Demografija ir kokybės siekis keičia mokyklų žemėlapį

Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. Dalyje jų šiuo metu mokosi itin mažai mokinių. Į jas sunku pritraukti mokytojus ir kitus specialistus, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.

Mokinių per 20 metų sumažėjo beveik perpus

Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokykla. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų sumažėjo dar 176-iomis.

Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių.

Padaugėjo gimnazijų, atsirado progimnazijos

Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvark

mokyklų sumažėjo

…kažkada čia mokė vaikus.

ą, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.

Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto. 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.

Daugelis specialistų sutaria: labai svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą, vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų.

Mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią darbo vietą.

„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokiniams rinktis, neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi. 2018 – 2020 m. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai. Šis rodiklis yra tuo aukštesnis, kuo daugiau mokyklos mokinių laiko brandos egzaminą ir geriau juos išlaiko. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Mažose mokyklose – mažiau galimybių

Ministrė atkreipia dėmesį, kad problema nėra mokyklos dydis savaime, o mokyklos infrastruktūra, pradedant sporto sale ir baigiant informacinių technologijų įranga. Taip pat svarbu ugdymo priemonės, įvairių specialistų mokykloje skaičius.

Šiuo metu galioja taisyklės, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1-10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11-12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių.

„Logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip. Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilno etato, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti. Tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos, gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, – sako ministrė.

 

EBPO: mokyklų dydis ir ugdymo kokybė susiję

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc.

EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.

Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.

Jeigu  savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, kur tėra labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis – 3041 euras vienam mokiniui.

pamarys.eu pagal Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kviečiame pasidalinti gerumu su sergančiais kraštiečiais

Adventas. Vieniems tai tauraus susikaupimo ir rimties metas… Kitiems – malonių, džiugių rūpesčių laikotarpis, kuomet reikia pasirūpinti dovanomis artimiesiems, suplanuoti, kas puikuosis ant kalėdinio stalo ar kokių spalvų žaisliukais puošti eglutę. Deja, tokios nuotaikos tvyro ne visuose namuose… Kai kuriems iš mūsų šiomis dienomis širdį kamuoja nerimas, sumaištis, baimė… Kai kam šios dienos – grumtynės su likimu… Lemiamos grumtynės už gyvenimą… 2021 m. gruodžio 3 d. 15.30 val. Pagėgių miesto parke vyksiančios kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu Pagėgių savivaldybės Vydūno

Orai. Nauja savaitė prasidėjo snygiu

Gismeteo.lt praneša, kad šiandien pirmadienį iš pietryčių Lietuvą pasieks nauja, gausių kritulių zona. Nakties valandomis daug kur snigo, vietomis smarkiai, rytiniuose rajonuose lietus maišėsi su šlapdriba. Temperatūra tuo metu svyravo nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną mišrūs krituliai vyraus visoje šalyje, vietomis gausūs. Vakarinėje šalies pusėje gali kilti ir pūgos. Pūs smarkokas šiaurinių krypčių vėjas. Vilniuje ir Klaipėdoje termometrų stulpeliai sieks 2, Kaune apie 1 laipsnį šilumos.  Panevėžyje bus apie nulį, Šiauliuose apie 1 laipsnį šalčio. Tokie

Baltosios mišrainės paslaptys

baltoji mištainė

Jeigu bėgant metams pabodo tradicinis baltosios mišrainės receptas – ne bėda. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad vos keliais ingredientais papildžius šį visiems puikiai pažįstamą patiekalą, jis gali įgauti naujų spalvų ir skonių.    Receptą sukūrė prancūzas Yra manančių, jog populiarioji baltoji mišrainė yra lietuviškas patiekalas, tačiau taip nėra. Pasakojama, kad XIX amžiuje šias ikoniškas salotas sukūrė Rusijoje dirbęs prancūzų šefas Liusjenas Olivjė. Siekdamas įtikti aukštuomenei, jis nusprendė pasiūlyti šį tą neįprasto, įkvėpto prancūziškų maisto gaminimo tradicijų.

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Taip pat skaitykite