Miškininkai perspėja: ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų. Žmogaus rankų pakurta ugnis sunaikina daugybę augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
„Apmaudu, kad vis dar atsiranda gyventojų, kurie nei paiso įspėjimų, nei pagalvoja apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą ir lengva ranka uždega pernykščią žolę. Šis pavasaris gana sausas, vėjuotas ir akimirksnių pakanka liepsnai išplisti didelėje teritorijoje. Nevaldoma ugnis iš pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus. Itin lengvai ugnis gali apimti neseniai atsodintą mišką ir jaunuolynus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Specialistas vardija, kad praėjusį savaitgalį, balandžio 6 ir 7 dienomis, Lietuvos miškuose kilo net 10 gaisrų, kurių pagrindinė priežastis – pernykštės žolės deginimas. Liepsnojo 26 hektarai miško. Net du kartus per savaitgalį ugniagesiai vyko į Radviliškio regioninio padalinio teritorijoje esančius miškus – poilsio dienomis liepsnos buvo įsiplieskusios Liepynės ir Lančiūnavos girininkijų miškuose. Sekmadienį priešgaisrinės apsaugos specialistams teko darbuotis gesinant miško gaisrą 9 hektarų plote Parudaminos girininkijoje Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje.
Vieną didžiausių miško gaisrų šiais metais gesino Telšių regiono jungtinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinių miškų urėdijos ugniagesių pajėgos balandžio 3 d., kai Ubiškių girininkijos teritorijoje, spėjama, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi užsiliepsnojo daugiau kaip 20 hektarų privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių.
Šiemet Lietuvos miškuose kilo 27 gaisrai, iš kurių 18 atvejų niokojo privačius miškus. Gaisrų metu išdegė bendras 60 hektarų miško plotas, iš kurio 38 hektarai priklauso privatiems savininkams.

Lina Liepytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat