Nusilpo klausa? Gydytoja pataria nedelsti

Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą žmonės vis dar linkę ignoruoti. Uždelstas klausos sutrikimas didina socialinę izoliaciją ir riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija. Klausos sutrikimų turintys žmonės dažniau griūva, sunkiau orientuojasi aplinkoje.

Kaip pastebėti pirmuosius klausos pokyčius bei kada ir kur kreiptis, kad išvengtumėte pasekmių, pataria klausos kabineto „Otomedika“ ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.
Ankstyvieji klausos pokyčiai
Dažniausiai klausa silpsta iš lėto, o pati pradžia lieka nepastebėta. Pasak gydytojos, pirmuosius klausos pokyčius žmogus dažniausiai ignoruoja. Jam atrodo, kad ne jis neprigirdi, bet kiti neaiškiai kalba.
Silpniau girdintis žmogus dažnai neišgirsta sakinio pradžios, nuolat prašo pakartoti, garsiau nei kiti šeimos nariai klausosi televizoriaus, sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje arba, kai kalba daugiau žmonių, bendraudamas skaito iš lūpų.
Liūdnos neprigirdėjimo pasekmės
Nusilpusi klausa ilgainiui sukelia ne tik psichosocialinių, bet ir sveikatos problemų. Pirmiausiai pasikeičia žmogaus psichologinė būsena. Dėl nuolatinės įtampos stengiantis viską išgirsti, žmogus pradeda jausti nuovargį, pasidaro irzlus, dažniausiai prislėgtos nuotaikos, linkęs į depresiją. Vėliau atsiranda socialinė izoliacija, nes neprigirdintis žmogus vengia bendravimo ir atsiriboja nuo šeimos, draugų bei kolegų, nebedalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl jaučiasi vienišas.
Uždelstas klausos sutrikimas susijęs su rimtomis ligomis bei būklėmis. Nusilpusi klausa didina rizika susirgti Alzhaimerio liga bei demencija. Klausos sutrikimai sutrikdo koordinaciją ir orientaciją aplinkoje, todėl neprigirdintys dažniau netikėtai krenta ir patiria traumų.
„Apmaudu, kad tokie žmonės į gydytoją kreipiasi dar vėliau, po 2-5 metų, kai jau susiduria su pasekmėmis, kai klausos nusilpimas jau būna pakeitęs žmogaus psichoemocinę būseną ir santykius šeimoje bei darbe“, – pastebi gydytoja.
Kada ir kur kreiptis
Gydytoja įspėja, kad negalima ignoruoti pirmųjų klausos nusilpimo požymių. „Jei pastebėjote, kad pasikeitė jūsų arba šeimos narių klausa, ypač svarbu nedelsti ir kreiptis į klausos kabinetą arba ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją“, – pataria R. Lesutytė.
Klausa yra ne tik girdėjimas, bet ir kalbos suvokimas. Gydytoja paaiškino, kad, kuo ilgiau žmogus delsia, tuo labiau silpsta klausos nervas ir atrofuojasi smegenyse esantis klausos centras. Ilgainiui blogėja kalbos suvokimas, kai žmogus garsą girdi, bet nesupranta žodžių.
Pagalba – klausos aparatai
Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą padeda kompensuoti klausos aparatai. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti reabilitaciją klausos aparatais.
„Daugelis klaidingai mano, kad klausos aparatai skirti stipriai negirdintiems žmonėms. Kuo anksčiau žmogus pradeda nešioti klausos aparatą, tuo geriau ir greičiau reabilituojama klausa ir palaikomas klausos centrų aktyvumas smegenyse. Ankstyva klausos reabilitacija mažina socialinę izoliaciją bei riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija, sumažina griuvimų tikimybę“, – paaiškino R. Lesutytė.
Todėl, jei pastebėjote, kad kiti pradėjo neaiškiai kalbėti, vis dažniau prašote pakartoti, jei garsiau nei kiti šeimos nariai žiūrite televizorių, nedelskite ir kreipkitės į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją.

Hits: 262

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite