Nuo kovo 1-osios draudžiama gaudyti kiršlius ir sterkus

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad kovo 1 d. įsigalioja Mėgėjų žvejybos taisyklių draudimas gaudyti kiršlius ir sterkus. O žvejams, gaudantiems kitas žuvis, reikia nepamiršti visada susitvarkyti žvejybos vietą.

„Šiuo metu draudžiama gaudyti ne tik lydekas ir šamus, bet ir sterkus bei kiršlius. Neleistinu metu sužvejojus sterką ar kiršlį, teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Komka.

Jei žuvys bus sugautos ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, teks sumokėti  tris kartus daugiau.

Taip pat draudžiamu laikotarpiu sugavus minėtų rūšių žuvis, teks susimokėti ir administracinę baudą nuo 120 iki 300 eurų. Iš pažeidimą padariusio asmens bus konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės.

„Gal bus įdomu sužinoti, kad kiršlys – tikra upių žuvis, mėgstanti srovę ir šaltą vandenį. O jo kvapas primena laukinių čiobrelių kvapą. Sterkas – sparčiai auganti  plėšri žuvis, išgaudanti smulkias žuveles. Tik jis – atvirų vandens plotų gyventojas, todėl beveik nesudaro konkurencijos lydekoms, paprastai savo grobio tykančioms vandens augmenija apaugusiose vandens telkinių pakraščiuose“, – priduria D. Komka.

Beje, žvejai turi atsiminti, kad prieš žvejybą ir po jos privaloma susitvarkyti žvejybos vietą, t. y. 5 m spinduliu turi būti surinktos visos komunalinės atliekos ir išvežamos į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Šiuo metu galioja draudimai gaudyti: lydekas – nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.; sterkus – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.; kiršlius – nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.; šamus – iki balandžio 1 d.

Aplinkos apsaugos dep inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų. „Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir

Kaip sekėsi rinkimuose Klaipėdos regiono merams?

Klaipėdos regiono plėtros taryboje bus permainų. Joje dirbs ir buvusių, ir naujų merų, tarybų narių, o veikla prasidės patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus. Žinoma, ir naujosioms politikų taryboms apsisprendus, ką jos deleguos į Regiono plėtros tarybą. Klaipėdos regiono plėtros taryboje svarstomi šių savivaldybių reikalai: Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo r., Neringos savivaldybių. Ilgas kelias per kopas Šis meras eina 50-uosius metus. Jis – iš anapus marių. Buvo žvejys-motoristas, kasininkas-inspektorius, miško darbininkas. Nuo 2013 metų – meras. Baigęs Klaipėdos

Priešgaisrinės tarnybos ZIL-ams – po 30 metų…

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys jai pavaldžios Priešgaisrinės tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitą ir apsispręs, ar jai pritarus. Retai sulaukia dėmesio ši tarnyba, vadovaujama Dariaus Endzelio. Pasidomėkime ataskaita. Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinė tarnyba įregistruota 2016 m. Tarnyba vykdo pirminius gelbėjimo darbus gaisrų ir katastrofų, gamybinių avarijų metu, teikia techninę pagalbą savivaldybės organizacijoms ir gyventojams ekstremalių situacijų atvejais. Tarnyba finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Tarnyba yra pavaldi rajono savivaldybei, tačiau išvykusi į incidentą, ji tampa pavaldi Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai,

Nors rugsėjo 1-oji toli…

Šilutės rajono savivaldybės taryba kovo pabaigoje planuojamame posėdyje svarstys sprendimo projektą dėl švietimo įstaigų. Ketinama nustatyti  bendrojo ugdymo mokyklose, gimnazijose, Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje, Traksėdžių Šilojų mokykloje numatomą klasių skaičių, mokinių skaičių jose, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičių jose, nurodant klasių jungimus. Mokyklų vadovai pateikė Švietimo ir kultūros skyriui numatomą mokinių ir klasių skaičių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičių jose 2023–2024 m. m., specialiųjų poreikių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose. Pagal pateiktą informaciją bendrojo ugdymo ir Traksėdžių Šilojų

Taip pat skaitykite