Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.

Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 eurų.

Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.

Universitetuose brangiausiai kainuoja pilotų rengimas – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus. Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai kolegijose.

Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų. Tik nuo praėjusių metų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti papildomai skirta papildomai 23,1 mln. eurų, tai didina ir studijų krepšelį.  

Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose studijų kainą padengia valstybė, valstybės nefinansuojamose vietose – patys studijuojantieji. Valstybės nefinansuojamų studijų kainas nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Šiuo metu jau studijuojantiems mokantiems už mokslą studentams jų priėmimo metu nustatytos studijų sutarties sąlygos, tarp jų ir studijų kaina, gali būti keičiamos tik šalims susitarus ir tiktai tokiu atveju, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje: pvz., studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,