„Misija Sibiras“ komanda užtikrina: ekspedicija įvyks

Praėjusį penktadienį paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje nesutinka išduoti vizų „Misija Sibiras‘18“ ekspedicijai, sukėlė tikrą diskusijų bangą. Šiandien projekto organizatoriai išplatino žinią, jog tai nesutrukdė ruoštis ekspedicijai, o pagrindinė misija tikrai bus įgyvendinta.

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė teigia: „Dedame visas pastangas, kad tremties istorija būtų išsaugota. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti pradinį ekspedicijos planą, bet taip pat ruošiame ir planą B, tad ir toliau kraunamės kuprines, klausomės tremties istorijų ir stengiamės, kad ekspedicija praeitų sklandžiai. Laiko dar yra pakankamai, tad drąsiai sakome – „Misija Sibiras’18“ ekspedicija tikrai įvyks.“

Rusijos Federacijos ambasada viešame pareiškime teigia, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog Lietuvos oficialiosios struktūros siekia maksimaliai riboti rusų memorialinę veiklą Lietuvos teritorijoje.

Šiemet į Krasnojarsko kraštą buvo planuota išlydėti dvi ekspedicijos komandas – iš viso 24 lietuvius. Tokiu būdu būtų galima sutvarkyti daugiau lietuvių kapaviečių, vienu metu išsaugoti daugiau sparčiai nykstančių mažesnių kapinaičių.

Organizatoriai teigia, jog toks Rusijos ambasados sprendimas buvo netikėtas, tačiau panaši situacija vyko ir 2006 m. išlydėjus pačią pirmą ekspedicijos komandą. 2006 m. buvo planuota išlydėti 4 ekspedicijas, tačiau antroji taip ir neišvyko, nes Rusijos ambasada atsisakė išduoti vizas, kurios leistų kirsti Rusijos sieną.

Projektas „Misija Sibiras“ neapsiriboja ekspedicijomis – turime daugybę kitų veiklų, kurios padeda pažinti ir prisidėti prie pilietiškumo jausmo ugdymo. Visgi kapaviečių tvarkymas yra veikla, leidžianti projekto dalyviams prie istorijos išsaugojimo prisidėti asmeniškai. Dėl to Rusijos ambasados sprendimas mus labai nustebino, nes mūsų misija neturi nieko bendra su politika, mes neturime absoliučiai jokios įtakos kitoms kapų tvarkymo ar istorinės atminties iniciatyvoms Lietuvoje ar Rusijoje“, – teigia R. Kėželytė.

Projektas „Misija Sibiras“ yra Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas projektas, kurio metu iš Lietuvos vykstama į lietuvių tremties ir kalinimų vietas, tvarkomos lietuvių kapinaitės, susitinkama su čia tebegyvenančiais lietuviais, o žinia vėliau dalinamasi Lietuvos ir pasaulio bendruomenėse. Projektas vyksta jau 12 metų, per kuriuos suorganizuota 16 ekspedicijų, sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių, sutikta daugiau nei 60 lietuvių ar jų artimųjų, tebegyvenančių Sibire. Kasmet kone 1000 žmonių išreiškia susidomėjimą ir dalyvauja atrankoje į kiekvienų metų ekspedicijas.

Prisidėti prie „Misija Sibiras‘18” ekspedicijos kiekvienas gali trumpaisiais numeriais 1891 – auka 2 EUR arba 1892 – auka 3 EUR.

Aistė Eidukaitytė, lLabdaros ir paramos fondo „Jauniems“ komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo