„Misija Sibiras“ komanda užtikrina: ekspedicija įvyks

Praėjusį penktadienį paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje nesutinka išduoti vizų „Misija Sibiras‘18“ ekspedicijai, sukėlė tikrą diskusijų bangą. Šiandien projekto organizatoriai išplatino žinią, jog tai nesutrukdė ruoštis ekspedicijai, o pagrindinė misija tikrai bus įgyvendinta.

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė teigia: „Dedame visas pastangas, kad tremties istorija būtų išsaugota. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti pradinį ekspedicijos planą, bet taip pat ruošiame ir planą B, tad ir toliau kraunamės kuprines, klausomės tremties istorijų ir stengiamės, kad ekspedicija praeitų sklandžiai. Laiko dar yra pakankamai, tad drąsiai sakome – „Misija Sibiras’18“ ekspedicija tikrai įvyks.“

Rusijos Federacijos ambasada viešame pareiškime teigia, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog Lietuvos oficialiosios struktūros siekia maksimaliai riboti rusų memorialinę veiklą Lietuvos teritorijoje.

Šiemet į Krasnojarsko kraštą buvo planuota išlydėti dvi ekspedicijos komandas – iš viso 24 lietuvius. Tokiu būdu būtų galima sutvarkyti daugiau lietuvių kapaviečių, vienu metu išsaugoti daugiau sparčiai nykstančių mažesnių kapinaičių.

Organizatoriai teigia, jog toks Rusijos ambasados sprendimas buvo netikėtas, tačiau panaši situacija vyko ir 2006 m. išlydėjus pačią pirmą ekspedicijos komandą. 2006 m. buvo planuota išlydėti 4 ekspedicijas, tačiau antroji taip ir neišvyko, nes Rusijos ambasada atsisakė išduoti vizas, kurios leistų kirsti Rusijos sieną.

Projektas „Misija Sibiras“ neapsiriboja ekspedicijomis – turime daugybę kitų veiklų, kurios padeda pažinti ir prisidėti prie pilietiškumo jausmo ugdymo. Visgi kapaviečių tvarkymas yra veikla, leidžianti projekto dalyviams prie istorijos išsaugojimo prisidėti asmeniškai. Dėl to Rusijos ambasados sprendimas mus labai nustebino, nes mūsų misija neturi nieko bendra su politika, mes neturime absoliučiai jokios įtakos kitoms kapų tvarkymo ar istorinės atminties iniciatyvoms Lietuvoje ar Rusijoje“, – teigia R. Kėželytė.

Projektas „Misija Sibiras“ yra Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas projektas, kurio metu iš Lietuvos vykstama į lietuvių tremties ir kalinimų vietas, tvarkomos lietuvių kapinaitės, susitinkama su čia tebegyvenančiais lietuviais, o žinia vėliau dalinamasi Lietuvos ir pasaulio bendruomenėse. Projektas vyksta jau 12 metų, per kuriuos suorganizuota 16 ekspedicijų, sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių, sutikta daugiau nei 60 lietuvių ar jų artimųjų, tebegyvenančių Sibire. Kasmet kone 1000 žmonių išreiškia susidomėjimą ir dalyvauja atrankoje į kiekvienų metų ekspedicijas.

Prisidėti prie „Misija Sibiras‘18” ekspedicijos kiekvienas gali trumpaisiais numeriais 1891 – auka 2 EUR arba 1892 – auka 3 EUR.

Aistė Eidukaitytė, lLabdaros ir paramos fondo „Jauniems“ komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą