„Norėčiau pasidalinti keliomis įžvalgomis…“

Toks sakinys Šilutės r. savivaldybės tarybos narių 2017 m. ataskaitose – retenybė. Ją „Pamarys“ aptiko Savivaldybės tarybos nario Arūno PUPŠIO ataskaitoje. Pateikiame šio vietos politiko ataskaitos rinkėjams ištraukų.

Pareigos

2017 m. dirbau Socialinių reikalų komitete, Sporto tarybos pirmininku, VšĮ „Šilutės sportas“ stebėtojų taryboje, ėjau Šilutės kultūros ir pramogų centro stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

Praėjusiais metais įvyko 11 Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžių, visuose dalyvavau. Iš 14 Socialinių reikalų komiteto posėdžių nedalyvavau viename. Komitetas lankėsi Šilutės socialinių paslaugų bei Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centruose. Posėdžių metu domėtasi teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, atvirai diskutuota apie įstaigų problemas.

Svarbiausia

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybių pastebimi neigiami visuomenės pokyčiai – gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir išaugę emigracijos mastai. Ne išimtis ir Šilutės kraštas. Per pastaruosius ketverius metus emigrantų tik gausėjo, nedarbo lygis beveik nepasikeitė. Esant tokiai situacijai, greitai didžioji visuomenės dalis bus socialinių paslaugų gavėjai, didės socialinių paslaugų teikėjų poreikis.

Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, ypač svarbu skatinti gimstamumą – efektyviausia priemonė yra didesnė finansinė parama šeimai. Šiais metais įsigaliojo sprendimas skirti 30 Eur mėnesio išmoką kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tai sveikintinas valstybės sprendimas, tačiau tokio dydžio parama menkai teprisideda prie šeimos biudžeto. Puikus pavyzdys mums yra Estija, kurioje išmoka kiekvienam vaikui siekia 100 eurų, o daugiavaikė šeima gauna ir papildomą 300 eurų dydžio paramą. Taigi 3 vaikus auginanti šeima Estijoje per mėnesį gauna 600 eurų dydžio išmoką. Mano nuomone, mūsų valstybė turėtų mokėti bent jau tiek, kiek moka estai, ar net daugiau. Tačiau tokią išmoką turėtų gauti tik Lietuvoje dirbanti ir nuolat gyvenanti šeima. Tokiu būdu būtų ne tik stabdoma emigracija, bet ir skatinama auginti vaikus bei gyventi Lietuvoje.

Ar tai įmanoma, atsižvelgiant į Lietuvos biudžetą?

Manau, kad taip. Reikia tik protingai perskirstyti valstybės biudžetą, atsižvelgiant į tai, kokie yra šalies prioritetai.

Lietuvos valstybė pirmiausia turėtų rūpintis daugiavaikėmis šeimomis ir labiausiai pažeidžiamais asmenimis – neįgaliaisiais, vienišais senyvo amžiaus žmonėmis. Manau, kad darbingi asmenys turi būti skatinami dirbti, nemokant jiems pašalpų ir nesuteikiant galimybės išgyventi iš mokesčių mokėtojų lėšų. Juk gali susiklostyti tokia situacija, kad socialiai remiamų asmenų skaičius viršys dirbančių asmenų skaičių.

Senyvo amžiaus asmenų išlaikymu turėtų rūpintis ir jų darbingo amžiaus vaikai, jeigu tokių yra. Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip jis numato, kad vaikai turi globoti savo tėvus senatvėje.

Išeitis – visų aktyvumas

Man einant pirmininko pareigas Sporto taryboje, posėdžiauta 9 kartus. Per metus sporto klubų veiklai skirta 32 000 eurų. Vyko išvažiuojamasis posėdis po sporto bazes, aptarta jų būklė. Praėjusiais metais atidaryta nauja Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salė, kuri yra šiuolaikiška, moderni. Dalyvavau šventėje, kai padėkos raštais bei piniginėmis premijomis buvo apdovanoti pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionatuose Šilutės miesto vardą gynę geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai.

Būdamas mažos Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nariu pastebiu, koks nepakankamas jaunimo užimtumas. Mažėja renginių, beveik nebėra galimybės užsiimti užklasine ar laisvalaikio veikla. Tai ypač akivaizdu mažuose rajono miesteliuose. Norime pokyčių, prisidėkime kiekvienas.  Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo proga Žemaičių Naumiestyje kartu su bendruomenės aktyvu suorganizavome gatvės krepšinio 3×3 turnyrą. Sulaukta ne tik jaunimo, bet ir įvairaus amžiaus dalyvių komandų iš aplinkinių seniūnijų bei rajonų. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais. Savanoriška veikla bei asmeninėmis lėšomis prisidėjau ir prie Joninių šventės Vainute, Bikavėnų kaimo šventės „Grajykit, Bikavos žiogeliai“, Žemaičių Naumiesčio Mykolinių šventės bei Degučių kaimo bendruomenės šventės. Antrus metus iš eilės kartu su Žemaičių Naumiesčio biblioteka organizuojame kalėdinį renginį naumiestiškiams – šiais metais jie turėjo galimybę dalyvauti muzikiniame ringe. Visos komandos buvo apdovanotos mano įsteigtais prizais.

Kviečiu ir kitus rajono gyventojus, miestelių, mokyklų bendruomenių narius, jaunimo organizacijas rodyti daugiau iniciatyvos ir pagal galimybes prisidėti, kad visur ir visi rastų kuo užsiimti, būtų įtraukti organizuojant šventes, minėjimus ir kitą veiklą. Jaunimui norėčiau palinkėti būti kūrybiškesniais, veržlesniais, ambicingesniais, burti bendraminčius, siūlyti idėjas, kviestis pagalbininkus ir veikti kartu. Nebūkime pasyvūs, kurkime geresnį bei saugesnį Šilutės kraštą drauge.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus