Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.

Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 eurų.

Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.

Universitetuose brangiausiai kainuoja pilotų rengimas – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus. Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai kolegijose.

Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų. Tik nuo praėjusių metų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti papildomai skirta papildomai 23,1 mln. eurų, tai didina ir studijų krepšelį.  

Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose studijų kainą padengia valstybė, valstybės nefinansuojamose vietose – patys studijuojantieji. Valstybės nefinansuojamų studijų kainas nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Šiuo metu jau studijuojantiems mokantiems už mokslą studentams jų priėmimo metu nustatytos studijų sutarties sąlygos, tarp jų ir studijų kaina, gali būti keičiamos tik šalims susitarus ir tiktai tokiu atveju, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje: pvz., studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo