Miškininkai perspėja: ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų. Žmogaus rankų pakurta ugnis sunaikina daugybę augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
„Apmaudu, kad vis dar atsiranda gyventojų, kurie nei paiso įspėjimų, nei pagalvoja apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą ir lengva ranka uždega pernykščią žolę. Šis pavasaris gana sausas, vėjuotas ir akimirksnių pakanka liepsnai išplisti didelėje teritorijoje. Nevaldoma ugnis iš pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus. Itin lengvai ugnis gali apimti neseniai atsodintą mišką ir jaunuolynus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Specialistas vardija, kad praėjusį savaitgalį, balandžio 6 ir 7 dienomis, Lietuvos miškuose kilo net 10 gaisrų, kurių pagrindinė priežastis – pernykštės žolės deginimas. Liepsnojo 26 hektarai miško. Net du kartus per savaitgalį ugniagesiai vyko į Radviliškio regioninio padalinio teritorijoje esančius miškus – poilsio dienomis liepsnos buvo įsiplieskusios Liepynės ir Lančiūnavos girininkijų miškuose. Sekmadienį priešgaisrinės apsaugos specialistams teko darbuotis gesinant miško gaisrą 9 hektarų plote Parudaminos girininkijoje Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje.
Vieną didžiausių miško gaisrų šiais metais gesino Telšių regiono jungtinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinių miškų urėdijos ugniagesių pajėgos balandžio 3 d., kai Ubiškių girininkijos teritorijoje, spėjama, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi užsiliepsnojo daugiau kaip 20 hektarų privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių.
Šiemet Lietuvos miškuose kilo 27 gaisrai, iš kurių 18 atvejų niokojo privačius miškus. Gaisrų metu išdegė bendras 60 hektarų miško plotas, iš kurio 38 hektarai priklauso privatiems savininkams.

Lina Liepytė

Hits: 111

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite