Nusilpo klausa? Gydytoja pataria nedelsti

Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą žmonės vis dar linkę ignoruoti. Uždelstas klausos sutrikimas didina socialinę izoliaciją ir riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija. Klausos sutrikimų turintys žmonės dažniau griūva, sunkiau orientuojasi aplinkoje.

Kaip pastebėti pirmuosius klausos pokyčius bei kada ir kur kreiptis, kad išvengtumėte pasekmių, pataria klausos kabineto „Otomedika“ ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.
Ankstyvieji klausos pokyčiai
Dažniausiai klausa silpsta iš lėto, o pati pradžia lieka nepastebėta. Pasak gydytojos, pirmuosius klausos pokyčius žmogus dažniausiai ignoruoja. Jam atrodo, kad ne jis neprigirdi, bet kiti neaiškiai kalba.
Silpniau girdintis žmogus dažnai neišgirsta sakinio pradžios, nuolat prašo pakartoti, garsiau nei kiti šeimos nariai klausosi televizoriaus, sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje arba, kai kalba daugiau žmonių, bendraudamas skaito iš lūpų.
Liūdnos neprigirdėjimo pasekmės
Nusilpusi klausa ilgainiui sukelia ne tik psichosocialinių, bet ir sveikatos problemų. Pirmiausiai pasikeičia žmogaus psichologinė būsena. Dėl nuolatinės įtampos stengiantis viską išgirsti, žmogus pradeda jausti nuovargį, pasidaro irzlus, dažniausiai prislėgtos nuotaikos, linkęs į depresiją. Vėliau atsiranda socialinė izoliacija, nes neprigirdintis žmogus vengia bendravimo ir atsiriboja nuo šeimos, draugų bei kolegų, nebedalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl jaučiasi vienišas.
Uždelstas klausos sutrikimas susijęs su rimtomis ligomis bei būklėmis. Nusilpusi klausa didina rizika susirgti Alzhaimerio liga bei demencija. Klausos sutrikimai sutrikdo koordinaciją ir orientaciją aplinkoje, todėl neprigirdintys dažniau netikėtai krenta ir patiria traumų.
„Apmaudu, kad tokie žmonės į gydytoją kreipiasi dar vėliau, po 2-5 metų, kai jau susiduria su pasekmėmis, kai klausos nusilpimas jau būna pakeitęs žmogaus psichoemocinę būseną ir santykius šeimoje bei darbe“, – pastebi gydytoja.
Kada ir kur kreiptis
Gydytoja įspėja, kad negalima ignoruoti pirmųjų klausos nusilpimo požymių. „Jei pastebėjote, kad pasikeitė jūsų arba šeimos narių klausa, ypač svarbu nedelsti ir kreiptis į klausos kabinetą arba ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją“, – pataria R. Lesutytė.
Klausa yra ne tik girdėjimas, bet ir kalbos suvokimas. Gydytoja paaiškino, kad, kuo ilgiau žmogus delsia, tuo labiau silpsta klausos nervas ir atrofuojasi smegenyse esantis klausos centras. Ilgainiui blogėja kalbos suvokimas, kai žmogus garsą girdi, bet nesupranta žodžių.
Pagalba – klausos aparatai
Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą padeda kompensuoti klausos aparatai. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti reabilitaciją klausos aparatais.
„Daugelis klaidingai mano, kad klausos aparatai skirti stipriai negirdintiems žmonėms. Kuo anksčiau žmogus pradeda nešioti klausos aparatą, tuo geriau ir greičiau reabilituojama klausa ir palaikomas klausos centrų aktyvumas smegenyse. Ankstyva klausos reabilitacija mažina socialinę izoliaciją bei riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija, sumažina griuvimų tikimybę“, – paaiškino R. Lesutytė.
Todėl, jei pastebėjote, kad kiti pradėjo neaiškiai kalbėti, vis dažniau prašote pakartoti, jei garsiau nei kiti šeimos nariai žiūrite televizorių, nedelskite ir kreipkitės į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų