Paaugliai nežino, ką išbando

Paaugliai ne visada žino, kokias medžiagas išbando, tad jiems kyla itin didelė rizika ne tik tapti priklausomais, bet ir apsinuodyti.

Apie priklausomybes, psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žalą su vaikais reikia kalbėti jau nuo mažų dienų. Tačiau ne visais atvejais užtenka vien pokalbio. Vaikai yra smalsūs iš prigimties, o paauglystės laikotarpiu didelę įtaką daro ir draugai bei pažįstami, tad vaikams gali kilti noras išbandyti įvairias medžiagas.

Atpažinti, kad vaikas ėmė vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, galima iš jo besikeičiančios išvaizdos: papilkėjusios veido odos, patamsėjusių paakių. Keičiasi ir vaiko emocinė būsena – jis gali tapti irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti dideli nuotaikų svyravimai, sutrikti koordinacija, miegas bei mityba.

Jeigu vaikas ima ieškoti progų trumpam išeiti iš namų ar negrįžta namo sutartu laiku, iš namų dingsta pinigai ar kiti daiktai, jis ieško arba pats dalinasi atitinkama informacija socialiniuose tinkluose – tai jau rimti signalai tėvams, kad vaikui gali reikėti pagalbos.

Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius požymius labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą.

Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai.

Atminkime, kad vaikas gali suklupti, tačiau jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą ir gauti pagalbą. O suaugusiems labai svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar verta rinktis vairavimo kursus su automatine pavarų dėže?

Automobilius su automatine pavarų dėže vis dažniau renkasi būsimieji vairuotojai. Ypač miestuose. Didėjant automobilių su automatine transmisija pasiūlai, vairavimo kursai su šia pavarų dėže tampa vis aktualesni ir paklausesni. Ieškantiems paprastesnio ir mažiau streso keliančio mokymosi proceso, tokie kursai gali būti itin patrauklūs.  Vis dėlto svarbu įvertinti tiek šio pasirinkimo privalumus, tiek galimus apribojimus, kad sprendimas būtų racionalus ir atitiktų ilgalaikius poreikius. Kodėl verta rinktis mokymus su automatine transmisija? Vienas pagrindinių privalumų – tai paprastumas ir lengvesnė mokymosi kreivė. Automatinė

Ventės rage šį pavasarį sužieduoti 9287 paukščiai

2025  m. pavasarį Ventės rago ornitologijos stoties žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 96 rūšių 9287 paukščius. Kovo mėnesį sužieduota 42 rūšių 5016 paukščių, balandžio – 56 rūšių 2713 paukščių, o gegužės mėnesį – 76 rūšių 1558 paukščiai. Daugiausia per pavasarį buvo sužieduota didžiųjų zylių (3183), liepsnelių (1184), mėlynųjų zylių (899), paprastųjų nykštukų (511) ir paprastųjų kikilių (334). Ventės rage paukščiai šį pavasarį daugiausia buvo gaudomi voratinklinėmis gaudyklėmis. Kovo 28 d. iškelta didžioji gaudyklė. Retesni paukščiai Iš retesnių ar retai žieduotojams

Gyvosios atminties akimirka – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 dieną Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta skaudi mūsų tautos istorijos data – 1941 m. birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena. Būtent tą dieną Sovietų sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, palikdama gilų ir skausmingą randą tautos atmintyje.  Bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto gyventojus prasmingai prisiminti anų dienų įvykius. Buvo rodomi vaizdo įrašai bei pristatytas virtualus dokumentinis prisiminimų ciklas „Iš užmaršties žemės [ne]grįžusiems…“. Tai – gyvosios atminties liudijimai, kuriuose skamba autentiški pasakojimai apie netektis, kančią, viltį

Birželį būta karščių ir Šilutėje

Meteo.lt rašo, jog prieš 6 metus birželio 12 (ir 13) d. buvo labai karšta – tuomet išmatuota aukščiausia birželio mėn. oro temperatūra.   Kaišiadoryse oras įkaito net iki 35,7 laipsnio karščio. Kitose Lietuvos vietovėse irgi buvo labai karšta: visose šalies meteorologijos stotyse oras įkaito iki 30-35 laipsnių karščio. Dėl didelės šilumos 2019 m. birželis buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Jo metu fiksuotas ne vienas naujas karščio rekordas, pasitaikė net ir tropinių naktų.  Kitos išskirtinės datos su karščiais pasitaikė

Taip pat skaitykite