„Misija Sibiras“ komanda užtikrina: ekspedicija įvyks

Praėjusį penktadienį paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje nesutinka išduoti vizų „Misija Sibiras‘18“ ekspedicijai, sukėlė tikrą diskusijų bangą. Šiandien projekto organizatoriai išplatino žinią, jog tai nesutrukdė ruoštis ekspedicijai, o pagrindinė misija tikrai bus įgyvendinta.

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė teigia: „Dedame visas pastangas, kad tremties istorija būtų išsaugota. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti pradinį ekspedicijos planą, bet taip pat ruošiame ir planą B, tad ir toliau kraunamės kuprines, klausomės tremties istorijų ir stengiamės, kad ekspedicija praeitų sklandžiai. Laiko dar yra pakankamai, tad drąsiai sakome – „Misija Sibiras’18“ ekspedicija tikrai įvyks.“

Rusijos Federacijos ambasada viešame pareiškime teigia, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog Lietuvos oficialiosios struktūros siekia maksimaliai riboti rusų memorialinę veiklą Lietuvos teritorijoje.

Šiemet į Krasnojarsko kraštą buvo planuota išlydėti dvi ekspedicijos komandas – iš viso 24 lietuvius. Tokiu būdu būtų galima sutvarkyti daugiau lietuvių kapaviečių, vienu metu išsaugoti daugiau sparčiai nykstančių mažesnių kapinaičių.

Organizatoriai teigia, jog toks Rusijos ambasados sprendimas buvo netikėtas, tačiau panaši situacija vyko ir 2006 m. išlydėjus pačią pirmą ekspedicijos komandą. 2006 m. buvo planuota išlydėti 4 ekspedicijas, tačiau antroji taip ir neišvyko, nes Rusijos ambasada atsisakė išduoti vizas, kurios leistų kirsti Rusijos sieną.

Projektas „Misija Sibiras“ neapsiriboja ekspedicijomis – turime daugybę kitų veiklų, kurios padeda pažinti ir prisidėti prie pilietiškumo jausmo ugdymo. Visgi kapaviečių tvarkymas yra veikla, leidžianti projekto dalyviams prie istorijos išsaugojimo prisidėti asmeniškai. Dėl to Rusijos ambasados sprendimas mus labai nustebino, nes mūsų misija neturi nieko bendra su politika, mes neturime absoliučiai jokios įtakos kitoms kapų tvarkymo ar istorinės atminties iniciatyvoms Lietuvoje ar Rusijoje“, – teigia R. Kėželytė.

Projektas „Misija Sibiras“ yra Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas projektas, kurio metu iš Lietuvos vykstama į lietuvių tremties ir kalinimų vietas, tvarkomos lietuvių kapinaitės, susitinkama su čia tebegyvenančiais lietuviais, o žinia vėliau dalinamasi Lietuvos ir pasaulio bendruomenėse. Projektas vyksta jau 12 metų, per kuriuos suorganizuota 16 ekspedicijų, sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių, sutikta daugiau nei 60 lietuvių ar jų artimųjų, tebegyvenančių Sibire. Kasmet kone 1000 žmonių išreiškia susidomėjimą ir dalyvauja atrankoje į kiekvienų metų ekspedicijas.

Prisidėti prie „Misija Sibiras‘18” ekspedicijos kiekvienas gali trumpaisiais numeriais 1891 – auka 2 EUR arba 1892 – auka 3 EUR.

Aistė Eidukaitytė, lLabdaros ir paramos fondo „Jauniems“ komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po