Nuo kovo 1-osios įsigalioja nauja tvarka dėl kompensuojamųjų vaistų

Nuo kovo 1 d. gydytojui išrašant kompensuojamąjį vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, recepte automatiškai atsiras žyma – pirmas paskyrimas. Vaistinės tokiais atvejais bus įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. Tikimasi, kad įdiegus šią naujovę, remiantis kitų šalių patirtimi, pavyks dar labiau sumažinti vaistų kainas ir padėti pacientams sutaupyti. 

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad į kompromisus su pacientų sveikatos rizika nesileidžiama. Generiniai vaistai esą nėra kaip nors nesaugesni už originalius, o gydytojai ir dabar išrašo veikliąją medžiagą, ne firminį vaisto pavadinimą. 

„Gydytojas, išrašydamas vaistą bendriniu pavadinimu, ką jis iki šiol ir daro, rašo veikliąją medžiagą, jeigu tai yra pirmą kartą skiriamas vaistas ar po ilgesnės pertraukos, jis turės nurodyti, pažymėti, kad tai yra pirmas paskyrimas, o vaistinė turės išduoti pigiausią vaistą pacientui. 

Iš tikrųjų yra keistų žinučių visuomenei paskleista, kad mes esą bandome rizikuoti pacientų sveikata gydydami „pigiausiais“ vaistais. Tam „pigiausiam“ bandoma suteikti nekokybiško vaisto epitetą. (…) Čia nėra jokio kompromiso su rizika, pacientams keliama rizika. Mes kalbame iš esmės apie tą patį vaistą, tą pačią veikliąją medžiagą“, – ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga. 

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė atmeta būgštavimus, kad būtent tik generiniai, galimai pigesni vaistai, gali sukelti pacientams neigiamą poveikį. 

„Nepageidaujami poveikiai būna tiek nuo generinių, tiek ir nuo originalių vaistų. Kai mes kalbame apie situaciją, kai pacientas pradeda vartoti naująją veikliąją medžiagą ir pasireiškia nepageidaujami poveikiai, tai pacientui sugrįžus pas gydytoją, gydytojas dažniausiai keis veikliąją medžiagą. Tai šiuo atveju kalbame ne apie tai, ar rinktis vieno ar kito gamintojo vaistą, o apie tai, kad gal pacientui netinka ta veiklioji medžiaga ir reikia ieškoti kitų vaistų“, – sakė K. Garuolienė. 

Turimi duomenys esą rodo, kad pirmo paskyrimo vaistai nebūtinai bus tik generiniai, nes skiriamas pigiausias vaistas, o priklausys, kuris tiekėjas pasiūlė žemiausią vaisto kainą. Tarp pigiausių vaistų, pasak ministro, gali būti ir originalių, ir generinių vaistų. 

„Net ir tie vaistai, kurie yra vadinamieji originalūs (t.y., tų firmų, kurios sukūrė vaistą), jie tuo pačiu metu gali būti ir pigiausi vaistai. Ir tokių yra, iš maždaug 1800 vaistų, kurie yra kompensuojamųjų vaistų kainyne, daugiau negu 300 ir yra tie vadinamieji originalūs vaistai. Tai bet kuris gamintojas, kuris ir sukūrė vaistą, jis gali tuo pačiu metu pasiūlyti ir mažiausią kainą“, – pažymėjo A. Veryga. 

Naująja tvarka esą siekiama ne tik taupyti pacientų ir valstybės pinigus, bet ir skatinti gamintojų konkurenciją. 

„Šita priemonė yra skirta ir tam, kad patys gamintojai labiau stengtųsi konkuruoti dėl kainos, kad jiems būtų sukurta rinka ir atsirastų motyvacija ateiti ir pasiūlyti pigiausią kainą“, – sakė A. Veryga. 

Latvija tokią naujovę įvedė 2012 m. Ji esą padėjo pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc. ir stipriai paskatino konkurenciją tarp gamintojų. Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos esą sumažėjo 46 proc. 

„Taupo ir pacientas, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Taupymai nėra savitiksliai. Reikia pasakyti, kad pinigų mes vis tiek niekam kitam neatiduosime, nėra jokios baimės, kad, sutaupę vaistams, mes tuos pinigus išleisime tam, kas yra ne sveikata. Praktiškai visi sutaupymai ir nukeliauja atgal pacientams, įtraukiant į kompensavimą naujus, labai brangius vaistus, kurių mes anksčiau neįpirkdavome. Jų ateina vis daugiau ir daugiau, onkologijai gydyti vaistų yra daug naujų ateinančių į rinkas, yra sukurtų baigiamose klinikinių tyrimų stadijose. Tai mums reikia ruoštis“, – pabrėžė A. Veryga. 

Pasak Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento prof. habil. dr. Eduardo Tarasevičiaus, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad žyma „pirmas paskyrimas“ bus tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti pigiausią tos grupės vaistą. 

„Vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su žyma „pirmas paskyrimas“, pacientui turės parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pvz., vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti išduoti (parduoti) kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis“, – pažymėjo prof. habil. dr. E. Tarasevičius. 

Jei pacientas nenorės rinktis pigiausio vaisto, jis galės rinktis kitą vaistą kaip nekompensuojamą ir už jį sumokėti visą kainą.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo