Nuo kovo reikia saugotis erkių ir pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė perspėja, kad šiemet erkės gali prabusti kur kas anksčiau – ne balandį, o jau kovo mėnesį. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi patarimais, kaip jau dabar galima nuo jų apsisaugoti.

Tik 3 mėnesiai ramybės

Jeigu seniau erkių sezonas tęsdavosi balandžio-spalio mėnesiais, pastaruosius metus jų suaktyvėjimo sezonas pastebimai prailgėjo, pirmųjų prabudusių erkių reikėtų pradėti saugotis kovo mėnesį.

„Žiema pas mus nebe tokia stingdanti kaip seniau, tuo tarpu rudens metas tarsi prailgėjo. Tai nulemia ir išsitęsusį erkių suaktyvėjimo laikotarpį, kuris dabar tęsiasi kovo-lapkričio mėnesiais. Nors erkių gausa kol kas nėra labai didėlė, siūlome pirmųjų pradėti saugotis nebe balandį, bet būtent kovo mėnesį“, – pastebi M. Žygutienė.

Dabartinė orų kaita erkėms nebaisi

Vieną dieną – pliusas ir lyja, o kitą – sninga ir minusas. Tokie orų pokyčiai erkėms nėra baisūs.

„Jau vasario mėnesį turėjome savaičių, kai net kelias dienas išsilaikydavo pliusinė temperatūra bei šviesdavo saulė. Sugrįžus minusinei temperatūrai, tai nesukėlė jokio pavojaus erkėms – jos tik sulindo atgal į miško paklotę ir dabar laukia, kol orai šiek tiek atšils. O kai sugrįš pliusas, pirmiausia išėjus pasivaikščioti į gamtą reikėtų stebėti savo augintinius, ar į namus jie neparsinešė erkės. Ant žmogaus kovo mėnesį dar gali būti sudėtingiau rasti erkę vien dėl tinkamos aprangos, kai nėra nuogų kūno vietų. Tačiau ruošiantis šiltajam metui reikėtų rimtai apsvarstyti pasiskiepijimo nuo erkinio encefalito galimybę“, – pasakoja M. Žygutienė.

Svarbu pasiskiepyti

„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė ragina pasiskiepyti įprasta tvarka.

„Skiepijantis pagal įprastą vakcinacijos schemą, antroji skiepo dozė galima praėjus jau 1 mėnesiui po pirmosios. Antrą kartą pasiskiepijus pakanka palaukti vos porą savaičių ir jau žmogus įgyja imunitetą. Tad, pavyzdžiui, šiandien pasiskiepijęs žmogus po pusantro mėnesio į aktyviausią erkių sezoną saugiai žengs su pilnai susiformavusiu imunitetu. Kadangi vakcinacija yra ilgalaikė ir skirta ne vienam sezonui, labai svarbu savo kalendoriuje pasižymėti datą trečiam skiepui – tai yra 3 metai po antrojo. Jeigu tiksliai neprisimenate, kada skiepijotės antrą kartą, galite išsitirti, ar turimas imunitetas erkiniam encefalitui yra pakankamas“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Apsaugai – repelentai ir tinkama apranga

Vaistininkė pasakoja, kad nuo erkių reikia saugotis ne tik dėl erkinio encefalito, bet ir Laimo ligos rizikos. Anot jos, nesvarbu – jūs pasiskiepiję ar ne, būtina erkių aktyviuoju sezonu vaikščiojant gamtoje dėvėti uždarą aprangą ir naudoti repelentus.

„Skiepai apsaugo nuo itin grėsmingos ligos – erkinio encefalito, tačiau mes turime papildomai saugotis ir Laimo ligos. Vaikščiojant gamtoje dėvėkite uždarą aprangą. Apsižiūrėkite, ar neliko ant kojų nuogų vietų, dėvėkite kepures, marškinėlius ilgomis rankovėmis, užsisekite apykaklę. Būtinai naudokite repelentus, tik  atkreipkite dėmesį, ar jie skirti apsaugai nuo erkių, kadangi būtent tokiose priemonėse yra didesnė veikliųjų medžiagų koncentracija, įveiksianti ne tik įvairius vabzdžius, bet ir išskirtinai erkes“, – pasakoja E. Ramaškienė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite