Paaiškėjo: auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų

Kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, turėtų būti suteiktos galimybės gauti ikimokyklinį ugdymą. Kuo anksčiau vaikai pradedami ugdyti, tuo ankščiau yra nustatomi jų individualūs poreikiai ir suteikiama pagalba, tuo daugiau jie turi galimybių susikurti savarankišką sėkmingą gyvenimą. Deja, ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta vietų, auklėtojai dirba perpildytose grupėse ir dar gauna mažiausią atlyginimą iš visų pedagogų.

2017 metais pagal ikimokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 101 tūkst. vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (darželiams) buvo skirta apie 300 mln. eurų, rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“.

Į darželius patenka ne visi

Ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: skirtingose savivaldybėse ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 14–67 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, devynių savivaldybių darželiuose nebuvo pakankamai vietų visiems norintiems. 30-yje savivaldybių vietų trūko tėvų pasirinktose įstaigose – jiems buvo pasiūlyta savo atžalas leisti į labiau nutolusius darželius, bet atokiau gyvenančių vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina tik 37 savivaldybės iš 60-ies.

Audito rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo procese nedalyvavo daugiau kaip trečdalis (36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų. „Kuo anksčiau pradedame vaikus ugdyti, tuo geriau jie mokosi vyresniame amžiuje. Tai ypač svarbu nepalankioje socialinėje aplinkoje augantiems vaikams, nes ikimokyklinis ugdymas jiems padeda ateityje susikurti geresnį gyvenimą ir moko savarankiškumo. Deja, trečdalis vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, tokios galimybės negauna“, – sako Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Kristina Česaitienė.

Grupės perpildytos, o uždirbama mažiausiai

Kaip rodo auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Dėl to jauniems auklėtojams šis darbas nepatrauklus. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju, o paskelbus apie konkursą vadovo pareigoms užimti, po vieną kadidatą atėjo į 13 proc. įstaigų. Apklausti ikimokyklinio ugdymo auklėtojai nurodė, kad dirbti juos labiausiai skatintų didesnis atlygis, mažesnis vaikų skaičių grupėse, dviejų auklėtojų darbas grupėse vienu metu bent 4 val. Be to, apklausos metu auklėtojai nurodė, kad jau planuoja išeiti iš darbo (8,4 proc.).

Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Vienam ikimokyklinio ugdymo auklėtojui tenka dirbti su 20 vaikų grupėje.

Lėšos vienam vaikui 2017-aisiais palyginus su 2015 m. padidėjo 15,5 proc. (nuo 2512 Eur iki 2901 Eur). Vidutiniškai apie 95,5 proc. skirtų mokinio krepšelio lėšų buvo panaudota darbo užmokesčio išlaidoms padengti, o likusi dalis – ugdymo priemonėms įsigyti, kvalifikacijos tobulinimui.

Kiekvieno vaiko pažanga priklauso nuo jo individualių sugebėjimų ir auklėtojo profesionalumo. Taigi, kompetetingi auklėtojai yra vienas iš veiksnių lemiančių kokybišką vaiką ugdymą. Siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos ikimokyklinio ugdymo specialistus itin svarbu užtikrinti tinkamas jų darbo sąlygas. Kiekvienam vaikui svarbu užtikrinti ugdymą pagal jo poreikius, vertinti pažangą, kad vaikai gautų pakankamai auklėtojo dėmesio, o auklėtojas turėtų laiko ne tik dirbti su vaikais, bet ir pasiruoštų veikloms. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojams yra nustatytos 3 nekontaktinės valandos per savaitę. Pagal atlikto audito duomenis, auklėtojai nurodė, kad šias valandas jie naudoja pasirengti ugdymo veikloms, pasirengti šventėms ir panašiai. Apklausų metu auklėtojai nurodė, kad reikėtų bent 5-6 nekontaktinių valandų per savaitę, nes kai kuriais atvejais dalį priklausančių darbų nešamasi į namus.

Priėmus naują Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, nustatytas auklėtojų darbo užmokestis yra mažesnis nei priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir dar mažesnis nei bendrojo ugdymo pedagogų darbo užmokestis.

Audito išvadose rašoma, kad ikimokyklinės įstaigos ir savivaldybės turi sudaryti sąlygas visiems auklėtojams tobulinti kvalifikaciją bent 5 dienas per metus, planuoti lėšas ir panašiai. Nors kvalifikacijos tobulinimas planuojamas beveik visose įstaigose, tačiau 35 proc. įstaigų nurodė, kad tobulinimui vis tik trūksta lėšų. Yra tokių ikimokyklinių įstaigų, kuriose vienam auklėtojui skiriama 14-16 Eur metams. Kai trūksta lėšų, ieškoma nemokamų seminarų, auklėtojai susimoka patys. Daugiau nei trečdalis įstaigų negalėjo išleisti auklėtojų į mokymus darbo metu, nes nebuvo kas juos pavaduotų.

Nebebus kam dirbti?

2017-aisiais apie pusė auklėtojų buvo vyresni kaip 50 metų. Taigi, auklėtojų atsinaujinimas tampa vis svarbesnis, todėl nepavykus pritraukti naujų auklėtojų, nebebus kam dirbti. Iki 35 metų amžiaus auklėtojai šalyje sudarė apie 20 proc. Nors Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras prognozavo, kad 2018 m. šalyje bus 284 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų perteklius, tačiau įstaigų vadovai skundėsi, kad šių specialistų trūksta. Savivaldybės nuogastavo, kad po 3-5 metų pedagogų trūkumas gali pasiekti kritinę ribą. Pabrėžiama ir susidariusi padėtis įstaigų vadovų. 64-ių įstaigų vadovai Lietuvoje yra tik laikinai einantys pareigas. Tai rodo, jog nebepritraukiama gabių specialistų, o nesprendžiant šios problemos, ji ateityje tik didės.

Kas toliau?

Siekiant užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę ir jo prieinamumą, aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai. Ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimo sistemą Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo sukurti iki 2022 metų. Iki tol, auditorių nuomone, bent jau ikimokyklinio ugdymo programų vertinimą – tiek savo, tiek privačių įstaigų – galėtų užtikrinti savivaldybės.

Pagal valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenis parengė Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad