Demografija ir kokybės siekis keičia mokyklų žemėlapį

Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. Dalyje jų šiuo metu mokosi itin mažai mokinių. Į jas sunku pritraukti mokytojus ir kitus specialistus, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.

Mokinių per 20 metų sumažėjo beveik perpus

Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokykla. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų sumažėjo dar 176-iomis.

Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių.

Padaugėjo gimnazijų, atsirado progimnazijos

Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvark

mokyklų sumažėjo

…kažkada čia mokė vaikus.

ą, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.

Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto. 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.

Daugelis specialistų sutaria: labai svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą, vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų.

Mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią darbo vietą.

„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokiniams rinktis, neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi. 2018 – 2020 m. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai. Šis rodiklis yra tuo aukštesnis, kuo daugiau mokyklos mokinių laiko brandos egzaminą ir geriau juos išlaiko. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Mažose mokyklose – mažiau galimybių

Ministrė atkreipia dėmesį, kad problema nėra mokyklos dydis savaime, o mokyklos infrastruktūra, pradedant sporto sale ir baigiant informacinių technologijų įranga. Taip pat svarbu ugdymo priemonės, įvairių specialistų mokykloje skaičius.

Šiuo metu galioja taisyklės, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1-10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11-12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių.

„Logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip. Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilno etato, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti. Tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos, gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, – sako ministrė.

 

EBPO: mokyklų dydis ir ugdymo kokybė susiję

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc.

EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.

Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.

Jeigu  savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, kur tėra labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis – 3041 euras vienam mokiniui.

pamarys.eu pagal Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokyčiai rajono piniginėje

Birželio 30 d. planuojamas Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis. Numatyta vėl tikslinti šių metų biudžetą: pajamas, išlaidas, kam skirtas lėšas švietimo, kultūros ir kitos įstaigos gali panaudoti. Kas keisis? Švietimas Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skirta lėšų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti: Šilutės r. savivaldybei tenka beveik 31,8 tūkst. Eur dotacija. Ta pati ministerija skyrė  beveik 6 000 Eur išlaidoms, susijusioms su suaugusių asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, lietuvių kalbos

Turto mokestis 2023 metams

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai jau svarstė, kokius nekilnojamojo turto mokesčius nustatyti 2023 metams. Galutinis sprendimas bus priimtas birželio 30 d. planuojamame Tarybos posėdyje. Tad kokie tarifai siūlomi ir kokie argumentai pateikti.  Siūloma nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus: 1.1  0,5 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės mokestis nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, nurodytą 1.2 ir 1.3 papunkčiuose; 1.2.  3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės  vertės  mokestis nekilnojamajam turtui, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas ir nenaudojamas; 1.3. 3 procentų

Ar verta rinktis aliuminio langus?

Rinkdamiesi naujus langus susiduriame su gausybe variantų. Vienas iš populiariausių – aliuminio langai. Ar tai tikrai geras pasirinkimas? Norėdami tai išsiaiškinti, prieš priimdami teisingą sprendimą, turite įvertinti šių langų privalumus ir trūkumus. Aliuminio profilio langai pasižymi puikiomis savybėmis, tokiomis kaip ilgaamžiškumas Jei pasirinksite kokybiškus langus ir juos montuos patyrę meistrai, kokybė jus džiugins ilgai. Tokie langai nekeičia savo išvaizdos ir eksploatacinių savybių daugelį metų. Taip pat verta paminėti, kad juos labai lengva prižiūrėti, lengva valyti. Taip yra dėl specialios dangos,

Plaukimas baidarėmis su vaikais: saugios kelionės patarimai

Ramus plaukimas baidarėmis su šeima – tai patogus laisvalaikis gamtoje ir neišdildomas įspūdis. Pamirškite kasdienius rūpesčius, susikraukite lagaminus ir leiskitės į kelionę baidarėmis! Tiesa, jei nuspręsite plaukti su vaikais, jums gali kilti daug klausimų. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų: ar tikrai saugu vaikus pasiimti plaukti baidarėmis? Keliautojų dažnai klausiama, kokiu maršrutu pasirinkti ir kokių papildomų saugumo priemonių reikėtų imtis? Pateikiame trumpą atmintinę, kaip plaukimą baidarėmis su vaikais paversti malonia, saugia ir įsimintina jūsų šeimos pramoga. Plaukdami laikykitės svarbių saugos taisyklių

Taip pat skaitykite