„Muzikuojanti Rusnės sala“ – džiaugsmo fone

Groja Šilutės kultūros ir pramogų centro varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“.

Visą praėjusią savaitę Rusnėje vyko tradiciniai muzikos ir meno vakarai „Muzikuojanti Rusnės sala“, kuriuos organizuoja Salos etnokultūros ir informacijos centras, vadovaujamas direktorės Birutės Servienės. Renginio partneriai: Rusnės seniūnija su nenuilstančia seniūne Dalia Drobniene, evangelikų liuteronų bažnyčia (kunigas Valdas Miliauskas). Vyko pleneras „Rusnė – 2018“, koncertavo vaikai, saviveiklininkai ir profesionalūs atlikėjai, vaidino usėniškiai.

„Aš rusniškis – tai likimas“
Rusniškiai ir salos svečiai pirmąjį vakarą gausiai rinkosi į solisto Valdo Lacko koncertą „Atvirai“. Džiugi visų nuotaika vyravo ir todėl, kad Rusnėje jau statoma estakada, kad muzikiniai vakarai vyksta Lietuvos šimtmečio metais.

Koncertuoja rusniškis solistas Valdas Lacko.

Susirinkusieji negailėjo plojimų savam atlikėjui, kurį ne kartą didžiuodamiesi matė ir televizijos ekranuose, kuris didžiuodamasis sako: „Aš rusniškis – tai likimas“. V. Lacko dainavo su sese Vita Vaišnoriene, žmona Vainora, tačiau visus žiūrovus Valdas nuginklavo sudainavęs su dukrele Rūta, kuri taip pat jau yra pabuvojusi scenoje. Ji dainavo net LRT muzikiniame šeimų projekte „Du balsai – viena širdis“.
„Didelė atsakomybė dainuoti namuose, savam klausytojui, labai jaudinuosi. Dėkoju ištikimiausioms savo gerbėjoms, kurios ir iš kitų miestelių atvažiuoja į mano koncertus“, – kalbėjo V. Lacko ir vienai ištikimiausiai klausytojai padovanojo savo solinę kompaktinę plokštelę. Padėkojo Vitalijui Deniušui už puikius tekstus, kurie virsta gražiomis dainomis.
Po koncerto buvo pristatyti plenero „Rusnė – 2018“ dalyviai, kurie, kaip ir kiekvienais metais, buvo atvykę iš įvairių šalių: Arijet Chanda iš Indijos, Kurt Beutler ir Egont Petereit iš Vokietijos, Lado Sharashidze iš Gruzijos, Vytautas Gocentas iš Vilniaus ir Renata Kasiulytė bei Virgis Ruseckas iš Kauno ir Rukų. Visiems buvo palinkėta kūrybingos savaitės ir puikių įspūdžių Rusnės saloje.
Galingas „Pamario Brass“
Šilutės kultūros ir pramogų centro varinių pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario Brass“ vadovas Gražvydas Raila padėkojo Birutei Servienei už pakvietimą ir pasidžiaugė, kad nors ir atostogos, daugelis ansamblio narių groja šį vakarą ir džiugina muzikos gerbėjus. G. Raila apibūdino kiekvieną kūrinį, papasakojo, kaip kolektyvas grojo Šimtmečio dainų šventėje. Pasidžiaugė, kad Šilutės meno mokyklos mokytojai, auklėtiniai, muziką jau studijuojantys Klaipėdoje, groja Palangos orkestre. Seniūnė Dalia Drobnienė padėkojo kolektyvui už puikų koncertą, įteikė gėlių Judrei Railienei ir gavo pasižadėjimą, kad kitais metais ansamblis atvyks koncertuoti kartu su šokėjomis.
Ne pirmą kartą Rusnėje
Skrabalininką ir solistą, dainų autorių bei atlikėją Regimantą Šilinską susirinkę žiūrovai pasitiko plojimais. Atlikėjas pasidžiaugė, kad buvo pakviestas koncertuoti Rusnėje, papasakojo apie muzikinį instrumentą – skrabalus, kuriais groti pasirinko studijuodamas Klaipėdoje, atvykęs iš Panevėžio. R. Šilinskas grojo lietuvių ir užsienio kompozitorių sukurtus kūrinius. Koncerto pabaigoje padainavo keletą melodingų dainų, jam pritarė ir klausytojai.

