Lietuvos valstybės šimtmetis pasitinkamas su progine pašto ženklų serija

2018-02-12. Pirmadienį Signatarų namuose Lietuvos paštas kartu su profesoriumi Liudu Mažyliu ir susisiekimo ministru Roku Masiuliu pristatė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą proginių pašto ženklų seriją „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“.

Vasario 16-osios išvakarėse pateikta proginių pašto ženklų serija, sudaryta iš 2016–2018 m. leistų pašto ženklų blokų ir proginių vokų. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu.

Filatelininkas profesorius L. Mažylis atkreipė dėmesį, kad pašto ženklai – tai būdas dalintis svarbiausiais tautos istorijos įvykiais. „Filatelija yra viena iš didžiausių ir įdomiausių mano aistrų. Kolekcionuoju pašto ženklus ir vertinu juos kaip šaltinį, reprezentuojantį šalį, įamžinantį svarbiausius jos istorinius įvykius, sukaktis bei asmenybes. Itin malonu matyti, kad Lietuvos šimtmečiui skirtoje ypatingoje pašto ženklų serijoje yra ir Vokietijoje prieš beveik metus mano atrastas Vasario 16-osios aktas. Tai – labai gražus ir simbolinis mūsų istorijos fakto įamžinimas“,– pastebėjo profesorius L. Mažylis.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos paštas prisideda prie svarbios žinios apie atkurtosios Valstybės šimtmetį sklaidos. Šie pašto ženklai liudija, koks ilgas ir sudėtingas buvo valstybės kūrimo kelias. Tai ir mūsų šalies „mažieji ambasadoriai“, kurie visam pasauliui skelbia, kad atkurtai Lietuvai – jau 100 metų“ – teigė susisiekimo ministras R. Masiulis.

„Trejus metus leisti pašto ženklai, šiandien nugulę į vieną proginę seriją, primena mums apie asmenis, įvykius, vietas bei leidinius, lydėjusius Lietuvą į Nepriklausomybę ir modernios valstybės kūrimąsi. Jie, kartu su geriausiais linkėjimais ir sveikinimais, keliauja ant laiškų ir atvirlaiškių per Lietuvą ir visą pasaulį, skleisdami žinią apie 100 metų skaičiuojančią atkurtą Lietuvos valstybę“, – sakė Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.

2016 m. išleistuose pašto ženkluose pavaizduotas vieno ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičiaus – portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės.

2017 m. pasirodžiusiuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.).

2018 m. pašto ženklų bloke vaizduojami Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas.

Proginių pašto ženklų serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ dalininkė – ilgametė Lietuvos pašto ženklų konkursų dalyvė ir prizininkė Aušrelė Ratkevičienė.

Šis įvykis yra viena iš Valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Lietuvos pašto 100 metų jubiliejui skirtų iniciatyvų. Vasario mėn. buvo apdovanoti mokinių piešinių konkurso „Susieti žmones, suburti šalį“ laureatai. O per didžiuosius Lietuvos miestų paštus toliau keliauja menininkės Jolitos Vaitkutės iš 10 000 pašto ženklų sukurtoje mozaikoje „atgimęs“ tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 Lietuvos pašto inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų