Neabejingas asmuo Šilutės aplinkosaugininkams padėjo išaiškinti atliekomis atsikračiusį pažeidėją

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba balandį gavo pranešimą apie garažų masyve Aukštumalės g., Šilutėje, aptiktą buitinių atliekų krūvą. Informaciją pateikęs žmogus nurodė, kad tarp atliekų yra daiktų su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis.

Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai reagavo nedelsdami, kad oro sąlygos nesugadintų įkalčių. Tarp plastiko maišų ir įvairių šiukšlių aptikta pakuotė su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris). Turimi duomenys leidžia Šilutės aplinkosaugininkams pradėti administracinį tyrimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

„Aplinka besirūpinančių žmonių pagalba mums labai svarbi. Todėl nuoširdžiai dėkojame šiam žmogui. Kadangi jis nedelsė ir apie pažeidimą pranešė iškart, mums pavyko teršėją nustatyti“, – sakė Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Galina Misevičienė.

Už šį pažeidimą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Be to, jei atliekų krūva nebus geranoriškai  sutvarkyta ir atliekos nebus priduotos atliekų tvarkytojams, reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas dėkoja asmenims už pilietiškumą saugant aplinką ir primena, kad apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti telefonu 112.

Aplinkos apsaugos dep. Inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite