Nemokamos paslaugos šeimoms savivaldybėse: kokių galima tikėtis?

Krizė gali ištikti kiekvieną šeimą, kuri susiduria su iššūkiais, todėl visose Lietuvos savivaldybėse yra teikiamos nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: vykdomi pozityviosios tėvystės mokymai, teikiama pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar netektį, vedami užsiėmimai, skirti stiprinti šeimos įgūdžius, teikiamos mediacijos paslaugos neteisminiuose ginčuose.

Tėvams, kurie lanko minėtus užsiėmimus, bet neturi kur palikti 3-6 metų amžiaus mažylių, iki 4 val. per dieną gali būti teikiama vaikų priežiūros paslauga. O šeimos nariai, kurie neturi, kaip atvykti į užsiėmimus nei asmeniniu automobiliu, nei viešuoju transportu, gali būti pavėžėjami.

Paslaugas šeimoms savivaldybės teikia Europos Sąjungos lėšomis. 2016-2020 m. šiam tikslui iš viso skirta 21,16 mln. eurų.

Labai svarbu pabrėžti, kad minimos paslaugos gali būti teikiamos visoms šeimoms, kurios kreipiasi į savo gyvenamos vietos savivaldybę. Kitaip tariant, tai reiškia, kad šeima neturi atitikti specialių kriterijų ar patirti socialinės rizikos.

Kur šeima turi kreiptis?

Jeigu šeima jaučia, kad jai reikia pagalbos, pirmas žingsnis būtų kreiptis į savo gyvenamos vietos savivaldybės Socialinės paramos ar Socialinių paslaugų skyrių ir pasiteirauti, į kokią konkrečią įstaigą reikėtų kreiptis dėl kompleksinių paslaugų šeimoms.

Pridedame lentelę, kurioje yra informacija, kas konkrečiai teikia paslaugas šeimoms savivaldybėse.

Kokios paslaugos gali būti teikiamos?

Pozityviosios tėvystės mokymai – tai paslaugos, teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti savo tėvystės įgūdžius arba jų įgyti.

Tėvystės mokymams paprastai renkamos tėvų grupės iš 10-15 žmonių, o grupės susitikimų skaičius siekia 8-10 kartų. Vienas tėvų grupės susitikimas trunka apie porą valandų, jų metu suteikiama žinių apie vaiko raidą ir poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais, apie ribų nustatymą vaikams, vaiko savivertės ir emocinio intelekto ugdymą.

Individuali pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus, pavyzdžiui ligas, netektis, skyrybas. Pagalba gali būti teikiama ir šeimoms. Tai apima socialinę, psichologinę, psichoterapinę pagalbą, sielovadą, taip pat pagalbą įveikiant priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų ir panašiai.

Pastebima, kad individualios pagalbos dažniau siekia moterys, bet kreiptis dėl tokios paramos labai kviečiami ir vyrai, kurie lygiai taip pat patiria išgyvenimus, stresą, netektis, skyrybas ar kitus sunkumus. Individualių konsultacijų ir užsiėmimų metu padedama asmeniui išgyventi traumuojančias patirtis, surasti išeitis iš sudėtingų situacijų, įveikti asmeninius sunkumus, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Šeimos įgūdžių ugdymas – tai įvairūs grupių užsiėmimai, mokymai apie šeimos finansus ir jų valdymą, šeimų klubų veikla, šeimų stovyklos, neformali pagalba.

Mediacijos paslaugos – tai neteisminis civilinių ginčų tarpininkavimas, siekiant taikaus tarpusavio konfliktų sprendimo.

Ši paslauga labai naudinga, kai šeimai ar asmeniui reikia praktinės pagalbos tarpusavio konflikto akivaizdoje. Jeigu teikiant individualias psichologo konsultacijas žmogui patarimai nedalijami, tai teikiant mediacijos paslaugas ieškoma konkretaus sprendimo sutelkus šeimos narius ir kitus padėti galinčius asmenis, tariamasi, kaip išspręsti konkrečią problemą.

Trumpalaikės vaikų priežiūros paslaugos – ne ilgiau kaip 4 valandos per dieną visiems tėvams, auginantiems 3-6 metų amžiaus vaikus (nuo 6 iki 22 val.). Vaikų priežiūra užtikrinama tuo atveju, jei tėvai gauna kitas aukščiau nurodytas paslaugas ir neturi, kur palikti mažylių.

Pavėžėjimo paslauga – teikiama tiems žmonėms, kurie dalyvauja aukščiau nurodytose veiklose ir negali patys atvykti, pavyzdžiui, nėra pakankamų galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu.

Kiekvienoje savivaldybėje teikiamų paslaugų sąrašas gali šiek tiek skirtis pagal tai, kokių paslaugų konkrečioje vietoje daugiau reikia, tačiau vienoje savivaldybėje turi būti ne mažiau nei trys paslaugų rūšys iš aukščiau pateikto sąrašo.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.