Koncertus stebėjo gausus būrys rusniškių ir salos svečių.

Buvo ir dainų, ir teatro
Ketvirtadienio vakarą koncertavo Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė). 2018 metai – Vydūno metai, tad neatsitiktinai jų koncerto pavadinimas „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“ (Vydūnas). Ansamblio moterys dainavo įvairių žanrų dainas, atlikdamos jas ir „A cappella“.
Rugpjūčio 3-iosios vakaras taip pat buvo įdomus ir turiningas. Septynioliktą valandą įvyko plenero „Rusnė – 2018“ uždarymas. Plenero dalyvius pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vicemeras Algis Bekeris, seniūnė Dalia Drobnienė ir Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė.
Vėliau fortepijonu grojo Liepa Liatukaitė ir Eva Stonytė. Kanklių melodijomis žiūrovus džiugino Meda Stonytė.
Vakarą užbaigė Usėnų etnografinio teatro artistai, parodę Vydūno ir Prano Antalkio spektaklį „Vyrai“ (vadovė Jūratė Daugalienė). Šis kolektyvas gerai pažįstamas rusniškiams, mat ne kartą yra vaidinęs Rusnės klojimo teatrų šventėje „Nendrynų raganėlė“.
Dovana rusniškiams
Dainininko Liudo Mikalausko koncertą šeštadienio vakarą rusniškiams ir salos svečiams dovanojo evangelikų liuteronų bažnyčia. Į šią bažnytėlę gausiai susirinkę žiūrovai nekantraudami žvalgėsi – laukė mylimo dainininko, pasitikę jį garsiais plojimais. Kaip visada, dainininkas atvyko gerai nusiteikęs, pakvietęs klausantis jo atliekamų dainų pakeliauti per mūsų valstybės šimtmetį.

Visus džiugino charizmatiškasis solistas Liudas Mikalauskas.

Skambėjo dainos Maironio ir Bernardo Brazdžionio žodžiais, partizanų dainas dainuojant nedrąsiai pritarė ir žiūrovai, o dainuojant šių laikų kompozitorių dainas jau garsiau skambėjo bendras choras. L. Mikalauskas paperka žiūrovus savo charizmatiškumu, mokėjimu džiaugtis kūriniu, kurį atlieka. Kiekvienas jo pasirodymas – kaip savotiškas spektaklis. Jo artistiškumas ir muzikalumas iš karto prikausto žiūrovus. L. Mikalauskas nuoširdžiai kvietė susirinkusiuosius paaukoti bažnyčiai, kad būtų galima ją nors po truputį remontuoti. Juokaudamas sakė, kad iš kunigo Valdo Miliausko girdėjęs, kad bažnyčia pinigų turi… tik jie žmonių kišenėse.
L. Mikalauskui dėkojo Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Pabaigoje seniūnė D. Drobnienė pakvietė ateiti dainininko tėvus, kurie atvažiavo iš Tauragės. Jiems buvo padovanota saldumynų ir tradiciškai „Rusnės gėlių“. Dalia Drobnienė, kiekvieną vakarą pasitikusi į koncertus ateinančius žiūrovus, baigiamajame vakare apdovanojo šokolado plytelėmis ir kuklia gėlyte aktyviausias žiūroves. Buvo tokių, kurios nepraleido nė vieno vakaro.
Muzikiniai vakarai baigėsi, tačiau neblėsta rusniškių entuziazmas gyventi gražiau, patogiau – kyla estakada, tikimasi sulaukti ir kultūros namų remonto pabaigos.
Išeiti niekas neskubėjo, žvalgėsi į bažnyčioje eksponuojamus plenero dalyvių nutapytus paveikslus, dalijosi įspūdžiais, vaišinosi saldumynais.

Birutė Morkevičienė,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda