Nusilpo klausa? Gydytoja pataria nedelsti

Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą žmonės vis dar linkę ignoruoti. Uždelstas klausos sutrikimas didina socialinę izoliaciją ir riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija. Klausos sutrikimų turintys žmonės dažniau griūva, sunkiau orientuojasi aplinkoje.

Kaip pastebėti pirmuosius klausos pokyčius bei kada ir kur kreiptis, kad išvengtumėte pasekmių, pataria klausos kabineto „Otomedika“ ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.
Ankstyvieji klausos pokyčiai
Dažniausiai klausa silpsta iš lėto, o pati pradžia lieka nepastebėta. Pasak gydytojos, pirmuosius klausos pokyčius žmogus dažniausiai ignoruoja. Jam atrodo, kad ne jis neprigirdi, bet kiti neaiškiai kalba.
Silpniau girdintis žmogus dažnai neišgirsta sakinio pradžios, nuolat prašo pakartoti, garsiau nei kiti šeimos nariai klausosi televizoriaus, sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje arba, kai kalba daugiau žmonių, bendraudamas skaito iš lūpų.
Liūdnos neprigirdėjimo pasekmės
Nusilpusi klausa ilgainiui sukelia ne tik psichosocialinių, bet ir sveikatos problemų. Pirmiausiai pasikeičia žmogaus psichologinė būsena. Dėl nuolatinės įtampos stengiantis viską išgirsti, žmogus pradeda jausti nuovargį, pasidaro irzlus, dažniausiai prislėgtos nuotaikos, linkęs į depresiją. Vėliau atsiranda socialinė izoliacija, nes neprigirdintis žmogus vengia bendravimo ir atsiriboja nuo šeimos, draugų bei kolegų, nebedalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl jaučiasi vienišas.
Uždelstas klausos sutrikimas susijęs su rimtomis ligomis bei būklėmis. Nusilpusi klausa didina rizika susirgti Alzhaimerio liga bei demencija. Klausos sutrikimai sutrikdo koordinaciją ir orientaciją aplinkoje, todėl neprigirdintys dažniau netikėtai krenta ir patiria traumų.
„Apmaudu, kad tokie žmonės į gydytoją kreipiasi dar vėliau, po 2-5 metų, kai jau susiduria su pasekmėmis, kai klausos nusilpimas jau būna pakeitęs žmogaus psichoemocinę būseną ir santykius šeimoje bei darbe“, – pastebi gydytoja.
Kada ir kur kreiptis
Gydytoja įspėja, kad negalima ignoruoti pirmųjų klausos nusilpimo požymių. „Jei pastebėjote, kad pasikeitė jūsų arba šeimos narių klausa, ypač svarbu nedelsti ir kreiptis į klausos kabinetą arba ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją“, – pataria R. Lesutytė.
Klausa yra ne tik girdėjimas, bet ir kalbos suvokimas. Gydytoja paaiškino, kad, kuo ilgiau žmogus delsia, tuo labiau silpsta klausos nervas ir atrofuojasi smegenyse esantis klausos centras. Ilgainiui blogėja kalbos suvokimas, kai žmogus garsą girdi, bet nesupranta žodžių.
Pagalba – klausos aparatai
Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą padeda kompensuoti klausos aparatai. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti reabilitaciją klausos aparatais.
„Daugelis klaidingai mano, kad klausos aparatai skirti stipriai negirdintiems žmonėms. Kuo anksčiau žmogus pradeda nešioti klausos aparatą, tuo geriau ir greičiau reabilituojama klausa ir palaikomas klausos centrų aktyvumas smegenyse. Ankstyva klausos reabilitacija mažina socialinę izoliaciją bei riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija, sumažina griuvimų tikimybę“, – paaiškino R. Lesutytė.
Todėl, jei pastebėjote, kad kiti pradėjo neaiškiai kalbėti, vis dažniau prašote pakartoti, jei garsiau nei kiti šeimos nariai žiūrite televizorių, nedelskite ir kreipkitės į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda