Mitybos pokyčiai ugdymo įstaigose: bendras tikslo siekimas davė teigiamų rezultatų

Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją Lietuvos ugdymo įstaigose įsigaliojo nauji vaikų maitinimo standartai. Netylančios diskusijos apie sunkumus pratinant vaikus prie sveikos mitybos, kylant tėvų pasipiktinimui, nerimaujant pačių įstaigų darbuotojams, šiandien akivaizdu viena – kartu galima nuveikti labai daug. Šiandien daugybė vaikų darželiuose ir mokyklose valgo daržoves, geria vandenį, mityboje dominuoja tausojantys patiekalai, teigiama, kad vaikai mažiau serga.

Apklausus daugiau nei 70 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos, kurios dar 2017-aisiais metais į savo valgiaraštį įtraukė tam tikrus patiekalus, o nuo rugsėjo mėnesio dar tobulino meniu, remdamosis knyga „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“, įsigytais specialiais perspektyviniais meniu variantais ar naujomis el. technologinėmis kortelėmis susikūrė meniu patys, išsiaiškinta, jog mažais žingsneliais judama į priekį tam, kad ant vaikų stalo būtų kuo sveikesnis maistas. Tiesa, nedaugelis žino, kad pokyčiai prasidėjo jau gerokai anksčiau.

„Didžiulė klaida, jog daugelis mano, kad vaikų maitinimo pokyčiai įvyko staiga. Jie vyksta maždaug nuo 2011-ųjų metų. Jau prieš porą metų sumažintas druskos ir cukraus kiekis gaminamuose patiekaluose, išimti iš dalies hidrinti riebalai. Šio tikslo link keliaujama buvo ne vienerius metus. O dabar valgiaraščių pasikeitimai ypatingai matomi darželiuose, lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą metų.

Raminta Bogušienė

Tačiau esu tikra tai tik pradžia, dar laukia daug darbų. Viena, kad vaikai valgytų maistą pagamintą iš kokybiškų, sezoninių, ekologiškų žaliavų, antra, kad visas maistas būtų pagamintas naudojant maistines savybes tausojančią ir efektyvią įrangą, trečia, kad maistas būtų skaniai ir patraukliai pateiktas, o taip pat ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose susiformuotųsi sveikatai palanki valgymo kultūra“, – sakė R. Bogušienė.

Esminiai pokyčiai – cukrus  ir daržovės

Apklausos rezultatai atskleidė, jog dauguma ugdymo įstaigų įžvelgia panašius naujos maitinimo tvarkos privalumus – sumažintas cukraus ir druskos kiekis, padidintas daržovių ir vaisių racionas, iš valgiaraščių išnykę saldinti gėrimai, atsirado viso grūdo produktų. Vaikai geria vandenį, nesaldintas arbatas, taip praturtindami organizmą reikalingu vandeniu, o ne cukraus pertekliumi.

„Svarbu žinoti, jog į arbatą niekas nedraudžia įdėti cukraus, galima iki 5 g/100 g. Tačiau vaikų maitinimo apraše yra punktas, kuris nurodo, kad kartu su pagrindiniais patiekalais vaikai negali gauti gėrimų su pridėtiniu cukrumi ir sulčių, todėl per pusryčius, pietus ir vakarienę vaikai geria – vandenį, nesaldintą arbatą arba kompotą su natūraliais vaisiais ir uogomis be pridėtinio cukraus. Tačiau prie užkandžių, kur pavyzdžiui yra priešpiečių maitinimas, tarkim bandelė su sultimis, galima“, – pasakojo R. Bogušienė.

Taip pat teigiamai vertinamas vaikų pratinimas prie daržovių. Anot ugdymo įstaigų atstovų, visi vaikai yra skirtingi, tad ir vertinimas negali būti vienareikšmis – kalbant apie daržoves, yra vaikų, kurie nenoriai valgo daržoves, tačiau gerokai daugiau vaikų ne tik pradėjo jas valgyti, bet ir pamėgo.

R. Bogušienės nuomone, pokyčiai, susiję su daržovėmis vieni iš sudėtingiausių visomis prasmėmis. Virtuvės darbuotojams atsirado daugiau darbo, o ir daugeliui vaikų daržovės ne pats mylimiausias pasirinkimas. Tai didelis iššūkis dar ir dabar, kurį būtina spręsti pasitelkiant švietimą ir naujas maisto gaminimo technologijas. Taip pat specialistė pabrėžė, jog viso grūdo miltai ir kruopos yra tik rekomendacija, tačiau daug kur matoma, kad jų suvartojimas ir integracija į valgiaraščius tikrai padidėjo. Visuose darželiuose bent kartą per savaitę vaikai valgo žuvį, daug kur net sutinkama kartą per 15 dienų – lašiša.

Pastebi net sumažėjusį sergamumą

Vienas iš pagrindinių pokyčių, jog didžioji dalis patiekalų, kuriuos vaikai valgo yra tausojantys. Tausojantis patiekalas – tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Tokie patiekalai dažniausiai gaminami konvekcinėse, kurias turi daugiau nei 75 proc. apklaustųjų, tačiau nelieka nepastebėti prašymai apmokyti naudotis įranga ir nusiskundimai, kad ne visose įstaigose stovi kokybiška konvekcinė krosnis ar kita įranga.

