Nuo kovo 1-osios įsigalioja nauja tvarka dėl kompensuojamųjų vaistų

Nuo kovo 1 d. gydytojui išrašant kompensuojamąjį vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, recepte automatiškai atsiras žyma – pirmas paskyrimas. Vaistinės tokiais atvejais bus įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. Tikimasi, kad įdiegus šią naujovę, remiantis kitų šalių patirtimi, pavyks dar labiau sumažinti vaistų kainas ir padėti pacientams sutaupyti. 

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad į kompromisus su pacientų sveikatos rizika nesileidžiama. Generiniai vaistai esą nėra kaip nors nesaugesni už originalius, o gydytojai ir dabar išrašo veikliąją medžiagą, ne firminį vaisto pavadinimą. 

„Gydytojas, išrašydamas vaistą bendriniu pavadinimu, ką jis iki šiol ir daro, rašo veikliąją medžiagą, jeigu tai yra pirmą kartą skiriamas vaistas ar po ilgesnės pertraukos, jis turės nurodyti, pažymėti, kad tai yra pirmas paskyrimas, o vaistinė turės išduoti pigiausią vaistą pacientui. 

Iš tikrųjų yra keistų žinučių visuomenei paskleista, kad mes esą bandome rizikuoti pacientų sveikata gydydami „pigiausiais“ vaistais. Tam „pigiausiam“ bandoma suteikti nekokybiško vaisto epitetą. (…) Čia nėra jokio kompromiso su rizika, pacientams keliama rizika. Mes kalbame iš esmės apie tą patį vaistą, tą pačią veikliąją medžiagą“, – ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga. 

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė atmeta būgštavimus, kad būtent tik generiniai, galimai pigesni vaistai, gali sukelti pacientams neigiamą poveikį. 

„Nepageidaujami poveikiai būna tiek nuo generinių, tiek ir nuo originalių vaistų. Kai mes kalbame apie situaciją, kai pacientas pradeda vartoti naująją veikliąją medžiagą ir pasireiškia nepageidaujami poveikiai, tai pacientui sugrįžus pas gydytoją, gydytojas dažniausiai keis veikliąją medžiagą. Tai šiuo atveju kalbame ne apie tai, ar rinktis vieno ar kito gamintojo vaistą, o apie tai, kad gal pacientui netinka ta veiklioji medžiaga ir reikia ieškoti kitų vaistų“, – sakė K. Garuolienė. 

Turimi duomenys esą rodo, kad pirmo paskyrimo vaistai nebūtinai bus tik generiniai, nes skiriamas pigiausias vaistas, o priklausys, kuris tiekėjas pasiūlė žemiausią vaisto kainą. Tarp pigiausių vaistų, pasak ministro, gali būti ir originalių, ir generinių vaistų. 

„Net ir tie vaistai, kurie yra vadinamieji originalūs (t.y., tų firmų, kurios sukūrė vaistą), jie tuo pačiu metu gali būti ir pigiausi vaistai. Ir tokių yra, iš maždaug 1800 vaistų, kurie yra kompensuojamųjų vaistų kainyne, daugiau negu 300 ir yra tie vadinamieji originalūs vaistai. Tai bet kuris gamintojas, kuris ir sukūrė vaistą, jis gali tuo pačiu metu pasiūlyti ir mažiausią kainą“, – pažymėjo A. Veryga. 

Naująja tvarka esą siekiama ne tik taupyti pacientų ir valstybės pinigus, bet ir skatinti gamintojų konkurenciją. 

„Šita priemonė yra skirta ir tam, kad patys gamintojai labiau stengtųsi konkuruoti dėl kainos, kad jiems būtų sukurta rinka ir atsirastų motyvacija ateiti ir pasiūlyti pigiausią kainą“, – sakė A. Veryga. 

Latvija tokią naujovę įvedė 2012 m. Ji esą padėjo pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc. ir stipriai paskatino konkurenciją tarp gamintojų. Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos esą sumažėjo 46 proc. 

„Taupo ir pacientas, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Taupymai nėra savitiksliai. Reikia pasakyti, kad pinigų mes vis tiek niekam kitam neatiduosime, nėra jokios baimės, kad, sutaupę vaistams, mes tuos pinigus išleisime tam, kas yra ne sveikata. Praktiškai visi sutaupymai ir nukeliauja atgal pacientams, įtraukiant į kompensavimą naujus, labai brangius vaistus, kurių mes anksčiau neįpirkdavome. Jų ateina vis daugiau ir daugiau, onkologijai gydyti vaistų yra daug naujų ateinančių į rinkas, yra sukurtų baigiamose klinikinių tyrimų stadijose. Tai mums reikia ruoštis“, – pabrėžė A. Veryga. 

Pasak Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento prof. habil. dr. Eduardo Tarasevičiaus, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad žyma „pirmas paskyrimas“ bus tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti pigiausią tos grupės vaistą. 

„Vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su žyma „pirmas paskyrimas“, pacientui turės parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pvz., vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti išduoti (parduoti) kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis“, – pažymėjo prof. habil. dr. E. Tarasevičius. 

Jei pacientas nenorės rinktis pigiausio vaisto, jis galės rinktis kitą vaistą kaip nekompensuojamą ir už jį sumokėti visą kainą.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Valstybės, kuriose nustatytas koronaviruso mutacijų plitimas

Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos (ES) šalyse Lietuvoje įvedamos griežtesnės koronaviruso plitimo valdymo priemonės keliaujantiems.  Į paveiktų šalių sąrašą įtraukiama ne tik Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Pietų Afrikos Respublika, tačiau ir daugiau šalių, kuriose nustatytas mutacijų plitimas. Visiems keliautojams taikomas reikalavimas turėti tyrimo rezultatus ir izoliuotis. Šiuo metu daugelyje ES ir pasaulio šalių fiksuojami naujų koronaviruso mutacijų atvejai, tačiau 7 pasaulio šalyse stebimas susirūpinimą keliančių naujų koronaviruso mutacijų plitimas. Tai Airija,

Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui

Karantino ribojimai padėjo pristabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą Lietuvoje, tačiau sergamumo rodikliai vis dar yra aukšti. Todėl Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki vasario 28 d. Tiek pat galios ir draudimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą. 14 dienų sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje gruodį viršijo 1000 susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų, o dabar yra sumažėjęs perpus. Statistikos departamento sausio 27 d. duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 498,2. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistikoje Lietuva išlieka raudonojoje zonoje, tarp koronaviruso labiausiai

Policija praneša

Sausio 26 d. naktį namuose Sodų g., Šilutėje, rastas 1961 m. gimusio vyro kūnas. Tos pačios dienos popietę Sausgalvių k., Juknaičių sen., rastas 1953 m. gim. vyro kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 25 d. ankstų rytą į atrakintą butą Pagrynių k., Šilutės sen., atėję du iš matymo pažįstami asmenys iš moters pavogė 225 eurus, du telefonus ir banko kortelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.  

Lietuvos bankas: per metus padirbtų eurų sumažėjo daugiau nei perpus  

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų. „Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Sumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų – karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais“, – sako Ieva Vanskevičė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė. Per 2020

Taip pat skaitykite