„Norėčiau pasidalinti keliomis įžvalgomis…“

Toks sakinys Šilutės r. savivaldybės tarybos narių 2017 m. ataskaitose – retenybė. Ją „Pamarys“ aptiko Savivaldybės tarybos nario Arūno PUPŠIO ataskaitoje. Pateikiame šio vietos politiko ataskaitos rinkėjams ištraukų.

Pareigos

2017 m. dirbau Socialinių reikalų komitete, Sporto tarybos pirmininku, VšĮ „Šilutės sportas“ stebėtojų taryboje, ėjau Šilutės kultūros ir pramogų centro stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

Praėjusiais metais įvyko 11 Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžių, visuose dalyvavau. Iš 14 Socialinių reikalų komiteto posėdžių nedalyvavau viename. Komitetas lankėsi Šilutės socialinių paslaugų bei Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centruose. Posėdžių metu domėtasi teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, atvirai diskutuota apie įstaigų problemas.

Svarbiausia

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybių pastebimi neigiami visuomenės pokyčiai – gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir išaugę emigracijos mastai. Ne išimtis ir Šilutės kraštas. Per pastaruosius ketverius metus emigrantų tik gausėjo, nedarbo lygis beveik nepasikeitė. Esant tokiai situacijai, greitai didžioji visuomenės dalis bus socialinių paslaugų gavėjai, didės socialinių paslaugų teikėjų poreikis.

Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, ypač svarbu skatinti gimstamumą – efektyviausia priemonė yra didesnė finansinė parama šeimai. Šiais metais įsigaliojo sprendimas skirti 30 Eur mėnesio išmoką kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tai sveikintinas valstybės sprendimas, tačiau tokio dydžio parama menkai teprisideda prie šeimos biudžeto. Puikus pavyzdys mums yra Estija, kurioje išmoka kiekvienam vaikui siekia 100 eurų, o daugiavaikė šeima gauna ir papildomą 300 eurų dydžio paramą. Taigi 3 vaikus auginanti šeima Estijoje per mėnesį gauna 600 eurų dydžio išmoką. Mano nuomone, mūsų valstybė turėtų mokėti bent jau tiek, kiek moka estai, ar net daugiau. Tačiau tokią išmoką turėtų gauti tik Lietuvoje dirbanti ir nuolat gyvenanti šeima. Tokiu būdu būtų ne tik stabdoma emigracija, bet ir skatinama auginti vaikus bei gyventi Lietuvoje.

Ar tai įmanoma, atsižvelgiant į Lietuvos biudžetą?

Manau, kad taip. Reikia tik protingai perskirstyti valstybės biudžetą, atsižvelgiant į tai, kokie yra šalies prioritetai.

Lietuvos valstybė pirmiausia turėtų rūpintis daugiavaikėmis šeimomis ir labiausiai pažeidžiamais asmenimis – neįgaliaisiais, vienišais senyvo amžiaus žmonėmis. Manau, kad darbingi asmenys turi būti skatinami dirbti, nemokant jiems pašalpų ir nesuteikiant galimybės išgyventi iš mokesčių mokėtojų lėšų. Juk gali susiklostyti tokia situacija, kad socialiai remiamų asmenų skaičius viršys dirbančių asmenų skaičių.

Senyvo amžiaus asmenų išlaikymu turėtų rūpintis ir jų darbingo amžiaus vaikai, jeigu tokių yra. Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip jis numato, kad vaikai turi globoti savo tėvus senatvėje.

Išeitis – visų aktyvumas

Man einant pirmininko pareigas Sporto taryboje, posėdžiauta 9 kartus. Per metus sporto klubų veiklai skirta 32 000 eurų. Vyko išvažiuojamasis posėdis po sporto bazes, aptarta jų būklė. Praėjusiais metais atidaryta nauja Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salė, kuri yra šiuolaikiška, moderni. Dalyvavau šventėje, kai padėkos raštais bei piniginėmis premijomis buvo apdovanoti pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionatuose Šilutės miesto vardą gynę geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai.

Būdamas mažos Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nariu pastebiu, koks nepakankamas jaunimo užimtumas. Mažėja renginių, beveik nebėra galimybės užsiimti užklasine ar laisvalaikio veikla. Tai ypač akivaizdu mažuose rajono miesteliuose. Norime pokyčių, prisidėkime kiekvienas.  Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo proga Žemaičių Naumiestyje kartu su bendruomenės aktyvu suorganizavome gatvės krepšinio 3×3 turnyrą. Sulaukta ne tik jaunimo, bet ir įvairaus amžiaus dalyvių komandų iš aplinkinių seniūnijų bei rajonų. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais. Savanoriška veikla bei asmeninėmis lėšomis prisidėjau ir prie Joninių šventės Vainute, Bikavėnų kaimo šventės „Grajykit, Bikavos žiogeliai“, Žemaičių Naumiesčio Mykolinių šventės bei Degučių kaimo bendruomenės šventės. Antrus metus iš eilės kartu su Žemaičių Naumiesčio biblioteka organizuojame kalėdinį renginį naumiestiškiams – šiais metais jie turėjo galimybę dalyvauti muzikiniame ringe. Visos komandos buvo apdovanotos mano įsteigtais prizais.

Kviečiu ir kitus rajono gyventojus, miestelių, mokyklų bendruomenių narius, jaunimo organizacijas rodyti daugiau iniciatyvos ir pagal galimybes prisidėti, kad visur ir visi rastų kuo užsiimti, būtų įtraukti organizuojant šventes, minėjimus ir kitą veiklą. Jaunimui norėčiau palinkėti būti kūrybiškesniais, veržlesniais, ambicingesniais, burti bendraminčius, siūlyti idėjas, kviestis pagalbininkus ir veikti kartu. Nebūkime pasyvūs, kurkime geresnį bei saugesnį Šilutės kraštą drauge.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po