Tausojantys patiekalai yra naudingi organizmui, nes taip išvengiama kancerogeninių medžiagų ir daugiau išsaugoma vertingų maistinių savybių. Priešingai nei kepti riebaluose, apskrudę ir apdegę patiekalai. Iki šiol buvo tik 50 proc. visų pietų valgių darželiuose tausojantys, o dabar pusryčių, pietų, vakarienės ir priešpiečių patiekalai turi būti ne mažiau kaip 80 proc. tausojantys.

R. Bogušienė džiaugiasi, jog ne viena ugdymo įstaiga pažymėjo, jog šiais metais pastebimas mažesnis vaikų sergamumas. „Manau geriausia tai, kad ne iš vienos įstaigos sulaukiame atsiliepimų, kad vaikų virškinimo sistema veikia geriau, vaikai mažiau serga. Ar tai susiję su maistu, turėtų atsakyti atsakingos institucijos, bet tikėtina, kad pokyčiai teigiamai prisideda prie mūsų vaikų sveikatos išsaugojimo“, – sakė mitybos specialistė.

Pasigendama šeimų įsitraukimo

Anksčiau darželiuose ne retai vaikai valgydavo iš namų atsineštus menkaverčius užkandžius (guminukus, sausainius, saldainius, kramtomąją gumą, trapučius ir kt.). Tėveliai ir darželių personalas stebėdavosi, kad po tokių užkandžių vaikai nevalgydavo nei sriubos, nei salotų, o neretai maisto beveik nepaliesdavo.

„Jeigu tarp valgymų vaikai gauna saldumynų, tai gadina natūralaus skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus, gaunamos papildomos menkavertės kalorijos. Dabar į darželius vaikai sveikatai nepalankaus maisto iš namų neštis jau negali ir tai vertinčiau teigiamai. Ko gali vaikui trūkti, kai maistą darželiuose gauna šiltą ir šviežiai ruoštą mažiausiai 3 kartus per dieną?“, – retoriškai klausia R. Bogušienė.

Ar galima tikėtis teigiamų pokyčių, jeigu vaikai prie sveiko ir pilnaverčio maisto pratinami tik ugdymo įstaigoje? Ugdymo įstaigų atstovų nuomone, apie teisingos mitybos įpročius reikia šviesti ne tik virėjus bei įstaigos darbuotojus, bet ir tėvelius. Pastebėta, jog daugelis vaikų prie pokyčių pripranta gana greitai, tačiau nemaža jų dalis kasdien sugrįžta prie blogų įpročių iš karto grįžę namo.

R. Bogušienės nuomone, ugdymo įstaigos gali tapti teigiamu pavyzdžiu, skatinti vaikus į sveikatai palankų maistą žvelgti kitomis akimis, tačiau reikalingas ir šeimų bendradarbiavimas. Anot jos, šiuo atveju bendros pastangos yra būtinos, todėl nuolat vykdomos edukacijos VšĮ „Sveikatai palankus“ visuomenei, specialistams ir vaikams. Taip motyvuojama rinktis sveiką mitybą kasdien.

Ugdymo įstaigų specialistai dalyvautų mokymuose

Prieš daugiau nei keturis mėnesius buvo galima tik spėlioti, kokie didžiausi iššūkiai laukia ugdymo įstaigų darbuotojų ir, žinoma, vaikų. Šiuo metu dauguma įstaigų jau tiksliai žino, ką būtų galima tobulinti.

Beveik visi apklaustieji išreiškė norą dalyvauti mokymuose, kuriuose virėjai ir kiti atsakingi darbuotojai galėtų gilinti žinias apie sveikatai palankią mitybą. Daugelis ugdymo įstaigų atviravo, jog pereinamasis laikotarpis buvo kiek per trumpas, nebuvo laiko adaptacijai tiek vaikams, tiek virėjams. Taip pat apklausoje dažnai minima ir tai, jog ugdymo įstaigoms reikalingas specialus valgiaraštis alergiškiems vaikams. Pripažįstama, jog kartais ugdymo įstaigos susiduria su dar vienu iššūkiu – ne visuomet tiekėjai turi patiekalams reikalingus produktus.

„Kokybiškų žaliavų tiekimo užtikrinimas, įstaigų aprūpinimas efektyvia ir naujomis technologijomis grįsta gamybos įranga bei prie jos pritaikytomis technologinėmis kortelėmis, apmokymai specialistų, švietimas ugdymo įstaigų bendruomenės ir vaikų sekantys žingsniai, kurie ves prie kokybiško, sveikatai palankaus maitinimo užtikrinimo ir padės sutaupyti ir efektyviau vykdyti maitinimą Lietuvoje“, – svarstė maisto technologė ir VšĮ „Sveikatai palankus vadovė Raminta Bogušienė.

VšĮ „Sveikatai palankus“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.