Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.

Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 eurų.

Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.

Universitetuose brangiausiai kainuoja pilotų rengimas – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus. Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai kolegijose.

Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų. Tik nuo praėjusių metų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti papildomai skirta papildomai 23,1 mln. eurų, tai didina ir studijų krepšelį.  

Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose studijų kainą padengia valstybė, valstybės nefinansuojamose vietose – patys studijuojantieji. Valstybės nefinansuojamų studijų kainas nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Šiuo metu jau studijuojantiems mokantiems už mokslą studentams jų priėmimo metu nustatytos studijų sutarties sąlygos, tarp jų ir studijų kaina, gali būti keičiamos tik šalims susitarus ir tiktai tokiu atveju, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje: pvz., studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite