„Norėčiau pasidalinti keliomis įžvalgomis…“

Toks sakinys Šilutės r. savivaldybės tarybos narių 2017 m. ataskaitose – retenybė. Ją „Pamarys“ aptiko Savivaldybės tarybos nario Arūno PUPŠIO ataskaitoje. Pateikiame šio vietos politiko ataskaitos rinkėjams ištraukų.

Pareigos

2017 m. dirbau Socialinių reikalų komitete, Sporto tarybos pirmininku, VšĮ „Šilutės sportas“ stebėtojų taryboje, ėjau Šilutės kultūros ir pramogų centro stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

Praėjusiais metais įvyko 11 Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžių, visuose dalyvavau. Iš 14 Socialinių reikalų komiteto posėdžių nedalyvavau viename. Komitetas lankėsi Šilutės socialinių paslaugų bei Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centruose. Posėdžių metu domėtasi teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, atvirai diskutuota apie įstaigų problemas.

Svarbiausia

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybių pastebimi neigiami visuomenės pokyčiai – gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir išaugę emigracijos mastai. Ne išimtis ir Šilutės kraštas. Per pastaruosius ketverius metus emigrantų tik gausėjo, nedarbo lygis beveik nepasikeitė. Esant tokiai situacijai, greitai didžioji visuomenės dalis bus socialinių paslaugų gavėjai, didės socialinių paslaugų teikėjų poreikis.

Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, ypač svarbu skatinti gimstamumą – efektyviausia priemonė yra didesnė finansinė parama šeimai. Šiais metais įsigaliojo sprendimas skirti 30 Eur mėnesio išmoką kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tai sveikintinas valstybės sprendimas, tačiau tokio dydžio parama menkai teprisideda prie šeimos biudžeto. Puikus pavyzdys mums yra Estija, kurioje išmoka kiekvienam vaikui siekia 100 eurų, o daugiavaikė šeima gauna ir papildomą 300 eurų dydžio paramą. Taigi 3 vaikus auginanti šeima Estijoje per mėnesį gauna 600 eurų dydžio išmoką. Mano nuomone, mūsų valstybė turėtų mokėti bent jau tiek, kiek moka estai, ar net daugiau. Tačiau tokią išmoką turėtų gauti tik Lietuvoje dirbanti ir nuolat gyvenanti šeima. Tokiu būdu būtų ne tik stabdoma emigracija, bet ir skatinama auginti vaikus bei gyventi Lietuvoje.

Ar tai įmanoma, atsižvelgiant į Lietuvos biudžetą?

Manau, kad taip. Reikia tik protingai perskirstyti valstybės biudžetą, atsižvelgiant į tai, kokie yra šalies prioritetai.

Lietuvos valstybė pirmiausia turėtų rūpintis daugiavaikėmis šeimomis ir labiausiai pažeidžiamais asmenimis – neįgaliaisiais, vienišais senyvo amžiaus žmonėmis. Manau, kad darbingi asmenys turi būti skatinami dirbti, nemokant jiems pašalpų ir nesuteikiant galimybės išgyventi iš mokesčių mokėtojų lėšų. Juk gali susiklostyti tokia situacija, kad socialiai remiamų asmenų skaičius viršys dirbančių asmenų skaičių.

Senyvo amžiaus asmenų išlaikymu turėtų rūpintis ir jų darbingo amžiaus vaikai, jeigu tokių yra. Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip jis numato, kad vaikai turi globoti savo tėvus senatvėje.

Išeitis – visų aktyvumas

Man einant pirmininko pareigas Sporto taryboje, posėdžiauta 9 kartus. Per metus sporto klubų veiklai skirta 32 000 eurų. Vyko išvažiuojamasis posėdis po sporto bazes, aptarta jų būklė. Praėjusiais metais atidaryta nauja Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salė, kuri yra šiuolaikiška, moderni. Dalyvavau šventėje, kai padėkos raštais bei piniginėmis premijomis buvo apdovanoti pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionatuose Šilutės miesto vardą gynę geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai.

Būdamas mažos Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nariu pastebiu, koks nepakankamas jaunimo užimtumas. Mažėja renginių, beveik nebėra galimybės užsiimti užklasine ar laisvalaikio veikla. Tai ypač akivaizdu mažuose rajono miesteliuose. Norime pokyčių, prisidėkime kiekvienas.  Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo proga Žemaičių Naumiestyje kartu su bendruomenės aktyvu suorganizavome gatvės krepšinio 3×3 turnyrą. Sulaukta ne tik jaunimo, bet ir įvairaus amžiaus dalyvių komandų iš aplinkinių seniūnijų bei rajonų. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais. Savanoriška veikla bei asmeninėmis lėšomis prisidėjau ir prie Joninių šventės Vainute, Bikavėnų kaimo šventės „Grajykit, Bikavos žiogeliai“, Žemaičių Naumiesčio Mykolinių šventės bei Degučių kaimo bendruomenės šventės. Antrus metus iš eilės kartu su Žemaičių Naumiesčio biblioteka organizuojame kalėdinį renginį naumiestiškiams – šiais metais jie turėjo galimybę dalyvauti muzikiniame ringe. Visos komandos buvo apdovanotos mano įsteigtais prizais.

Kviečiu ir kitus rajono gyventojus, miestelių, mokyklų bendruomenių narius, jaunimo organizacijas rodyti daugiau iniciatyvos ir pagal galimybes prisidėti, kad visur ir visi rastų kuo užsiimti, būtų įtraukti organizuojant šventes, minėjimus ir kitą veiklą. Jaunimui norėčiau palinkėti būti kūrybiškesniais, veržlesniais, ambicingesniais, burti bendraminčius, siūlyti idėjas, kviestis pagalbininkus ir veikti kartu. Nebūkime pasyvūs, kurkime geresnį bei saugesnį Šilutės kraštą drauge.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės

Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu. Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų

Ar eksportuosime lietuvišką medų į Japoniją?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė  žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją. „Šiemet Lietuvoje yra gausu medaus ir mūsų bitininkai ieško naujų rinkų, tad viena iš krypčių galėtų būti Japonija“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. Šių metų orai geri kaip niekad, jie buvo palankūs medaus derliui. „Man teko paragauti lietuviško medaus per Žagarės vyšnių festivalį, išties geras produktas,

Pasirengimą sezonui pradėjusią „Šilutę“ papildė dar vienas naujokas

Rugpjūčio 13-ąją į pirmąją treniruotę susirinko Šilutės krepšinio komanda ir pradėjo pasiruošimą 2018-2019 metų Nacionalinės krepšinio lygos sezonui. Šiuo metu treneriai visą dėmesį skiria atletiniam pasirengimui, traumų prevencijai ir pluša pagal trenerio Tomo Muniaus sudarytą programą. Šilutės komanda pirmadienį oficialiai papildė Mantas Šerkšnas, kuris praėjusiame NKL sezone rinkdavo po 9,5 taško bei atkovodavo po 3,2 kamuolio, su kuriuo buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Šilutiškiai savo gretose jau turi 11 krepšininkų, du legionieriai (Austinas Pope’as ir Jamillas Powellas) prisijungs prie komandos