Lietuvos valstybės šimtmetis pasitinkamas su progine pašto ženklų serija

2018-02-12. Pirmadienį Signatarų namuose Lietuvos paštas kartu su profesoriumi Liudu Mažyliu ir susisiekimo ministru Roku Masiuliu pristatė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą proginių pašto ženklų seriją „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“.

Vasario 16-osios išvakarėse pateikta proginių pašto ženklų serija, sudaryta iš 2016–2018 m. leistų pašto ženklų blokų ir proginių vokų. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu.

Filatelininkas profesorius L. Mažylis atkreipė dėmesį, kad pašto ženklai – tai būdas dalintis svarbiausiais tautos istorijos įvykiais. „Filatelija yra viena iš didžiausių ir įdomiausių mano aistrų. Kolekcionuoju pašto ženklus ir vertinu juos kaip šaltinį, reprezentuojantį šalį, įamžinantį svarbiausius jos istorinius įvykius, sukaktis bei asmenybes. Itin malonu matyti, kad Lietuvos šimtmečiui skirtoje ypatingoje pašto ženklų serijoje yra ir Vokietijoje prieš beveik metus mano atrastas Vasario 16-osios aktas. Tai – labai gražus ir simbolinis mūsų istorijos fakto įamžinimas“,– pastebėjo profesorius L. Mažylis.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos paštas prisideda prie svarbios žinios apie atkurtosios Valstybės šimtmetį sklaidos. Šie pašto ženklai liudija, koks ilgas ir sudėtingas buvo valstybės kūrimo kelias. Tai ir mūsų šalies „mažieji ambasadoriai“, kurie visam pasauliui skelbia, kad atkurtai Lietuvai – jau 100 metų“ – teigė susisiekimo ministras R. Masiulis.

„Trejus metus leisti pašto ženklai, šiandien nugulę į vieną proginę seriją, primena mums apie asmenis, įvykius, vietas bei leidinius, lydėjusius Lietuvą į Nepriklausomybę ir modernios valstybės kūrimąsi. Jie, kartu su geriausiais linkėjimais ir sveikinimais, keliauja ant laiškų ir atvirlaiškių per Lietuvą ir visą pasaulį, skleisdami žinią apie 100 metų skaičiuojančią atkurtą Lietuvos valstybę“, – sakė Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.

2016 m. išleistuose pašto ženkluose pavaizduotas vieno ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičiaus – portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės.

2017 m. pasirodžiusiuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.).

2018 m. pašto ženklų bloke vaizduojami Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas.

Proginių pašto ženklų serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ dalininkė – ilgametė Lietuvos pašto ženklų konkursų dalyvė ir prizininkė Aušrelė Ratkevičienė.

Šis įvykis yra viena iš Valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Lietuvos pašto 100 metų jubiliejui skirtų iniciatyvų. Vasario mėn. buvo apdovanoti mokinių piešinių konkurso „Susieti žmones, suburti šalį“ laureatai. O per didžiuosius Lietuvos miestų paštus toliau keliauja menininkės Jolitos Vaitkutės iš 10 000 pašto ženklų sukurtoje mozaikoje „atgimęs“ tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 Lietuvos pašto inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti