„Norėčiau pasidalinti keliomis įžvalgomis…“

Toks sakinys Šilutės r. savivaldybės tarybos narių 2017 m. ataskaitose – retenybė. Ją „Pamarys“ aptiko Savivaldybės tarybos nario Arūno PUPŠIO ataskaitoje. Pateikiame šio vietos politiko ataskaitos rinkėjams ištraukų.

Pareigos

2017 m. dirbau Socialinių reikalų komitete, Sporto tarybos pirmininku, VšĮ „Šilutės sportas“ stebėtojų taryboje, ėjau Šilutės kultūros ir pramogų centro stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

Praėjusiais metais įvyko 11 Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžių, visuose dalyvavau. Iš 14 Socialinių reikalų komiteto posėdžių nedalyvavau viename. Komitetas lankėsi Šilutės socialinių paslaugų bei Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centruose. Posėdžių metu domėtasi teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, atvirai diskutuota apie įstaigų problemas.

Svarbiausia

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybių pastebimi neigiami visuomenės pokyčiai – gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir išaugę emigracijos mastai. Ne išimtis ir Šilutės kraštas. Per pastaruosius ketverius metus emigrantų tik gausėjo, nedarbo lygis beveik nepasikeitė. Esant tokiai situacijai, greitai didžioji visuomenės dalis bus socialinių paslaugų gavėjai, didės socialinių paslaugų teikėjų poreikis.

Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, ypač svarbu skatinti gimstamumą – efektyviausia priemonė yra didesnė finansinė parama šeimai. Šiais metais įsigaliojo sprendimas skirti 30 Eur mėnesio išmoką kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tai sveikintinas valstybės sprendimas, tačiau tokio dydžio parama menkai teprisideda prie šeimos biudžeto. Puikus pavyzdys mums yra Estija, kurioje išmoka kiekvienam vaikui siekia 100 eurų, o daugiavaikė šeima gauna ir papildomą 300 eurų dydžio paramą. Taigi 3 vaikus auginanti šeima Estijoje per mėnesį gauna 600 eurų dydžio išmoką. Mano nuomone, mūsų valstybė turėtų mokėti bent jau tiek, kiek moka estai, ar net daugiau. Tačiau tokią išmoką turėtų gauti tik Lietuvoje dirbanti ir nuolat gyvenanti šeima. Tokiu būdu būtų ne tik stabdoma emigracija, bet ir skatinama auginti vaikus bei gyventi Lietuvoje.

Ar tai įmanoma, atsižvelgiant į Lietuvos biudžetą?

Manau, kad taip. Reikia tik protingai perskirstyti valstybės biudžetą, atsižvelgiant į tai, kokie yra šalies prioritetai.

Lietuvos valstybė pirmiausia turėtų rūpintis daugiavaikėmis šeimomis ir labiausiai pažeidžiamais asmenimis – neįgaliaisiais, vienišais senyvo amžiaus žmonėmis. Manau, kad darbingi asmenys turi būti skatinami dirbti, nemokant jiems pašalpų ir nesuteikiant galimybės išgyventi iš mokesčių mokėtojų lėšų. Juk gali susiklostyti tokia situacija, kad socialiai remiamų asmenų skaičius viršys dirbančių asmenų skaičių.

Senyvo amžiaus asmenų išlaikymu turėtų rūpintis ir jų darbingo amžiaus vaikai, jeigu tokių yra. Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip jis numato, kad vaikai turi globoti savo tėvus senatvėje.

Išeitis – visų aktyvumas

Man einant pirmininko pareigas Sporto taryboje, posėdžiauta 9 kartus. Per metus sporto klubų veiklai skirta 32 000 eurų. Vyko išvažiuojamasis posėdis po sporto bazes, aptarta jų būklė. Praėjusiais metais atidaryta nauja Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salė, kuri yra šiuolaikiška, moderni. Dalyvavau šventėje, kai padėkos raštais bei piniginėmis premijomis buvo apdovanoti pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionatuose Šilutės miesto vardą gynę geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai.

Būdamas mažos Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nariu pastebiu, koks nepakankamas jaunimo užimtumas. Mažėja renginių, beveik nebėra galimybės užsiimti užklasine ar laisvalaikio veikla. Tai ypač akivaizdu mažuose rajono miesteliuose. Norime pokyčių, prisidėkime kiekvienas.  Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo proga Žemaičių Naumiestyje kartu su bendruomenės aktyvu suorganizavome gatvės krepšinio 3×3 turnyrą. Sulaukta ne tik jaunimo, bet ir įvairaus amžiaus dalyvių komandų iš aplinkinių seniūnijų bei rajonų. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais. Savanoriška veikla bei asmeninėmis lėšomis prisidėjau ir prie Joninių šventės Vainute, Bikavėnų kaimo šventės „Grajykit, Bikavos žiogeliai“, Žemaičių Naumiesčio Mykolinių šventės bei Degučių kaimo bendruomenės šventės. Antrus metus iš eilės kartu su Žemaičių Naumiesčio biblioteka organizuojame kalėdinį renginį naumiestiškiams – šiais metais jie turėjo galimybę dalyvauti muzikiniame ringe. Visos komandos buvo apdovanotos mano įsteigtais prizais.

Kviečiu ir kitus rajono gyventojus, miestelių, mokyklų bendruomenių narius, jaunimo organizacijas rodyti daugiau iniciatyvos ir pagal galimybes prisidėti, kad visur ir visi rastų kuo užsiimti, būtų įtraukti organizuojant šventes, minėjimus ir kitą veiklą. Jaunimui norėčiau palinkėti būti kūrybiškesniais, veržlesniais, ambicingesniais, burti bendraminčius, siūlyti idėjas, kviestis pagalbininkus ir veikti kartu. Nebūkime pasyvūs, kurkime geresnį bei saugesnį Šilutės kraštą drauge.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti