Mėsos gaminių asortimentas šventiniam stalui

Mėsą daugiausia sudaro vanduo ir gyvūnų, pavyzdžiui, viščiukų, avių, kiaulių ir galvijų, baltymai. Mėsa dažniausiai valgoma kartu su kitu maistu. Mėsos produktai apima visų rūšių mėsos, paukštienos ir žvėrienos produktus gabalais arba susmulkintus, šviežius ir perdirbtus.

Šventiniam stalui galime rinktis iš daugybės mėsos rušių ir apdorojimo būdų. Termiškai apdoroti perdirbti mėsos produktai, pavyzdžiui, vytintas, virtas kumpis, vytinta, virta kiaulienos mentė, konservuota vištienos mėsa, virta, sūdyta smulkinta mėsa, konservuota sūdyta jautiena ir t. t.

Sūdyti produktai apdorojami druska. Sausai marinuoti produktai ruošiami druską įtrinant tiesiai į mėsos paviršių. Drėgnai marinuoti produktai ruošiami panardinant mėsą į sūrymo tirpalą. Čia taip pat priskiriami rūkyti produktai. Pavyzdžiui, šoninė, sūdyta jautiena,  marinuota jautiena, ir įvairių rūšių rytietiški marinuoti produktai.

Mėsos gaminiai gali būti sūdomi, o po to džiovinti arba tik džiovinti. Džiovinimas vyksta karštame ore arba vakuume. Pavyzdžiui, džiovinta sūdyta kiauliena, dehidratuota mėsa, įdaryta nugarinė, Iberijos kumpis, proscuitto tipo kumpis, basturmos, vytintos dešros ir kt.

Mėsos produktų pasirinkimą daugiausiai lemia kokybės, skonis ir kaina. Nesirinkite pačių pigiausių mėsos produktų, nes juose nerasite nei geros kokybės, nei skonio.

Šventiniam stalui labai tinka sausai vytintas kumpis. Gero kumpio mėsa turi būti džiovinama druskoje mažiausiai tris mėnesius, o vėliau galima ir rūkyti.

Šis kumpis yra žinomas dėl savo sūraus skonio. Kumpis gali būti kepamas arba verdamas, yra labai universalus. Jis gali būti patiekiamas kaip užkandis arba kaip pagrindinis patiekalas, puikiai dera su kitais mėsos patiekalais, padažais, salotomis ir net jūros gėrybėmis. Nepriklausomai nuo metodo, kaimišką kumpį geriausia patiekti plonais griežinėliais kambario temperatūroje.

Lietuviai nuo seno mėgsta sudytus bei vytintus mėsos produktus. Šiais laikais tai taip pat neatsiejama šventimio stalo dalis. Seniau tai buvo puikus konservavimo būdas, kadangi nebūdavo šaldytuvų. Sūdyta ar vytinta mėsa gali ilgai išlikti šviežia ir tinkama vartojimui. Dabar kai turime šaldytuvus, vytintus ir sudytus produktus mėgstame dėl jų išskirtinio skonio.

pr2023/25

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite