„Norėčiau pasidalinti keliomis įžvalgomis…“

Toks sakinys Šilutės r. savivaldybės tarybos narių 2017 m. ataskaitose – retenybė. Ją „Pamarys“ aptiko Savivaldybės tarybos nario Arūno PUPŠIO ataskaitoje. Pateikiame šio vietos politiko ataskaitos rinkėjams ištraukų.

Pareigos

2017 m. dirbau Socialinių reikalų komitete, Sporto tarybos pirmininku, VšĮ „Šilutės sportas“ stebėtojų taryboje, ėjau Šilutės kultūros ir pramogų centro stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

Praėjusiais metais įvyko 11 Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžių, visuose dalyvavau. Iš 14 Socialinių reikalų komiteto posėdžių nedalyvavau viename. Komitetas lankėsi Šilutės socialinių paslaugų bei Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centruose. Posėdžių metu domėtasi teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, atvirai diskutuota apie įstaigų problemas.

Svarbiausia

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybių pastebimi neigiami visuomenės pokyčiai – gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir išaugę emigracijos mastai. Ne išimtis ir Šilutės kraštas. Per pastaruosius ketverius metus emigrantų tik gausėjo, nedarbo lygis beveik nepasikeitė. Esant tokiai situacijai, greitai didžioji visuomenės dalis bus socialinių paslaugų gavėjai, didės socialinių paslaugų teikėjų poreikis.

Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, ypač svarbu skatinti gimstamumą – efektyviausia priemonė yra didesnė finansinė parama šeimai. Šiais metais įsigaliojo sprendimas skirti 30 Eur mėnesio išmoką kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tai sveikintinas valstybės sprendimas, tačiau tokio dydžio parama menkai teprisideda prie šeimos biudžeto. Puikus pavyzdys mums yra Estija, kurioje išmoka kiekvienam vaikui siekia 100 eurų, o daugiavaikė šeima gauna ir papildomą 300 eurų dydžio paramą. Taigi 3 vaikus auginanti šeima Estijoje per mėnesį gauna 600 eurų dydžio išmoką. Mano nuomone, mūsų valstybė turėtų mokėti bent jau tiek, kiek moka estai, ar net daugiau. Tačiau tokią išmoką turėtų gauti tik Lietuvoje dirbanti ir nuolat gyvenanti šeima. Tokiu būdu būtų ne tik stabdoma emigracija, bet ir skatinama auginti vaikus bei gyventi Lietuvoje.

Ar tai įmanoma, atsižvelgiant į Lietuvos biudžetą?

Manau, kad taip. Reikia tik protingai perskirstyti valstybės biudžetą, atsižvelgiant į tai, kokie yra šalies prioritetai.

Lietuvos valstybė pirmiausia turėtų rūpintis daugiavaikėmis šeimomis ir labiausiai pažeidžiamais asmenimis – neįgaliaisiais, vienišais senyvo amžiaus žmonėmis. Manau, kad darbingi asmenys turi būti skatinami dirbti, nemokant jiems pašalpų ir nesuteikiant galimybės išgyventi iš mokesčių mokėtojų lėšų. Juk gali susiklostyti tokia situacija, kad socialiai remiamų asmenų skaičius viršys dirbančių asmenų skaičių.

Senyvo amžiaus asmenų išlaikymu turėtų rūpintis ir jų darbingo amžiaus vaikai, jeigu tokių yra. Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip jis numato, kad vaikai turi globoti savo tėvus senatvėje.

Išeitis – visų aktyvumas

Man einant pirmininko pareigas Sporto taryboje, posėdžiauta 9 kartus. Per metus sporto klubų veiklai skirta 32 000 eurų. Vyko išvažiuojamasis posėdis po sporto bazes, aptarta jų būklė. Praėjusiais metais atidaryta nauja Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salė, kuri yra šiuolaikiška, moderni. Dalyvavau šventėje, kai padėkos raštais bei piniginėmis premijomis buvo apdovanoti pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionatuose Šilutės miesto vardą gynę geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai.

Būdamas mažos Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nariu pastebiu, koks nepakankamas jaunimo užimtumas. Mažėja renginių, beveik nebėra galimybės užsiimti užklasine ar laisvalaikio veikla. Tai ypač akivaizdu mažuose rajono miesteliuose. Norime pokyčių, prisidėkime kiekvienas.  Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo proga Žemaičių Naumiestyje kartu su bendruomenės aktyvu suorganizavome gatvės krepšinio 3×3 turnyrą. Sulaukta ne tik jaunimo, bet ir įvairaus amžiaus dalyvių komandų iš aplinkinių seniūnijų bei rajonų. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais. Savanoriška veikla bei asmeninėmis lėšomis prisidėjau ir prie Joninių šventės Vainute, Bikavėnų kaimo šventės „Grajykit, Bikavos žiogeliai“, Žemaičių Naumiesčio Mykolinių šventės bei Degučių kaimo bendruomenės šventės. Antrus metus iš eilės kartu su Žemaičių Naumiesčio biblioteka organizuojame kalėdinį renginį naumiestiškiams – šiais metais jie turėjo galimybę dalyvauti muzikiniame ringe. Visos komandos buvo apdovanotos mano įsteigtais prizais.

Kviečiu ir kitus rajono gyventojus, miestelių, mokyklų bendruomenių narius, jaunimo organizacijas rodyti daugiau iniciatyvos ir pagal galimybes prisidėti, kad visur ir visi rastų kuo užsiimti, būtų įtraukti organizuojant šventes, minėjimus ir kitą veiklą. Jaunimui norėčiau palinkėti būti kūrybiškesniais, veržlesniais, ambicingesniais, burti bendraminčius, siūlyti idėjas, kviestis pagalbininkus ir veikti kartu. Nebūkime pasyvūs, kurkime geresnį bei saugesnį Šilutės kraštą drauge.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių bendruomenė surengė aktyvią Tarptautinę šeimų dieną

Asociacija „Pagėgių bendruomenė“ nuo pat 2009 m. imasi misijos kasmet priminti apie didžiausią gyvenimo turtą – šeimą, artimuosius, apie svarbą kuo daugiau laiko praleisti kartu, bendravimo džiaugsmą. Ir šiemet, gegužės 15 d. visi Algimanto Mackaus gimnazijos kiemo kampeliai prisipildė smagaus šurmulio – tiek mažieji sportininkai, tiek jų šeimų nariai intensyviai judėjo Svetlanos Musvydienės vedamoje visuotinėje mankštoje, meninius gebėjimus atskleisti galėjo piešimo erdvėje, pajudėti sukdami lankus ar dalyvaudami linksmosiose estafetėse. Norintiems smagiai pašėlti organizatoriai pasiūlė pašokinėti ant batuto, stebino kitomis linksmomis

Daugiabučių renovacija. Daugiau naudos ar skolos?

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, prasidėjusi 2013 m., pakeitė ir vaizdą Šilutėje, ir gyventojų požiūrį į šią iš pradžių skeptiškai vertintą sumanymą. 2013–2020 metų etapo su Europos Sąjungos fondų parama, skirta energiją taupantiems darbams finansuoti, namų renovacija eina į pabaigą. Kas pavyko, kaip naujovę vertina gyventojai, kokių buvo nesėkmių? Apie tai kalbamės su Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotoju renovacijai Vygantu KAMARAUSKU. – Štai Laisvės alėja Šilutėje – vos atpažįstama: renovuota net 10 daugiabučių, belikę gal 3. Prieš daugiau negu ketverius

Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas. Senutėlių rąstų

Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis. Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai