Netrukus bus pradėti mokėti avansai už deklaruotus plotus  

Jau nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln. eurų).

Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Avansinės išmokos už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus, yra 47 eurai už ha, o žalinimo išmokos avansą sudaro 38 eurai už ha.

Avansinės išmokos jauniesiems ūkininkams yra 57 eurai už ha; už pirmuosius hektarus – 44 eurai už ha; susietosios  išmokos už baltyminius augalus – 46 eurai už ha; susietosios  išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus – 10 eurų už ha; susietosios išmokos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, 76 eurai už ha, susietosios išmokos už vaisius ir uogas – 177 eurai už ha, susietosios išmokos už daržoves, auginamas atvirajame grunte – 193 eurai už ha.

Šiemet atitikusieji susietosios paramos už pienines karves reikalavimus gaus dalį susietosios  paramos – 90 eurų už pieninę karvę.

Ūkininkaujantieji nederlingose žemėse pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ gaus dalį paramos už vietoves, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių: iki 100 ha imtinai plotas remiamas 52 eurais už ha, plotas, didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai – 36 eurais už ha, plotas, didesnis nei 500 ha – 21 euru už ha. Už vietoves, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių: iki 100 ha imtinai plotas remiamas 42 eurais už ha, plotas, didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai – 29 eurais už ha, plotas, didesnis nei 500 ha – 21 euru už ha. Už vietoves, kurios neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, patvirtinus naująsias vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ribas bus išmokėta 21 euras už ha; už vietoves, esančias intensyvaus karsto zonoje – 21 euras už ha; už vietoves, esančias potvynių užliejamose teritorijose – 21 euras už ha.

Pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ nustatytos tokio dydžio avansinės išmokos: už javus – 185 eurai už ha; už javus pašarams – 197 eurai už ha; už javus, daugiametes žoles sėklai – 232 eurai už ha; už daugiamečių žolių įsėlį – 50 eurų už ha; už daugiametes žoles – 149 eurai už ha; už daržoves, bulves – 446 eurai už ha; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 413 eurai už ha; už uogynus ir sodus – 440 eurų už ha.

2020 m. paraiškas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateikė virš 123 tūkst. pareiškėjų, paramos pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ kreipėsi daugiau kaip 53 tūkst. ūkininkų, o pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ –  virš 2 tūkst. ūkininkų.

Avansinių išmokų dydžiai pagal atskiras paramos schemas nustatyti žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 3D-688.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite